Analitikai tvirtina, kad Rusija nereikalaus Kinijos mažinti branduolinį arsenalą. Bet kuriuo atveju, naujas susitarimas, jei bus pasiektas, taps istoriniu momentu.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Arkties vandenyne sprogsta vadinamoji Caro bomba. Tai vienas galingiausių žmonijos istorijoje sukurtų branduolinių ginklų. Jos sprogimas buvo bene 3000 kartų galingesnis už Hirošimos bombą, o šviesos blyksnis matėsi už 1000 kilometrų.
Amerikiečiai į šį Sovietų Sąjungos bandymą reagavo pristatydami savo B41 termobranduolinę bombą. Tačiau būtent Caro bomba Šaltojo karo metu tapo lūžiu, kai abi pusės suvokė, kad tolesnis branduolinio ginklo galingumo didinimas neturi prasmės.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje prasidėjo Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos derybos dėl branduolinių arsenalų mažinimo. O 2009 metais pasirašyta „Naujoji START“ sutartis yra paskutinis branduolinį nusiginklavimą įtvirtinęs dokumentas ir jis nustojo galioti.
„Prezidentas nori, kad mūsų branduolinių ginklų ekspertai padirbėtų ties nauja, pagerinta ir modernizuota sutartimi, kuri ateityje ilgai galiotų“, – komentuoja Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
Rusija nevykdo sutarties reikalavimų
Pagal „Naująją START“ sutartį, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija buvo įsipareigojusios dislokuoti ne daugiau kaip 1550 ilgojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių ir 700 ilgojo nuotolio raketų turinčių technikos vienetų. Valstybės negalėjo turėti daugiau kaip 800 dislokuotų ar nedislokuotų branduolinių raketų paleidimo ir pristatymo sistemų.
Maskva, anksčiau raginusi Vašingtoną pratęsti šią sutartį, dabar skelbia esą ji toliau laikysis susitarimo.
„Egzistuoja supratimas ir apie tai buvo diskutuota Abu Dabyje, kad abi pusės užims atsakingas pozicijas ir abi pusės supranta, kad šiuo klausimu būtinos skubios derybos“, – komentuoja Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskva ciniškai demonstruoja norą bendradarbiauti, nors savo dalyvavimą „Naujojoje START“ sutartyje įšaldė dar prieš trejus metus. Per šį laiką nevyko Maskvos turimų ginklų patikrinimai.
Nuo to laiko, kai 2010 m. buvo pasirašyta nusiginklavimo sutartis, Rusija sukūrė naujas, branduolinį ginklą galinčias nešti sistemas – sparnuotąją raketą „Burevestnik“, hipergarsinę raketą „Orešnik“ ir torpedą „Poseidon“. Šios sistemos senojoje sutartyje nereguliuojamos.
„Taip pat paminėkime viršgarsines technologijas, nuolatinį didelio tikslumo nebranduolinių ginklų vystymą. Apibendrinant, technologinės, o kai kuriose srityse ir kiekybinės, ginklavimosi varžybos tebevyksta“, – teigia analitikas Prohhoras Tebinas.
Nauja grėsmė – Kinija
„Žiūrėkite, „Naujoji START“ sutartis buvo ydinga. Ji nepadengia parengtų branduolinių ginklų ir neįtraukia Kinijos“, – sako JAV ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo sekretoriaus pavaduotojas Thomas Dinanno.
Jungtinės Valstijos skaičiuoja augantį Kinijos branduolinį arsenalą. Dabar Pekinas turi apie 600 kovinių galvučių, o iki 2030-ųjų, Pentagono skaičiavimais, jų bus daugiau nei 1000.
D. Trumpas tikina, kad siekia branduolinio ginklo mažinimo tiek su Rusija, tiek su Kinija. Tačiau Pekino nusiginklavimas, anot analitikų, aktualus tik Vašingtonui.
„Rusija ir Kinija yra strateginės partnerės, kurios neturi jokios priežasties sudaryti abipusio branduolinio atgrasymo susitarimą dabar ar artimiausioje ateityje“, – komentuoja P. Tebinas.
Pekinas neprotingu vadina Jungtinių Valstijų lūkestį, kad Kinija prisijungs prie nusiginklavimo sutarties su dviem šalimis, kurių branduoliniai arsenalai esą gerokai didesni.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
