Rusija

Baltarusijos KGB vadas Ivanas Tertelis šalies valstybinės televizijos „Belarus 1“ eteryje spalio 11-ąją paskelbė apie „Vakarų šalių keliamas grėsmes“, įskaitant ir „aptariamą galimybę panaudoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje“. Tiesa, apie tokį menamą pavojų net Baltarusijos jėgos struktūros informacijos neturi ir galvoja, kad tai yra pokštas, skelbiama „Zerkalo“ tyrime.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka savo kolegai iš Rusijos 70-ojo gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui, administracija įteikė atvirutę, o Tadžikistano prezidentas su savimi atsivežė kalną moliūgų. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė dovanas Rusijos vadovui ir pabandė atsakyti į klausimą, kodėl A. Lukašenka pasirinko vežti sertifikatą, o ne patį traktorių.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip po susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas išeina vilkėdamas V. Putino paltą. Kad V. Putinas paskolino JAE prezidentui savo drabužį, patvirtino pats Kremlius. „Čia yra tam tikrų dėmesio gestų, kurie visiškai atspindi abipusį lyderių požiūrį“, – rusų agentūra „TASS“ cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Rusų karys iš Buriatijos okupuotame Lymane pavogė iš privačių namų vaizdo stebėjimo kameras. Dabar jų savininkas ukrainietis sako galintis tiesiogiai stebėti „realybės šou“ iš buriato namų, internete svarstoma, ar reiktų pradėti tiesioginę apsivogusio Rusijos kario buities transliaciją visam pasauliui. Ukrainiečių tinklaraštininkas Janas Hordijenka papasakojo, kad jo draugų namus „apšvarino“ okupantų kariai. Vagys pasisavino net ir namuose įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.

Spalio 11-ąją Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė apie jauno vyro mirtį viename iš dalinių mobilizuotiesiems. Netrukus vietos valdžia pareiškė, kad jis kartu su dar vienu kariu dalinyje vartojo narkotines medžiagas ir mirė nuo perdozavimo. Mobilizuotasis 27-erių Snežinsko gyventojas Maksimas Rodionovas pateko į 32-ąjį karinį miestelį Jekateriburge. „Podjom“ skelbiama, kad jaunas vyras išvakarėse „atėjo į medicinos centrą ir pasiskundė dėl savijautos“. „Ten jam sustojo širdis.

Maskvoje vyrai masiškai renkasi privačias studijas, vos Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė apie „dalinę“ mobilizaciją ir paaiškėjo, kad universitetų studentų į frontą kol kas neims. „Ostorožno, Moskva“ naujienų kanalas telegrame skelbia, kad privatus universitetas „Sinergija“ Maskvoje yra perpildytas. Auditorijose – faktiškai vien vyrai. Taip pat buvo paviešintos ir kelios fotografijos iš mokymosi įstaigos, kuriose matyti, kad didelė dalis „studentų“ – įmitę šaukiamojo amžiaus vyrai.

Rusijos tyrimas dėl Krymo tilto sprogimų ir skelbiama informacija apie sulaikytus įtariamuosius nekelia pasitikėjimo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „(Tyrimas – BNS) mažai kelia pasitikėjimo, tiksliau, nekeliantis pasitikėjimo. Man atrodo, kad valstybė, kurią Lietuvos Seimas paskelbė teroristine, mažai turime poreikio analizuoti jų viešai skleidžiamą kokią nors informaciją.

Rusijoje trečiadienį pranešta apie Valstybės Dūmos deputato iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ mirtį. 46-erių Nikolajus Petruninas, kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, mirė po sunkios ligos. Deputato mirtį pirmiausiai patvirtino jo spaudos tarnyba. Ir nors deputato biuras nepatikslino jo mirties priežasties, Rusijos leidinys „Tulskije Novosti“ skelbia, kad N. Petruninas, beje, Tulos srities politikas, ilgai sirgo koronavirusu.

Lenkijos operatorius PERN aptiko nuotėkį viename „Družba“ sistemos vamzdyje, kuriuo nafta tiekiama iš Rusijos į Europą, skelbia Reuters. Manoma, kad tai dar labiau padidins susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo po „Nord Stream“ dujų nuotėkio. Nuotekis, kurį PERN pranešė aptikęs antradienio vakarą, buvo surastas tuomet, kai Europa susiduria su rimta energetine krize po Maskvos invazijos į Ukrainą, dėl kurios ir nesutarimų su Vakarų Europa buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“. „Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamo...

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad per paskutinį apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai ir atgautas Izraelio piliečio kūnas. „Šiandien įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Sugebėjome išlaisvinti 32 iš mūsų karių ir atgauti Izraelio piliečio Dmytro Fialkos kūną“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos planas dislokuoti bendrą baltarusių ir rusų karių kontingentą yra naujas jo bendrininkavimo su Maskva pavyzdys, antradienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įspėję Minską „liautis talkinus“ Vladimiro Putino karui Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“. „Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusija antradienį įtraukė JAV technologijų milžinę „Meta“, socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ patronuojančiąją bendrovę, į savo „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą, rodo Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“) duomenų bazė. Kovo pabaigoje Rusija uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“ dėl „ekstremistinės veiklos“, valdžios institucijoms apkaltinus „Metą“ toleruojant „rusofobiją“ Rusijos karo Ukrainoje metu.

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

Daugiau nei 20 metų Vokietijoje gyvenanti rusė itin nepatenkinta ukrainiečiais šalyje ir viešai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bombarduoti Drezdeno miestą, kur vyko ukrainiečių mitingas. Vokietė Alena Dirksen savo paskyroje socialiniuose tinkluose paviešino vaizdus iš Drezdene vykusio ukrainiečių susirinkimo miesto aikštėje ir palydėjo juos žodžiais: Vladimirai Vladimirovičiau, jiems šiandien dar maža pasirodė.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. „Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį pasmerkė „siaubingus“ Rusijos „raketų smūgius“ Ukrainos miestams ir pažadėjo „tvirtą“ paramą Kyjivui.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas antradienį aplankys savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną, pranešė valstybinė žiniasklaida, ir jis bus vienas iš nedaugelio lyderių, atvykusių į Maskvą nuo karo Ukrainoje pradžios. Šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas „su Prezidentu Putinu aptars draugiškus JAE ir Rusijos santykius, taip pat daugybę regioninių ir tarptautinių klausimų bei įvykių, keliančių bendrą interesą“, pirmadienį pranešė JAE valstybinė naujienų agentūra WAM.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl gyvybių pareikalavusių raketinių smūgių visoje Ukrainoje ir pavadino tai „nepriimtina karo eskalacija“, sakė jo atstovas spaudai.

Europos Sąjunga mano, kad Rusijos raketų atakos prieš civilius Ukrainoje „prilygsta karo nusikaltimui“, pirmadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai. „Beatodairiškai taikantis į žmones, bailiai ir siaubingai mėtant raketas į civilius taikinius, iš tiesų dar labiau eskaluojama situacija“, – sakė atstovas spaudai Peteris Stano. „ES kuo griežčiausiai smerkia šiuos siaubingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasmerkė Rusijos „siaubingas ir beatodairiškas atakas“ prieš civilius taikinius Ukrainoje ir pažadėjo toliau remti Kyjivą. „Kalbėjausi su (Ukrainos) užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir pasmerkiau siaubingas ir beatodairiškas Rusijos atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – tviteryje parašė J. Stoltenbergas. „NATO ir toliau rems drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su Kremliaus agresija, tiek laiko, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainai rodo, jog prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi „beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke“ po pastarųjų Kyjivo laimėjimų. „Ne, V. Putino „neišprovokavo“ imtis raketinio teroro po (sprogimo ant) Krymo tilto... V. Putinas elgiasi beviltiškai dėl pralaimėjimų mūšio lauke ir naudoja raketinį terorą, kad pabandytų pakeisti karo eigą savo naudai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Kuleba.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis Vokietijos ir Prancūzijos lyderius ragino griežtai reaguoti į Maskvos raketinius smūgius, suduotus Ukrainos miestams pirmadienį ryte.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ finansinių paslaugų įmonė „Gazprombank (Switzerland)“ pirmadienį paskelbė baigianti savo veiklą Šveicarijoje, kai dėl Maskvos karo su Ukraina buvo atkirsta nuo šalies bankininkystės sektoriaus.  „Gazprombank“ pranešė apie veiklos nutraukimą Šveicarijoje, direktorių valdybai atlikus „įvairių galimybių strateginę peržiūrą“ dėl verslo veiklos ateities.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge susitiks su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi, paskelbė Kremlius. Susitikimas rengiamas po rusų pajėgų kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – apšaudymų, privertusių nuogąstauti dėl galimos branduolinės katastrofos.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Rusijos raketų smūgius Ukrainai pirmadienį pavadino „barbariškumo aktu ir karo nusikaltimu“. „Miestų ir civilių [bombardavimas] yra barbariškumo aktas ir karo nusikaltimas. Rusija negali laimėti šio karo. Palaikome tave, Ukraina!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Zbigniewas Rau.

Moldova pirmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotosios raketos, nukreiptos į Ukrainą, kirto jos oro erdvę.  Moldova išsikvietė Maskvos pasiuntinį ir reikalauja pasiaiškinimo.  „Trys sparnuotosios raketos, kurios šį rytą buvo paleistos į Ukrainą iš Rusijos laivų Juodojoje jūroje, kirto Moldovos oro erdvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pirmadienį pradės debatus dėl rezoliucijos projekto, kuriame smerkiama Rusijos paskelbta keturių Ukrainos sričių aneksija, Vakarų galioms siekiant akcentuoti Maskvos tarptautinę izoliaciją. Sprendimas pateikti šį klausimą Generalinei Asamblėjai, kur 193 JT narės turi po vieną balsą ir nė viena neturi veto teisės, buvo priimtas Rusijai rugsėjo 30-ąją vetavus panašų pasiūlymą Saugumo Taryboje.

Rusija vėl paskyrė naują aukšto rango Rusijos pajėgų Ukrainoje vadą. Naujas pareigas eis buvęs Rusijos operacijų Sirijoje vadas Sergejus Surovikinas. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį paskyrė generolą S. Surovikiną vadovauti Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Dieną po Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio pažymėjo galingas sprogimas ant Krymo tilto. Tiltui degant ir griūvant, sukruto Kremliaus propagandistai. Valstybinės televizijos RT vadovė, Putino propagandos guru Margarita Simonian reagavo vienu žodžiu. Kaip skelbia portalas „Ukrainska pravda“, dauguma Rusijos ir okupuoto Krymo pareigūnų bei propagandos kūrėjų pasisakė apie suniokotą tiltą – Krymo aneksijos simbolį.

Šeštadienio rytą užsiliepsnojus ir ėmus griūti Krymo tiltui, internete pasklido vaizdai ir įrašai iš įvykio vietos. Rusai stebi liepsnas ir supranta, kad negalės toliau judėti tiltu.  Primenama, kad šiuo metu degantis Krymo tiltas jungia Kerčo pusiasalį (okupuota Ukrainos teritorija) ir Tamano pusiasalį (Rusijos Krasnodaro kraštas). Tiltas pradėtas statyti po to, kai Rusija aneksavo Krymą. Tai ilgiausias tiltas Europoje, jo ilgis siekia 19 kilometrų.

Rusija skelbia jau dalinai atvėrusi apgadintą Krymo tiltą eismui. Tuo metu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas šeštadienį pareiškė, kad atsakymų dėl Krymo tilto sprogimo reikėtų ieškoti Rusijoje. Šis tiltas jungia Krymo Kerčės ir Rusijos Tamano (Krasnodaro krašto) pusiasalius.

Baltarusijos režimo atstovų „Telegram“ kanale skelbiama, kad į Sankt Peterburgą atvykęs Aliaksandras Lukašenka savo „darbdaviui“ V. Putinui gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui „Belarus“. V. Putinas šiandien mini savo 70-ąjį gimtadienį. Rusija daugelį metų teikia finansinę pagalbą Baltarusijoje valdžią uzurpavusiam A. Lukašenkai, už tai gaudama politinį ir karinį palaikymą.

Invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebesitaria su Rusijos Federacijos ministrais ir nebeįspėja jų apie savo planus, teigia leidinio „Meduza“ šaltiniai, kartu pridurdami, kad pagarbos prezidentui nėra jau kelerius pastaruosius metus – liko tik baimė. Šią informaciją „Meduza“ skelbia cituodamas savo šaltinius Kremliuje bei Rusijos vyriausybei artimus šaltinius. „Dar neseniai vicepremjerai ir ministrai prezidentui atliko „Google“ vaidmenį.

Krasnojarske (Rusija) policija sulaikė įtariamąjį vietos karo prievolės tarnybos („vojenkomat“) padegimu. Pasirodo, kad tai 23-ejų miesto gyventojas Andrejus Petrauskas. Apklausos metu jis pareigūnams pareiškė, kad norėjo visuomenei gerą darbą padaryti. „Baza“ skelbiama, kad išpuolis prieš vieną iš Krasnojarsko miesto „vojenkomatų“ buvo įvykdytas naktį į spalio 3-ąją. Tuomet nenustatytas asmuo metė į karo prievolės tarnybos pastatą du butelius su padegamuoju skysčiu ir nubėgo.

Du Rusijos piliečiai atplaukė iš Čiukotkos į Šv. Lauryno salą, iš kur JAV teisėsaugininkų buvo nugabenti į didžiausią valstijoje miestą Ankoridžą. Valdžia sprendžia, ar leisti nuo mobilizacijos bėgusiems asmenims pasilikti šalyje. Ketvirtadienio vakare „Alaska’s News Source“ pasirodė pranešimas apie du užsienio piliečius, kurie atplaukė prie Šv. Lauryno krantų nedidele valtimi.   Vietos visuomenės saugumo departamente patvirtino, kad atvykėliai – Rusijos piliečiai.

Kremlius nusprendė, kad šiuo metu netinkama minėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ąjį jubiliejų, nes „dabar ne laikas šventėms“, skelbia „Meduza“, cituodami Kremliui artimą šaltinį. „Atidarius apžvalgos ratą (rugsėjį atidarytas Maskvoje – red. past.), greitai tapo aišku, kad dabar geriau jokių švenčių nerengti, ne laikas. Gubernatoriai net galvoja apie išlaidų mažinimą Naujųjų metų šventėms – atliekamų pinigų dabar niekas neturi.

Spalio 7-ąją, praėjus jau daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulį vis dar šiurpina pranešimai apie kasdienius išpuolius ir masinių kapaviečių nuotraukos, o viso to kaltininkas Vladimiras Putinas tuo metu sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje.

Už Kremliaus invazijos į Ukrainą pasmerkimą balandį už grotų pasiųstas rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza apkaltintas išdavyste, ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūroms pareiškė jo advokatas. „Mūsų klientui pareikšti kaltinimai dėl trijų atvejų, kai jis per viešuosius renginius Lisabonoje, Helsinkyje ir Vašingtone kritiškai kalbėjo apie Rusijos valdžią“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Vadimas Prochorovas. „Tos kalbos nekėlė jokios grėsmės.

Įpusėjus aštuntam karo Ukrainoje mėnesiui agresorės Rusijos ekonomika rodo rimtus stagnacijos požymius. Kiek laiko Rusija ruošėsi karui Ukrainoje, kokių gudrybių griebėsi kaupdama finansines atsargas ir kokias klaidas padarė? Kiek laiko Rusija dar sugebės tempti? Apie tai TV3 laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina ekonomistą Žygimantą Mauricą.