Rusija

Čiuvašijos respublikoje (Rusija) pratrūkus požeminiam dujotiekiui kilo didžiulis gaisras, skelbiama vietos žiniasklaidoje. „Daily Storm“ skelbiama, kad įvykio vietoje pasigirdo galingas sprogimas ir dujotiekio magistralę apėmė liepsnos. Pirminiais duomenimis, sprogo dujotiekio atšaka tarp Kalinino ir Jambachtino kaimų viename iš Čuvašijos regionų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojų tarnybos. Vėliau paaiškėjo, kad nelaimė nutiko vykstant remonto darbams. Žuvo trys žmonės.

JAV valdžios atstovai pašiepė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad Rusija „nesiruošia nieko absorbuoti“. Kalbėdamas Minske Rusijos vadovas dievagojosi, kad Rusija nesirengia „praryti“ Baltarusijos, tačiau istorijos pavyzdžiai ir dabartiniai įvykiai Ukrainoje rodo ką kitą.

Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių (apie 24,5 mln. eurų) vertės Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui priklausančios bendrovės turtą. Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimų asmenų jachtų, naftos ir dujų įmonių bei kito turto, Kanada tai daro pirmą kartą.

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad gynybos ministras Sergejus Šoigu lankėsi fronte kare Ukrainoje, kur apžiūrėjo rusų karių pozicijas. Tačiau paaiškėjo, kad išties ministras buvo ne fronte, o už dešimčių kilometrų nuo jo. Tai, kur išties viešėjo S. Šoigu išsiaiškino projektas „GeoConfirmed“, kuriam, naudojantis atvirais duomenimis, pavyko nustatyti tikrąją ministro buvimo vietą. Apie atradimą paskelbė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ savo „Telegram“ kanale.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį pareiškė pesimistiškai vertinantis galimybę, jog Rusijos karas Ukrainoje netrukus baigsis, bet pridūrė, jog tikisi, kad iki kitų metų pabaigos jis pasibaigs. „Veiksmingų taikos derybų artimiausioje ateityje galimybės nevertinu optimistiškai“, – pareiškė jis žurnalistams per metų pabaigoje kasmet rengiamą spaudos konferenciją Niujorke.

Valdžią Baltarusijoje uzurpavęs Aliaksandras Lukašenka susitikimo su Vladimiru Putinu metu išsakė viltį, kad „Vakarai paklausys proto balso“ ir pasirinks „konstruktyvus dialogas dėl saugumo atsinaujins“. Susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu metu Aliaksandras Lukašenka daugiausiai dėmesio skyrė ekonominiams abiejų šalių klausimams, tačiau užsiminė ir apie tarptautinę situaciją.

Moldovos Informacijos ir saugumo vadas Aleksandru Musteata mano, kad galimo Rusijos puolimo rizika išlieka ir gali būti realizuota jau kitais metais, tačiau tai labai priklausys nuo karo veiksmų Ukrainoje baigties. „Klausimas ne tame, ar Rusijos Federacija įgyvendins naują puolimą Moldovos teritorijos kryptimi, o kada tai įvyks: ar metų pradžioje, sausį, vasarą, ar vėliau – kovą, balandį“, – vietos televizijai kalbėjo Moldovos spec. tarnybų vadas.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienio popietę nusileido Minske, kur susitiks su savo ilgamečiu sąjungininku Aliaksandru Lukašenka. Taip pat Baltarusijos sostinėje dabar yra Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu bei užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Baltarusijos ir Rusijos karinių departamentų vadovai iki šiol linkę susilaikyti nuo bet kokių komentarų.

Maskva pirmadienį pranešė, kad jos oro gynybos sistemos numušė keturias JAV pagamintas raketas virš pietinės Rusijos srities, besiribojančios su Ukraina. Tai yra vienas pirmųjų tokių Kremliaus pareiškimų per beveik 10 mėnesių trunkančias kovas.

Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai šią savaitę dalyvaus bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu. Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą. „Manevrai vyks gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje. Pagrindinis pratybų tikslas yra stiprinti karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą... ir palaikyti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.

Gruodžio 19-ąją Magadano srityje (Rusija) leisdamasis sudužo ir sudegė sraigtasparnis Mi-8T. Tai jau antrasis atvejis per tris dienas, kuomet leidžiantis avariją patiria rusų sraigtasparnis. Skelbiama, kad šįkart trys ekipažo nariai spėjo išsigelbėti. Rusijos prokuratūros teigimu, sraigtasparnis rėžėsi į statybininkų vagonėlį, buvusį šalia pakilimo tako, vertėsi ant šono ir visiškai sudegė, rašoma „Pravda“. Trys ekipažo nariai spėjo palikti orlaivį prieš jam užsiliepsnojant.

Įklimpusi savo pačios kare prieš Ukrainą Rusija ieško įvairių būdų pasiekti pergalę ne tik prieš kaimyninę šalį, bet ir prieš Vakarus. Kremliaus propagandos atstovai jau siūlo bombarduoti ne tik pačią Ukrainą, bet ir kitas kaimynines valstybes.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą, jis buvo pasiryžęs užgrobti jos teritoriją, atimti suverenitetą, sunaikinti ukrainiečių tautinį identitetą, o tai, kas būtų likę, būtų tapę žlugusia valstybe.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai kare su Rusija rūpi ne Maskva ar Sankt Peterburgas, o tik Ukrainos žemių susigrąžinimas, skelbia UNIAN.   Tai V. Zelenskis sakė interviu Prancūzijos žiniasklaidai.   „Mums neįdomi Maskva. Nedomina Sankt Peterburgas. Nedomina svetimos žemės. Mūsų nedomina Rusijos Federacijos gyvenimas. Todėl mums įdomu tik mūsų žemė. Ir mes norime ją deokupuoti.

Pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikimo tema bus Baltarusijos kariuomenės įsitraukimas į karą prieš Ukrainą. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas Sergejus Najevas.  „Mūsų nuomone, šio susitikimo metu bus sprendžiami tolesnės agresijos prieš Ukrainą ir platesnio Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimo, ypač sausumoje, klausimai“, – sakė S. Najevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino iš karto neįvertinęs ukrainiečių.   Apie tai skelbia UNIAN, remdamiesi „The New York Times “.  Leidinys rašo, kad prieš invaziją Rusijos aukštieji asmenys ginčijosi su CŽV direktoriumi Williamu Burnsu, kad Rusijos kariuomenė yra „pakankamai stipri“ susidoroti su Ukraina, tačiau praėjus kelioms dienoms po invazijos, V. Putinas Izraelio ministrui pirmininkui Naftaliui Bennettui pripažino, kad ukrainiečiai buvo „kietesni“, nei jam buvo pa...

JAV bandė atkalbėti Ukrainą nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo likvidavimo, kai šis atvyko pas okupantus Donbase.    Apie tai skelbia UNIAN, cituojant „The New York Times“. Skelbiama, kad Rusijos generolai pradėjo vykti į fronto liniją, kad palaikytų paprastų karių moralę, kuri po daugybės pralaimėjimų pradėjo kristi.

Karo ekspertas, į pensiją išėjęs JAV generolas Barry R. McCaffrey sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą Ukrainoje strateginiu lygiu. Pasak eksperto, tikėtina, kad Rusija gali atnaujinti puolimą pavasarį, tačiau bandymai bus pernelyg „beviltiški“. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 21:00 | Išskirtiniuose kadruose – su žeme lyginamas Bachmutas Okupantai ir toliau su žeme lygina Bachmutą.

Rugsėjo pabaigoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie savo „dalinę mobilizaciją“, Rusijos bardai Aleksejus Ivaščenka ir Georgijus Vasiljevas koncertavo Maskvoje.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pašalino Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius Romoje iš svečių, kviečiamų į vieną diplomatiniam korpusui skirtą renginį, sąrašo, penktadienį pranešė jo biuras naujienų agentūrai AFP.  Į Romą komandiruoti ambasadoriai gruodžio viduryje tradiciškai kviečiami atvykti į Kvirinalo rūmus, prezidento būstinę, apsikeisti kalėdiniais ir naujametiniais sveikinimais.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka kitą savaitę susitiks Minske, pranešė Kremlius, rašo „Sky news“. Pirmadienį abu bendražygiai turėtų aptarti „tolesnio abiejų tautų vystymosi aspektus“, taip pat nagrinės „aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“. „Gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos Prezidento Aliaksandro Lukašenkos kvietimu Vladimiras Putinas su darbo vizitu lankysis Baltarusijoje“, – cituojamas Kremliaus pranešima...

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) buvo sužeistas Dmitrijus Sytyj, glaudžiai susijęs su Jevgenijaus Prigožino vadovaujama „Wagner“ grupuote, rašo įvairūs žiniasklaidos kanalai. „Sky news“ praneša, kad jis šiuo metu yra gydomas reanimacijoje, įvykio metu patyrė smegenų sukrėtimą ir neteko kraujo. Vis dėlto skelbiama kad jo būklė pavojaus gyvybei šiuo metu nekelia.

Rusijos  prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį subūrė Saugumo Tarybą, kurioje pasiūlė numatyti „sąveiką“ su kaimyninėmis šalimis, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Putinas su nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais aptaria sąveiką su kaimynais atskirose ir mums taip pat labai reikšmingose srityse“, – rašoma agentūros pranešime. Pranešama, kad ataskaitą Saugumo Tarybai parengė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė atnaujintą rezoliuciją „Žmogaus teisių padėtis okupuotoje Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste Ukrainoje“.  Pasak Ukrainos naujienų agentūros „Ukrinform“, naujoje dokumento versijoje atsižvelgiama į Maskvos invaziją į Ukrainą.  Rezoliucijai pritarė 82 JT valstybės narės, o 80 susilaikė.  Iš viso 14 šalių balsavo prieš atnaujintą rezoliuciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė raginsiąs Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti civilių gyventojų bombardavimą Ukrainoje ir baigti rengti didžiausio Europoje branduolinio reaktoriaus saugos planą. „Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį su „darbo vizitu“ lankysis Baltarusijoje, kur derėsis su savo sąjungininku Aliaksandru Lukašenka, penktadienį pranešė baltarusių lyderio biuras. Pranešime nurodoma, kad derybos vyks Nepriklausomybės rūmuose Minske. Vizitas vyks, einant 10 Rusijos puolimo Ukrainoje, kuris buvo pradėtas keliomis kryptimis, įskaitant Baltarusijos teritoriją, mėnesiui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį įspėjo, kad jei Jungtinės Valstijos patvirtins pranešimus apie planus pristatyti Ukrainai modernias priešlėktuvines gynybos raketas, tai bus „dar vienas provokacinis JAV žingsnis“, kuris gali išprovokuoti Maskvos atsaką.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį skyrė Afrikai dar 2,5 mlrd. dolerių (2,37 mlrd. eurų) paramą maistu, kad žemynas galėtų kovoti su badu, didėjančiu dėl kylančių kainų. Baltieji rūmai naująjį pagalbos įsipareigojimą išdėstė prieš tai, kai Vašingtone vykusiame trijų dienų Afrikos viršūnių susitikime baigiamąsias kalbas pasakė JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio administracija pabrėžė Rusijos invazijos į Ukrainą įtaką kainoms.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia per Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį išsakęs kritišką požiūrį dėl naujame sankcijų Rusijai pakete pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui.

Ketvirtadienį prasidėjo Rusijos menininkės, kuriai gresia dešimt metų kalėjimo už tai, kad pakeitė prekybos centrų kainų etiketes užrašais, protestuojančiais prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje, teismas. Aleksandra Skočilenko buvo sulaikyta balandžio mėnesį dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas pagal teisės aktus, priimtus po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė uždariusi paskutines savo parduotuves Rusijoje ir Baltarusijoje, užbaigdama laipsnišką pasitraukimo iš rinkos procesą, pradėtą kilus karui Ukrainoje. Sustabdžiusi pardavimus Rusijoje kovo mėnesį, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, H&M liepą paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos bei tai, kad šis žingsnis jai atsieis 2,1 mlrd. Švedijos kronų (apie 193 mln.

Vatikanas ketvirtadienį patvirtino, kad atsiprašė Rusijos po to, kai popiežius Pranciškus savo komentaruose išskyrė numanomą žiaurų Rusijos etninių mažumų vaidmenį kare Ukrainoje. Šventojo Sosto atstovas spaudai Matteo Bruni buvo paklaustas apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos ketvirtadienio pareiškimą, kad Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų. „Dabar galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu būta diplomatinių kontaktų“, – sakė jis.

Rusijos prokremliškas aktyvistas Ravilis Garifulinas neseniai paskelbė akciją „Į Vašingtoną“, kuria norėjo parodyti Rusijos strateginės ginkluotės galią ir, užsikabinęs ant mašinos stogo didžiulį balistinės raketos „Sarmat“ maketą, išvyko iš Kazanės į Maskvą. Tačiau Rusijos sostinėje jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie perspėjo nesirodyti pagrindinėse miesto gatvėse.   „Kelių policija stabdė, kad mes suformuotume maršrutą, kur galima važiuoti, o kur ne. Protokolo neišrašė.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka liko nepatenkintas futbolo situacija šalyje. Eiliniame susitikime su už sporto vystymą atsakingais valdininkais jis reiškė savo nepasitenkinimą neišvydęs per televizorių rodomame Pasaulio futbolo čempionate Baltarusijos rinktinės. „Vyksta pasaulio futbolo čempionatas. Aš kažkaip nepastebėjau ten mūsų futbolininkų. Ar aš tiesiog prastai seku pasaulio čempionatą? Ten ir arti mūsiškių nėra.

Tęsiantis energetikos krizei, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą, kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys elgiasi „labai savanaudiškai“, sako Lenkijos ministras pirmininkas. „Kai kurios šalys, kurioms tenka kovoti su šia krize, dujų kainų ir naftos kainų požiūriu tai daro labai, labai savanaudiškai“, – trečiadienio vakare pareiškė Mateuszas Morawiecki interviu transliuotojui „Euronews“, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas. „Jie nemato didesnio vaizdo“, – pridūrė jis.

Į Egiptą keleivius skraidinančios Rusijos oro linijos paprašė šalies Aviacijos tarnybos nuimti draudimą skrydžiams per Sirijos teritoriją, kuris buvo įvestas prieš dešimtį metų dėl ten vykstančio pilietinio karo. Skubių priemonių gali tekti imtis dėl to, kad kaimyninės šalys sugriežtino lėktuvų draudimo sąlygas rusų oro linijų laineriams, ir šie nebegali patekti į tų šalių oro erdvę.

Vokiečiai vyksta į Kaliningrado sritį „peržiemoti“ dėl aukštų komunalinių paslaugų kainų, Rusijos valstybinei televizijai pasakojo regiono vadovas Antonas Alichanovas. „Kaimynai, beje, keista, bet atvyksta. Yra pavieniai vokiečiai, kurie atvažiuoja pas mus peržiemoti. Nes buto nuoma, komunaliniai mokesčiai už keturis mėnesius Kaliningrade – tai kaip vienas mėnuo kur nors Diuseldorfe. Su vienu tokiu turėjome pokalbį.

Rusijos propaganda ir dezinformacija išlieka oportunistinė, sako analizę Lietuvoje atlikusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas. „Technologijos per daug nesikeičia, Rusijos propaganda visada išlieka oportunistinė, jie sugeba pakankamai neblogai prisitaikyti, naratyvų atrinkimas naudojamas paleidžiant jų krūvą ir žiūrint, kas labiausiai prilips“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lukas Andriukaitis.

Baltarusijos Andrejus Kobelis, anksčiau dirbęs vyr. gydytoju Druskininkuose įsikūrusioje sanatorijoje „Belarus“, o vėliau išvykęs dirbti į Sočį, buvo sulaikytas A. Lukašenkos režimo teisėsaugos pajėgų dėl šnipinėjimo Lietuvos naudai, skelbiama šios šalies žiniasklaidoje. „Prieš pusmetį sulaikytas Andrejus Kobelis. Asmenybė įspūdinga – 10 metų jis jis buvo „Belarus“ sanatorijos vyr.

Baltarusijos švietimo ministerijoje sugalvojo kaip išspręsti problemą, kai vaikai mokyklose ne itin aktyviai maitinasi valgyklos maistu. Be jau išbandyto meniu keitimo, kuris buvo pritaikytas prie pasikeitusių moksleivių poreikių, nuspręsta nutraukti vaikų maitinimą pusryčiais – tikimasi, kad tokiu atveju vaikai iki pietų labiau išalks ir daugiau valgys. Šiuo metu ši praktika bus išbandoma 20-yje šalies mokyklų, rašoma „Zerkalo“. „Atėjęs į mokyklą vaikas jau būna pusryčiavęs.

Rusijos Dūma pirmojo svarstymo metu priėmė įstatymų pataisų projektą, kuris numato bausmių už bet kokius nusikaltimus, kuriuos padaro Rusijos piliečiai okupuotose Ukrainos teritorijose, jeigu jie bus laikomi kaip atlikti „Rusijos Federacijos interesų labui“. Pats dokumento tekstas skamba taip: „Nebaudžiama ir nelaikoma nusikalstama veika, už kurią atsakomybę nustato Ukrainos norminiai teisės aktai, jeigu joje yra nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamajame kodekse, požymių, tačiau ...

Lenkijos parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos Federacija paskelbta terorizmo rėmėja ir teroristines priemones naudojančia valstybe.  Dokumente teigiama, kad Rusija sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją, o taip pat ir daugelį kitų įsipareigojimų.

Per didelį gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje Sibiro rytuose ketvirtadienį žuvo du ir buvo sužeisti dar penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje neįprastai dažnai kyla didelių gaisrų – prekybos centruose, gamyklose, kituose objektuose. Naujausias gaisras kilo maždaug 6 val. vietos laiku naftos perdirbimo gamykloje Angarsko mieste Irkutsko srityje. Srities gubernatorius Igoris Kobzevas sakė, kad žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nusprendė ne tik nerengti savo tradicinio kasmetinio susitikimo su žurnalistais, bet ir atšaukė savo kasmetinį kreipimąsi į Federalinį susirinkimą. JAV Karo studijų instituto analitikai naujausioje savo apžvalgoje, įvertino, kodėl karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas staiga atšaukė šiuos renginius. Jų teigimu, viena iš priežasčių – pozityvios darbotvarkės trūkumas.

Europos Sąjunga ir NATO parengė bendrą raginimą Rusijai nedelsiant nutraukti karą ir išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, skelbia savo šaltinius cituojantis leidinys „Politico“. Kaip rašoma leidinio publikacijoje, tikimasi, kad netrukus ES ir NATO oficialiai paskelbs bendrą raginimą Rusijai nutraukti karą ir palikti Ukrainą. Pasak diplomatų, deklaracija, su kuria „Politico“ buvo iš dalies susipažinęs, buvo ruošiama daugiau nei metus, tačiau dėl įtampos tarp Turkijos ir Kipro vėlavo.

Europos Sąjunga ketvirtadienį sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. Sankcijos oficialiai turėtų būti patvirtintos penktadienį. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:57 | Zelenskis: rusai į puolimą mesta viską, ką turi Vien ketvirtadienį rusai Chersonui smogė daugiau nei 16 kartų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, taip yra kiekvieną dieną. Ketvirtadienį taip pat apšaudyta Charkivo sritis, o Donbase tęsiasi brutalios Rusijos atakos.

Baltarusijos teritorijoje pastebėtas žvalgybinis radiolokacinis Rusijos kariuomenės lėktuvas A-50, gebantis aptikti taikinius už šimtų kilometrų ir koordinuojantis kariuomenės veiklą. Paskutinį sykį šis lėktuvas Baltarusijos teritorijoje buvo pastebėtas vasario mėnesį, prieš prasidedant Rusijos plataus masto puolimui.

Rusijoje pastaruoju metu siaučia gripas – šalies prezidento teigimu, sergamumas kiekvieną savaitę auga po 35 proc. Nuotolinės diskusijos su valdininkais metu V. Putinas akcentavo, kad pats yra pasiskiepijęs ir nuo gripo. Gruodžio 13-ąją Rusijos valdžios atstovai pareiškė, kad sergamumas, lyginant su praėjusia savaite, išaugo 35 proc., o gripo padermė H1N1 (taip vadinamas kiaulių gripas) aptikta jau 82 Rusijos regionuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį priimdamas prestižinį Europos Parlamento žmogaus teisių apdovanojimą – Sacharovo premiją – paragino Europą padėti įsteigti tribunolą Rusijos vadovybei už „agresijos nusikaltimą“ teisti. „Raginu jus visus, jūsų partijas ir valstybes veiksmingai paremti šį darbą. Tribunolas privalo pradėti dirbti“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė V. Zelenskis. „Būtina tai kuo greičiau paversti realybe“, – teigė Ukrainos lyderis.