Rusija

Lenkijos prezidentas pirmadienį pažadėjo politinę paramą Suomijai po to, kai Helsinkis dėl padidėjusio atvykstančių migrantų skaičiaus uždarė kelis sienos perėjimo punktus su Rusija. Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas. Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Iš Rusijos besitraukiant užsienio avalynės kūrėjų prekių ženklams itin išaugo veltinių batų pardavimai. Vietos valdininkų pateikiami statistiniai duomenys rodo, kad per trečiąjį 2023-ųjų ketvirtį veltinių pardavimai Rusijoje išaugo 373 proc. Rusijoje kilo tikras ažiotažas veltiniams batams: paaiškėjo, kad trečiąjį šių metų ketvirtį jų pardavimai išaugo net 373 proc., rašoma „Gazeta“. „The Moscow Times“ pažymima, kad 86 proc.

Rusija pirmadienį paneigė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, Helsinkiui pranešus apie padidėjusį prieglobsčio prašytojų, bandančių nelegaliai patekti į šalį, skaičių. Praėjusią savaitę Suomija reaguodama uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų ir apkaltino Maskvą bandymu destabilizuoti šalį dėl jos įstojimo į NATO. „Nesutinkame su tokiais kaltinimais“, pirmadienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Lapkričio 19-ąją daugelį Sibiro (Rusija) regionų užgriuvo galingas uraganas. Kai kur stiprus vėjas plešia pastatų stogus ir varto medžius. Pranešama, kad yra aukų, be elektros liko šimtai gyvenviečių. Vietos sinoptikų teigimu, uraganas artimiausią parą tik stiprės. Vien Altajaus krašte, dėl nuvirtusių ant elektros tiekimo linijų medžių, be elektros liko 170 gyvenviečių. Daugelyje Altajaus krašto, Kemerovo, Omsko ir Novosibirsko sričių vietovių vėjas siekia iki 35 m/s greitį.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022-aisiais Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę sprukti iš šalies per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi, skelbiama naujoje lenkų žurnalisto Zbigniewo Parafianowicziaus knygoje „Lenkija kare“ (lenk. „Polska na wojnie“). Anoniminiai šaltiniai Lenkijoje žurnalistui atskleidė, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Varšuva buvo gerokai sunerimusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą.

Interviu amerikiečių žurnalistei Christiane Amanpour CNN televizijoje kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą akcentavo Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino keliamą grėsmę. Ji įsitikinusi, kad visa NATO turi atremti Rusijos agresiją, o ne vien tik Ukraina. „Nuo pat pradžių prieš dvejus metus sakiau, kad Rusija gali ir turi būtų įveikta mūšio lauke. Ne diskusijomis ir planais, konferencijomis, o mūšio lauke. O mes to nedarome.

Rusijos Federacija yra sovietų imperijos žlugimo rezultatas, kaip ir Sovietų Sąjunga buvo imperinės Rusijos žlugimo rezultatas. Žvelgiant į ilgą imperijų istoriją, visai nenuostabu, kad šiandieninė Rusija ėmėsi reimperializacijos projekto – bandymo atkurti kuo daugiau savo buvusios imperijos. Lygiai taip pat nenuostabu, kad Rusijos pastangos bus nesėkmingos, įsitikinęs amerikiečių istorikas Alexanderis J. Motylas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvaus virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime, sekmadienį pranešė valstybinė televizija. „Vladimiras Putinas dalyvaus virtualiame G-20 viršūnių susitikime“, – sakoma sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiame televizijos laidos „Vesti“ pranešime. Informacija pateikiama remiantis V. Putino darbotvarke ateinančiai savaitei.

Rusijoje šią savaitę vienas po kito pasipylė moterų teises ribojantys pasiūlymai. Vienas jų – apriboti moterims galimybę siekti aukštojo mokslo, kitas – drausti abortus privačiose klinikose.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tikisi, jog kovo mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas kandidatuos dar vienai kadencijai, rašo „Reuters“. Tai reikštų, kad V. Putinas turėtų galimybę valdžioje išlikti iki 2030 m. 1999–2000 m. V. Putinas buvo Rusijos ministras pirmininkas, 2000–2008 m. buvo prezidentas, 2008–2012 m. vėl tapo ministru pirmininku, o nuo 2012-ųjų yra Rusijos prezidentas.

Kalinį sumušęs 15-metis Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sūnus Adomas buvo dar kartą apdovanotas, rašo UNIAN. Anot leidinio, jam įteikti iš karto du apdovanojimai – Rusijos darbo apdovanojimas ir medalis „Už indėlį į Rusijos universiteto specialiųjų pajėgų I laipsnio plėtros“. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas apdovanojimo ceremonijos vaizdo įrašas.

Vienas Rusijos pareigūnas po dviejų dienų vyriausybės delegacijos vizito Pchenjane penktadienį pareiškė, kad Maskva nori visapusiškai sustiprinti ryšius su Šiaurės Korėja. Plečiamas Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis ir ekonominis bendradarbiavimas kelia susirūpinimą Vašingtone ir Seule.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas paviešino vaizdo įrašą iš šaudyklos, kur neseniai apsilankė kartu su savo sūnumis ir išbandė šaunamuosius ginklus, bei įvertino savo vaikų pasirengimą. Paklaustas, ką čia veikia, jis pareiškė, jog „ruošiasi karui“. „Ruošiuosi karui. Viskas tik prasideda“, – trumpai komentavo klausimą, kodėl atvyko į šaudyklą R. Kadyrovas.

Rusija penktadienį paprašė savo Aukščiausiojo Teismo uždrausti „Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą“, nenurodydama, ar draudimas būtų taikomas LGBTIQ bendruomenei apskritai, ar konkrečioms teisių organizacijoms. „Rusijos teisingumo ministerija Aukščiausiajam Teismui pateikė administracinį teisinį ieškinį pripažinti Tarptautinį LGBT visuomeninį judėjimą ekstremistiniu ir uždrausti jo veiklą Rusijoje“, – sakoma pareiškime, kuriame priduriama, kad teismo posėdis numatytas lapkričio 30 dieną.

Europos Sąjunga penktadienį apkaltino Maskvą naudojantis migrantais siekiant daryti spaudimą kitoms šalims ir pareiškė pastebėjusi, kad padaugėjo prieglobsčio prašytojų be dokumentų, kertančių Rusijos sieną su Suomija. Ketvirtadienį Helsinkis paskelbė, kad dėl padidėjusio mirgantų srauto nuo šio savaitgalio uždarys keturis iš aštuonių savo sienos su Rusija perėjimo punktų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Maskva siekia pasėti susiskaldymą Ukrainos visuomenėje, sukelti chaosą šalyje ir galiausiai nuversti prezidentą.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos specialiosios tarnybos padėjo rusų okupantams deportuoti tūkstančius ukrainiečių vaikų. Tyrimą su tokiomis išvadomis ketvirtadienį paskelbė Jeilio universiteto (JAV) visuomenės sveikatos mokyklos Humanitarinių tyrimų laboratorija.

Aklavietė fronte Ukrainoje gali užsitęsti dar metus. Apie tai savo skiltyje rašo amerikiečių politologas Ianas Bremmeris, leidinio „Time“ vyriausiasis redaktorius. Pasak I. Bremmerio, padėtis Ukrainoje įšalo vietoje ir, atrodo, kad taip bus dar bent metus. Viskas, atrodo, klostosi Vladimiro Putino naudai. Ukrainos kontrpuolimas praktiškai sustojo, o tai kelia nerimą Vakaruose.

Rusija ketvirtadienį už akių nuteisė užsienyje gyvenantį įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininką aštuoneriems metams kalėjimo už Maskvos karo Ukrainoje kritiką. Maskvos teismas nuteisė Vladimirą Milovą už „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą“ pagal teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti kritiką. Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.

Rusijos teismas ketvirtadienį septynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė dailininkę ir muzikantę už tai, kad prekybos centruose ši keitė kainų etiketes antikariniais šūkiais, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Kaliningrado pasieniečiai Rusijos piliečio automobilyje „Porsche“ aptiko slėptuvę su amunicija ir išardytais ginklais, skelbiama Rusijos federalinės muitinės tarnybos pranešime. Tariamai net 57 kilogramus ginkluotės į Kaliningradą iš Lietuvos teritorijos bandęs įvežti Rusijos pilietis įkliuvo nuodugnios apžiūros metu. „Kaliningrado srities muitinės darbuotojai aptiko apie tris tūkstančius amunicijos vienetų ir ginklų dalių „Porsche“ automobilio bagažinės slėptuvėje.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto sukaupė 550 mlrd. eurų pajamų. Tai liudija Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys. CREA skaičiuoja, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos šalys iš Rusijos įsigijo iškastinio kuro už daugiau nei 180 mlrd. eurų. „Rusiško iškastinio kuro importas į Europos Sąjungą nuolat mažėjo nuo kovo pabaigos, o vertė sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su lygiu prieš invaziją.

Rusija suintensyvino atakas prieš nuniokotą Rytų Ukrainos fronto linijos miestą Avdijivką, ketvirtadienį pranešė jo meras. Pramoninis miestas, esantis netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, jau daugiau nei mėnesį patiria įnirtingą puolimą. „Labai karšta. Iš tiesų pastarosiomis dienomis priešas tapo aktyvesnis“, – per nacionalinę televiziją sakė Vitalijus Barabašas.

Rusijoje aptiktas miręs šalies karinių oro pajėgų atsargos generolas-leitenantas Vladimiras Sviridovas. Kartu su juo aptiktas ir jo žmonos lavonas. Rusijos informacinių šaltinių teigimu, teisėsauga kol kas negali nustatyti staigių abiejų vienoje patalpoje buvusių šeimos narių mirčių priežasties. Miręs generolas-leitenantas V. Svidorovas anksčiau vadovavo Rusijos 6-osios armijos aviacijos padaliniams, kuomet Rusija puolė Sakartvelą.

Ketvirtadienio naktį Rusijos Federacijos Volgogrado srityje netoli Kotlubano kaimo esančio karinio dalinio teritorijoje kilo gaisras. Apie tai skelbia Rusijos televizija, remdamasi vietos gubernatoriumi Andrejumi Bocharovu.  Rusų „Telegram“ kanalas „Baza“ skelbia, kad gaisras Rusijos Gynybos ministerijos objekte kilo apie 1 val. nakties. Vietos gyventojai pranešė girdėję ir sprogimų garsus. Kotlubano kaimas yra į šiaurės vakarus nuo Volgogrado.

Suomija šeštadienį uždarys keturis iš aštuonių rytinių sienos su Rusija perėjimo punktų, pranešė vyriausybė, kaltindama Maskvą sąmoningai užmerkus akis prieš nelegalius migrantus. „Šiandien vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Valimos, Nuijamos, Imatros ir Nyralos sienos perėjimo punktus Suomijos ir Rusijos sausumos pasienyje“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, o ministras pirmininkas Petteri Orpo apkaltino Rusiją veikiant piktybiškai.

Rusijos pilietė, įtariama dėl sprogdinimo, per kurį žuvo žinomas, karo temomis rašydavęs rusų tinklaraštininkas, trečiadienį nepripažino savo kaltės dėl teroro išpuolio ir disponavimo sprogstamaisiais įtaisais. Rusijos tyrėjų teigimu, 26-erių Darja Trepova nužudė Vladleną Tatarskį gavusi nurodymą iš Ukrainos ir padedama antikremliškų aktyvistų. Kyjivas šiuos kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad Maskvoje vyksta vidinės kovos.

Maskva trečiadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Suomijos pranešimo, kad svarstys galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija. Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.

NATO trečiadienį paskelbė, kad nupirks šešis lėktuvus „Boeing“ ir jais pakeis savo senstančius žvalgybinės išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistemos (AWACS) lėktuvus, pastiprindama galimybes stebėti iš Rusijos kylančias grėsmes. „Šių šešių naujų lėktuvų „Boeing E-7A Wedgetail“ gamyba turi prasidėti artimiausiais metais, o pirmasis orlaivis turėtų būti parengtas operatyviniam darbui iki 2031-ųjų“, – sakoma NATO pranešime.

Europos Komisija pasiūlė uždrausti importuoti rusiškus deimantus ir suskystintas naftos dujas taikant naujas sankcijas dėl karo Ukrainoje, teigiama dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Į sankcijų paketą, kuriam turi vienbalsiai pritarti Europos Sąjungos šalys, taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama neleisti Rusijai apeiti naftos kainų viršutinės ribos.

Rusams trečiadienį apšaudžius Zaporižios sritį žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai. Zaporižios srities administracijos vadovas Jurijus Malaško socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad abu žuvusieji – Valstybinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai, atvykę po pirmojo smūgio likviduoti padarinių.  Kiek anksčiau jis pranešė, kad rusai sudavė tris raketinius smūgius vienos Zaporižios rajono gyvenvietės civilinei infrastruktūrai.

Rusijos karinės pajėgos dviejose Ukrainos fronto vietose – prieš Bachmutą ir Svativską – panaudojo cheminį ginklą, skelbia atvirųjų šaltinių žvalgybos grupė „Deep State“. Tyrėjai savo ataskaitoje rašo, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudojo chlorpikriną, nes jo atsargų rusai neva turi daug. Jų teigimu, šiuos ginklus jie jau ne kartą panaudojo prieš Ukrainos kariuomenę.

Rusijos Federacija nori sugriežtinti bausmes vengiantiems mobilizacijos ir kariams savanoriams, kurie savo pareigas atlieka „netinkamai“. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. „Rusijos vyriausybė svarstė pataisas, kurios sugriežtintų bausmes tiems, kurie vengia mobilizacijos, taip pat savanoriams kariams, kurie „netinkamai“ atlieka savo pareigas“, – rašoma pranešime.

Kyjivui nėra priimtino karo pabaigos scenarijaus, kuris neapimtų Rusijos pralaimėjimo, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, rašo UNIAN. Anot jo, tai yra Ukrainos išlikimo klausimas.

Rusijos teismas antradienį skyrė baudą JAV technologijų milžinei „Google“ už tai, kad ši, jo vertinimu, nesugebėjo apsaugoti rusų naudotojų asmens duomenų. Tai naujausia iš virtinės „Google“ paskelbtų baudų, kurios buvo skirtos tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Vieno Maskvos teismo teisėjas skyrė „Google“ 15 mln. rublių (apie 153 908 eurų) baudą po to, kai ši bendrovė ne kartą atsisakė Rusijoje kaupti šalies piliečių asmens duomenis.

Kaltinamasis, tariamai kėsinęsis į vieno pagrindinių Kremliaus propagandininkų gyvybę, prabilo teisme. Jo teigimu, V. Solovjovas yra  šiuolaikinis nacių propagandos ministerijos atitikmuo. Pats Timofejus Mokijus yra vadinamas neonaciu, priklausančiu „white power“ (neonacių) pogrindinei organizacijai. Rusijoje sulaikytas T. Mokijus yra vienas iš kelių kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl tariamo Vladimiro Solovjovo nužudymo organizavimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino įstatymo, reglamentuojančio šalies vadovo rinkimus, pakeitimus, kuriais nustatomi nauji suvaržymai žiniasklaidai, antradienį pranešė vietos naujienų agentūros. Šie pokyčiai rengiami prieš kitų metų kovą įvyksiančius rinkimus, kuriuose 24-erius metus valdžioje – prezidento ar premjero poste – esantis V. Putinas, kaip prognozuojama, sieks naujos šešerių metų kadencijos.

Suomijos valdžia paskelbė, kad vyksta pasirengimas uždaryti patikros punktus pasienyje su Rusija dėl migrantų iš trečiųjų šalių antplūdžio. Valdžia, kaip ir Lenkija, Lietuva ar Latvija Baltarusijos atveju, įtaria, kad migrantų plūsmas nėra atsitiktinis, o „sąmoningas Rusijos valdžios sprendimas“. Suomijos premjeras Petteri Orpo paskelbė, kad valdžia imasi priemonių pasienyje, o esant poreikiui visi pasienio patikros punktai su Rusija gali būti uždaryti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija vis dažniau atakuoja fronto liniją, Kyjivui raginant Vakarus prieš žiemą padidinti ginklų tiekimą. Nė viena pusė jau kelis mėnesius nepasiekė jokio reikšmingo teritorinio laimėjimo, tačiau tiek V. Zelenskis, tiek Kremlius neigia, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje.

Ukraina antradienį nurodė 60 dienų suimti politiką, kaltinamą sąmokslu su Rusija ir melagingos informacijos apie šalies vadovybę skleidimu. 42 metų Oleksandras Dubinskis 2019-aisiais buvo išrinktas į parlamentą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) sąraše, tačiau vėliau, partijai apkaltinus jį nepaklusnumu, buvo pašalintas iš frakcijos.

Buvęs privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinys įrašė vaizdo žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Wagner“ gretose Ukrainoje kariavęs rusas piktinasi, kad Rusija juo nesirūpina. Vaizdo įraše baltų užuolaidų fone stovi iki juosmens apsinuoginęs rusas, rankose laikantis „Wagner“ vėliavą.

Buvęs Rusijos operatyvinis darbuotojas Sergejus Chadžikurbanovas, kuris buvo nuteistas už žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą 2006 metais, sulaukė malonės po kovų Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas. „Jis, kaip specialiųjų pajėgų kovotojas, buvo pakviestas pasirašyti sutartį dėl dalyvavimo specialioje karinėje operacijoje.

Nuo 2022 metų kovo 15 d., kai Europos Sąjunga ir JAV uždraudė brangių automobilių eksportą į Rusiją, į šalį pateko mažiausiai 1 319 prabangių automobilių, kurių bendra vertė – 229,6 mln. JAV dolerių (214,53 mln. eurų). Apie tai rašo Rusijos opozicijos leidinys „Verstka“, remdamasis Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos įslaptintais duomenimis.

Rusijos karinė vadovybė galėjo nurodyti Rusijos valstybinei žiniasklaidai paskelbti, o netrukus atsiimti pranešimą apie kariuomenės pergrupavimą Chersono srityje, vykdydami informacinę operaciją. Jos tikslas – priversti Ukrainos pajėgas nuvertinti esamas Rusijos pajėgas kairiajame Chersono srities krante.

Rusija įkalino šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkę, teisiamą dėl įtariamo ekstremizmo, pirmadienį pranešė jos bendražygiai. Ksenijai Fadejevai, kuri vadovavo dabar uždrausto A. Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) politiniam biurui Sibire esančiame Tomsko mieste, gresia iki 12 metų kalėjimo, jei ji bus nuteista. Iki šiol K. Fadejevai buvo taikytas namų areštas. 2022 metų sausį ji buvo įtraukta į Rusijos teroristų sąrašą, o rugpjūtį stojo prieš teismą.

Briuselis ketina trečiadienį pateikti pasiūlymus dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, į kurį būtų įtrauktas ir pelningo Maskvos deimantų eksporto uždraudimas, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas. Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 valstybių blokas jau įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad dėl Vakarų sąjungininkų dvejonių toliau remti Ukrainą Kremlius vėl gali įtikėti savo pergale kare.