Karas Ukrainoje

 Uždarydamas pirmąjį visos Ukrainos nacionalinės vienybės apskritojo stalo posėdį, buvęs prezidentas Leonidas Kravčiukas pareiškė, kad Ukraina turi prašyti Europos Sąjungos ir Ženevos susitarimo dalyvių padėti užtikrinti šalies saugumą dėl Rusijos agresijos, pranešama Ukrainos portale unian.net.

 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šį kartą dokumentas vertas atskiro dėmesio dėl kritinės padėties Ukrainoje ir situacijos Lietuvoje, nes šalyje įsivyravo diskutuotinas Rusijos karinio puolimo pavojaus diskursas, kuriam kartais trūksta ramaus realijų įvertinimo.

 Vengrija nereikalauja, kad etninei vengrų mažumai Ukrainos vakaruose būtų suteikta teritorinė autonomija, pareiškė trečiadienį užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis). Prieš dvi dienas perrinktasis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas sakė, kad Vengrija stos už savo teises ir reikalaus autonomijos vengrams, gyvenantiems už centrinės Europos ribų, taip pat ir Ukrainoje. Anot V.Orbano, šis klausimas yra itin aktualus dėl padėties kaimyninėje Ukrainoje.

 „Y“ – Krymas, „P“ – Putinas, „D“ – Doneckas, – taip Rusijos mokiniams siūloma mokytis raidžių, nesiliaujant krizei Ukrainoje. Šio projekto iniciatorius yra Kremlių palaikantis jaunimo judėjimas „Set“ (Tinklas), kuris tvirtina, kad naujasis abėcėlės mokymosi būdas simbolizuoja Rusijos vertybes ir padeda ugdyti mokinių patriotiškumą. „Tai svarbiausių nacionalinių simbolių rinkinys“, – sakė jaunimo judėjimo atstovas Glebas Samochvalovas naujienų agentūrai AFP.

 Priemonės, kurių buvo imtasi prieš Rusiją dėl Ukrainos Krymo regiono aneksavimo, jau „kandžiojasi“, trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland). Bratislavoje vykstančioje saugumo konferencijoje kalbėjusi V.Nuland taip pat pareiškė, kad labai svarbu, jog rytinių Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų gyventojai turėtų galimybę dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.

Krizės ištikta Ukraina šiemet įklimps į didelę recesiją, o Rusijos ekonomikos laukia stagnacija, trečiadienį per savo metinį susitikimą Varšuvoje prognozavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos ekonomika 2014 metais susitrauks 7 proc., o 2015 metais ją apims stagnacija, nurodo ERPB, atšaukdamas ankstesnes prognozes dėl 1,5 proc. augimo 2014 metais. Tuo tarpu kaimyninės Rusijos ekonomika šiemet visiškai neaugs, o 2015 metais jos augimas bus vos 0,6 proc.

 JAV valstybės departamentas paviešino palydovo nuotraukas, kuriose užfiksuotas Rusijos kariuomenės dislokavimas šalia Rostovo, už 75 km. nuo Ukrainos sienos. Pasak pranešimo, gegužės 12-ąją šiame dalinyje karinės technikos buvo faktiškai tiek pat, kiek ir kovo 23-ią. Primename, kad gegužės 7-ąją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija atitraukė savo kariuomenę nuo Ukrainos sienos. Jo teigimu, „naudojant šiuolaikines technologas“, tai lengva patikrinti.

Trečiadienį Kijeve turėtų būti surengtos pirmosios apvaliojo salo derybos, kurioms tarpininkautų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) bei Vokietijos vyriausybė. Tačiau pagal paskutines žinias iš Ukrainos, separatistų lyderiai iš Donecko ir Luhansko šiose darybose nedalyvaus. Vienu pagrindinių Ukrainos apvaliojo salo derybų iniciatoriumi yra Vokietijos užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas-Walteris Steinmeieris.

„Dešinysis sektorius“ (DS) tapo atpažįstamu Ukrainoje įvykusios revoliucijos „prekės ženklu“. Tačiau mažai kas galėtų tiksliai pasakyti, kas tai per organizacija ir kokie yra tikrieji jos siekiai. „Dešinysis sektorius“ vis labiau tampa mitais ir įtarimais apipintu susivienijimu be aiškios tiek visuomeninės, tiek politinės ateities. Tenka pripažinti, kad gyvybingiausia ši organizacija šiandien yra vien Rusijos propagandos vaizdiniuose.

Ukrainos „Donecko liaudies respublika“ pasiskelbė suverenia valstybe ir pasiprašė į Rusijos Federacijos sudėtį. Apie tai praneša ukrainiečių agentūra UNIAN, remdamasi vienu iš laikinojo „Donecko liaudies respublikos“ ministrų kabineto pirmininkų Denisu Pušilinu. Prorusiški separatistai savo sprendimą grindžia gegužės 11 d. įvykusiu Donecko referendumu, kuriame neva absoliuti dauguma dalyvavusiųjų pritarė srities autonomijai nuo Ukrainos.

Ukrainoje tarp Slovjansko ir Kramatorsko, sukilėliams surengus pasalą ir apšaudžius kariuomenės desantininkus, žuvo šeši kariai, susprogdintas vienas šarvuotis, pranešė Gynybos ministerija. Pasak jos, karius iš sunkiųjų ginklų atakavo maždaug 30 žmonių grupė. „Šiandien, gegužės 13 dieną, apie 13 val.

(papildyta 17.26) Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas antradienį paragino Maskvą nesinaudoti gamtinių dujų tiekimu kaip naujo pobūdžio ginklu prieš Ukrainą.

 Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ antradienį pareiškė, kad Ukraina turi iki birželio 2 dienos sumokėti 1,6 mlrd. JAV dolerių už gamtines dujas, nes priešingu atveju Maskva nutrauks jų tiekimą. „Gazprom“ atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas sakė, kad Rusijos įmonė Ukrainos valstybinei energetikos bendrovei „Naftogaz“ pateikė išankstinę birželio sąskaitą, išrašytą remiantis sutartiniu 114 mln. kubinių metrų per dieną kiekiu.

Lenkija, stebėdama Rusijos veiksmus Ukrainoje, nori surinkti 10 tūkst. specialiai paruoštų savanorių, kurie konflikto atveju būtų naudojami kontrdiversinėms užduotims vykdyti, praneša censor.net.ua. Toks būdas gintis nuo galimų užsienio šalių diversijų yra nurodytas Lenkijos gynybos ministerijos paruoštoje ataskaitoje. Nacionalinės gynybos akademija siūlo sukurti tokius teritorinius padalinius kiekvienoje šalies provincijoje. „Mes darome iš šio konflikto išvadas.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį įtraukė dar 13 asmenų į sąrašą subjektų, kuriems dėl krizės Ukrainoje taikomas kelionių draudimas ir turto įšaldymas, tačiau veikiausiai nepriims sprendimo imtis griežtų ekonominių priemonių prieš Rusiją iki gegužės 25 dieną numatytų Ukrainos prezidento rinkimų, pranešė pareigūnai. 28 ES valstybių ministrai savo pareiškime taip pat nurodė, jog bus įšaldytas dviejų įmonių Rusijos aneksuotame Kryme turtas.

 Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį atskrido į Ukrainą padėti surengti derybas tarp vyriausybės ir jos priešininkų po to, kai du rytiniai regionai paskelbė nepriklausomybę. Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) viliasi paskatinti greitą „nacionalinio dialogo“ tarp centrinės vyriausybės ir jos priešininkų rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kuriuose sutelkta didelė dalis šalies sunkiosios pramonės, pradžią.

Vladimiras Putinas remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtą situacijos Ukrainoje deeskalavimo „kelio gairių“ planą, pirmadienį pareiškė ši tarptautinė organizacija po jos pirmininko pokalbio su Rusijos prezidentu.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į Ukrainą atvyksta Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Steinmeieris. Jis bandys tarpininkauti organizuojant naujosios Kijevo vyriausybės ir rusakalbių separatistų iš Pietrytnės Ukrainos deryboms. Šio vizito išvakarėse F. Steinmeieris dalyvavo Europos Sąjungos užsienio ministrų susitikime Briuselyje, kur buvo nuspręsta įvesti papildomas sankcijas Rusijos pareigūnams ir net dviem Kryme rusų nusavintoms bendrovėms.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė nepripažįstančios „neteisėto referendumo“, surengto savaitgalį Ukrainos rytuose, kur siekiama atsiskirti nuo Kijevo.

Rusija patvirtino būtinybę nedelsiant surengti plačią diskusiją dėl būsimos valstybinės sąrankos Ukrainoje, dalyvaujant visoms šalies politinėms jėgoms ir regionams. „Visa tai visiškai atitinka tarptautinės bendruomenės pastangas, kaip atsispindi balandžio 17 dienos Ženevos susitarime ir „kelio gairėse“, kurias pasiūlė Šveicarijos prezidentas, ESBO pirmininkas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris)“, – sakoma Rusijos URM komentare apie referendumus Donecko ir Luhansko srityse.

 Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną „Luhansko liaudies respublikos“ teritorijoje neįvyks, pirmadienį pranešė Pietvakarių armijos atstovas Vasilijus Nikitinas. Luhanske pirmadienį per spaudos konferenciją V.Nikitinas sakė, kad tai susiję su pasikeitusiu regiono statusu. „Galbūt rinkimai Luhansko srities teritorijoje galėtų įvykti, bet mes dabar esame Luhansko liaudies respublika. Todėl rinkimų nebus“, – pareiškė jis.

Maskva pirmadienį atmetė galimybę surengti naujas derybas su Ukraina dėl kainos, kurią ši moka už Rusijos gamtines dujas, kol Kijevas nėra padengęs esamų skolų. Toks pranešimas didina tikimybę, kad Rusija įvykdys savo grasinimą kitą mėnesį nutraukti tiekimą Ukrainai. Toks žingsnis sukeltų pavojų tiekimui mažiausiai 18-ai Europos Sąjungos (ES) valstybių.

 Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) interviu Vokietijos laikraščiui pirmadienį įspėjo, kad Ukrainos krizė gali turėti „sunkių“ ekonominių padarinių kitoms šalims. Ch.Lagarde interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ taip pat sakė, kad TVF Ukrainai skirto 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo nepakaks.

(papildyta 13.45) Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad kol kas neplanuojama jokių naujų tarptautinių derybų dėl Ukrainos ir kad pažanga siekiant šios krizės deeskalavimo įmanoma tik tuo atveju, jei priešininkų stovyklos Ukrainoje surengs tiesiogines derybas.

Rytų Ukrainos Luhansko regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi prorusiškų Luhansko separatistų atstovu. „Jeigu bus priimtas šis sprendimas (surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos), tada, atitinkamai, į žmonių valią bus atsižvelgta“, – sakė separatistų atstovas. Luhansko regionas yra vienas iš dviejų Ukrainos provincijų, šį sekmadienį surengusių referendumus dėl savivaldos.

Ukrainos separatistų savavališkai paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas Romanas Liaginas abejoja, ar komisijai artimiausiu metu pavyks parengti oficialų sekmadienį regione vykusio referendumo rezultatų protokolą. R.Liaginas siūlo orientuotis į anksčiau jo paskelbtus pirminius balsavimo rezultatus, remiantis kuriais, už Donecko srities savarankiškumą pasisakė 89,7 proc. balsavusiųjų. „Mes planavome iki 15 val.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) atmetė galimybę įsitraukti į karą su Rusija dėl Ukrainos, tačiau įspėjo Maskvą, kad prieš ją bus imtasi naujų sankcijų, jei ji mėgins sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus. „Negalime sutikti su aneksija ar faktu, kad Ukraina bus kontroliuojama ar į ją bus įsiveržta“, - sakė L.Fabiusas interviu „The Washington Post“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.

Prorusiški separatistai paskelbė, kad rinkėjai rytinės Ukrainoje absoliučia dauguma parėmė regiono nepriklausomybę per ginčijamą referendumą, kurį ir Kijevas, ir Vakarai atmetė kaip nelegalų „farsą“. Anot sukilėlių rinkimų komisijos, iš viso 89 proc. rinkėjų pasisakė už Donecko srities, vieno iš dviejų regionų, kurių teritorijose buvo rengiami „referendumai“ savivaldą, o prieš nepriklausomybę balsavo 10 proc. gyventojų.

Donecko separatistai tiksliai įvykdė savo koordinatoriaus iš „Rusų nacionalinės vienybės“ Aleksandro Barkašovo nurodymus – 89% dalyvavusių pasisakė už Donecko liaudies respublikos nepriklausomybę.

 Donecko ir Lugansko sričių „referendume - apklausoje“ dėl prisijungimo prie Dnepropetrovsko srities, dalyvavo daugiau nei du milijonai žmonių, praneša censor.net.ua. Negalutiniais referendumą organizavusios komisijos skaičiavimais, Luganske „apklausoje“ dalyvavo daugiau nei 975 tūkst. žmonių, Donecke – 1,46 mln. Komisjos pirmininkas Michailas Lycenko pažymėjo, kad duomenys dar nėra galutiniai, nes ne visos rinkimų apylinkės pateikė skaičius.

Ukrainoje, Kransnoarmeiske, Donecko savanorių būrys "Dnepr", sulaukęs gyventojų pasipriešinimo, pradėjo šaudyti. Žuvo vienas žmogus, į koją sužeistas dar vienas. Krasnoarmeisko miesto administracijos pastatą saugantys "Dnepr" savanoriai, specialaus būrio kariai, sudaryto siekiant užtikrinti tvarką regione, atsakydami į provokacinius veiksmus vieną asmenį nušovė, dar vienas - sužeistas. Prie pastato atvykus automobiliui žmonės prišoko prie savanorių.

21 val. 55 min. ES nepripažins Rytų Ukrainos balsavimo rezultatų Europos Sąjunga (ES) sakė, kad nepripažins referendumo dėl savivaldos, kurį Rytų Ukrainoje sekmadienį surengė promaskvetiški sukilėliai, rezultatų ir pavadino jį neteisėtu. „Vadinamieji referendumai ... Luhansko ir Donecko regionų dalyse buvo neteisėti ir mes nepripažįstame rezultato.

Gegužės 11-ąją, nuo 8 valandos ryto Donbase net 1527 rinkimų apylinkėse vyks „Donecko Liaudies Respublikos“ (DLR) organizuojamas referendumas. Kaip informuoja unian.net, tarptautinių stebėtojų referendume nebus, mat niekas nepareiškė noro į jį atvykti. Anot DLR centrinės rinkimų komisijos pirmininko Romano Liagino, tvarką referendume užtikrins „entuziastai“. Separatistai suformavo 53 teritorines komisijas referendumui vykdyti.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo prorusiško sukilimo krečiamų rytinių regionų gyventojus, kad jie gali nuvesti šalį į katastrofą, jeigu sekmadienį nubalsuos už atsiskyrimą nuo Kijevo per separatistų organizuojamą referendumą. O.Turčynovas, kuris planuojamą balsavimą rusakalbėse Donecko ir Luhansko srityse laiko neteisėtu, ragino gyventojus pritarti deryboms prie apskritojo stalo dėl didesnės autonomijos.

Gegužės 25-ąją įvyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose planuoja balsuoti 84,1% gyventojų. Tokie rezultatai gauti gegužės 6-8 dienomis visoje šalyje telefonu atliktoje apklausoje, rašo unian.net. 13,3 % į rinkimus eiti neplanuoja, o 2,5 % gyventojų teigia dar neapsisprendę dėl balsavimo. Daugiausia ketinančių eiti balsuoti – šalies vakaruose, rinkti Ukrainos prezidentą planuoja net 95,2 % respondentų. Į rinkimus neis 4,8 % dalyvavusiųjų apklausoje.

„Dėl tragiškų vakarykščių įvykių Mariupolyje gegužės 10-oji skelbiama gedulo diena,“ – skelbiama Mariupolio miesto tarybos interneto svetainėje. Mariupolio miesto tayrba pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems, praneša unian.net. Kaip pranešė Ukrainos Vidaus reikalų ministras A. Asakovas, gegužės 9-ąją vykusios antiteroristinės operacijos metu Mariupolyje žuvo apie 20 teroristų, dar keturi buvo suimti.

 Naujos NATO pateiktos nuotraukos rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas melavo apie kariuomenės atitraukimą nuo sienos su Ukraina. NATO misija JAV pateikė savo „Twitter“ paskyroje naujas palydovų nuotraukas, kuriose matosi, kad didelė dalis Rusijos kariuomenės vis dar dislokuota šalia sienos su Ukraina. „Naujos fotografijos rodo, kad Rusijos kariuomenė niekur neatsitraukė nuo sienos su Ukraina.

Donecke paleisti Raudonojo Kryžiaus bendradarbiai, kurie penktadienį buvo paimti įkaitais. „Apie 2 val. nakties juos paleido. Vieną stipriai sumušė, jis – ligoninėje“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Raudonojo Kryžiaus Ukrainoje atstovė Irina Cariuk. Anksčiau naujienų agentūra AFP pranešė, kad Ukrainos rytuose Donecko mieste sulaikyti keli Raudonojo Kryžiaus nariai, įtariami šnipinėjimu. „Jie buvo areštuoti vakar.

JAV gynybos departamentas disponuoja patvirtinančiais Kremliaus ryžtą pradėti karą Ukrainoje faktais. Pasienyje sutelkta didžiulė armija, kuri pasiruošusi bet kurią akimirką peržengti sienas. Apie tai pranešė Pentagono atstovas D. Kirbis. „Aš esu susipažinęs su pono V. Putino komentarais apie tai, kad kariuomenė atitraukta. Mes nematome jokių tai patvirtinančių požymių. Karinės dalys vis dar ten ir aukštame karinės parengties lygyje,“ – pareiškė aukštas Pentagono pareigūnas, rašo censor.net.

 Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Kryme – neseniai Maskvos aneksuotoje Ukrainos teritorijoje – tik padidins įtampą, penktadienį perspėjo Baltieji rūmai. „Mes nepripažįstame Rusijos (įvykdytos) neteisėtos Krymo aneksijos.

Prorusiški separatistai Ukrainos rytuose penktadienį savo vadu išsirinko žmogų, kuris, kaip įtaria Kijevo vyriausybė, yra Rusijos saugumo tarnybų pulkininkas. Igoris Strelkovas, šiuo metu vadovaujantis sukilėliams Slovjanso mieste, „pasiūlytas vadovauti visoms savigynos pajėgoms Donbaso regione“, pareiškė Donecko „liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs Pavelas Gubarevas. P.Gubarevas tai pareiškė kreipdamasis į didžiulę minią žmonių prorusiško sukilimo židiniu tapusiame Slovjanske, šiam 110 tūkst.

(papildyta 19.06) Kas dien vis daugėja įrodymų apie Rusijos jėgos struktūrų veiklą Ukrainos teritorijoje. Vakarų šalys visiškai neabejoja Maskvos tiesiogine įtaka smurto krečiamiems šalies regionams, kuriuose daugumą sudaro rusų tautybės žmonės. Nors Rusijos propoganda nuolat teigia apie taikių gyventojų pasipriešinimą ukrainiečių nacionalistams, kiekvieną dieną fiksuojami faktai rodo ką kita.

Prisijungusi Krymą Rusija tapo stipresnė, pareiškė PutinasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, lankydamasis Kryme, kurį Rusija aneksavo kovo mėnesį, pareiškė, kad su Krymu Rusija tapo stipresnė. Valstybės galva priminė, kad prieš 230 metų, 1784 metų vasarį, imperatorės Jekaterinos vienas Juodosios jūros uostas tapo Sevastopoliu. „Rugsėjį minėsime didvyriškos Sevastopolio gynybos per Krymo karą 160-ąsias metines.

(papildyta 16.16) NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitas Kryme yra „nederamas“ ir kad Aljansas Krymo pusiasalį tebelaiko Ukrainos teritorija. A.F.Rasmussenas dar priminė, kad NATO laiko Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją neteisėta, ir pridūrė, „mano žiniomis Ukrainos valdžia Putino nekvietė“. Taip jis pakomentavo įvykius penktadienį po savo kalbos Estijos sostinėje Taline.

Europai iškilo grėsmė artimiausiu laiku pristigti energetikos išteklių, kai Maskva ketvirtadienį nurodė krizės prislėgtai Ukrainai iš anksto apmokėti už visas iš Rusijos importuojamas dujas, nes Kijevas yra įsiskolinęs milijardus dolerių. Šis žingsnis, apie kurį jau seniai buvo perspėjama, kelia pavojų apsirūpinimui dujomis didelėje Europos Sąjungos (ES) dalyje, nes beveik 15 proc. rusiškų dujų, suvartojamų 28 šalių bloko, tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Donbaso laukia katastrofa vos po dviejų–trijų savaičių, jei pasiskelbusi Donecko Liaudies Respublika išties atsiskirtų nuo Ukrainos. Tokią nuomonę spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams Donecke išsakė Donecko valstybinės srities administracijos pirmininkas Serhijus Taruta, kurį cituoja naujienų portalas „OstroV“. „Donbasui izoliacija reiškia katastrofą, kuri jį ištiks po 2–3 savaičių. Nė viena Donbaso įmonė negalės veikti izoliuotoje teritorijoje, nepripažinta jokių šalių“, – pasakė jis.

 JAV pareigūnai ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl Prancūzijoje statytų karo laivų pardavimo Maskvai, kai svarstoma skirti naujas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje.

Aleksandras Golcas Portalas ej.ru gegužės 4 d. išspausdino karinio apžvalgininko Aleksandro Golco straipsnį apie karo, kurį Rusija kariauja Ukrainoje, pobūdį. Pateikiame šio straipsnio vertimą į lietuvių kalbą. Gegužės švenčių dienomis Ukraina visiškai priartėjo prie pilietinio karo padėties. Didžiausia tragedija įvyko Odesoje. Ten prorusiškai nusiteikę aktyvistai užpuolė Ukrainą palaikančių futbolo aistruolių maršą.