Karas Ukrainoje

(10.32) Dingusio Malaizijos reiso MH370 lėktuvo keleivių artimieji penktadienį kalba, kad kito „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa Ukrainoje nėra atsitiktinumas, ir priduria, kad tai prideda svorio jų griežtai kritikai oro bendrovės atžvilgiu. Reisu MH17 skridęs „Boeing 777-200“ su 298 keleiviais ir įgulos nariais, daugiausia – olandais, ketvirtadienį nukrito konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje.

Evelina Kazakevičiūtė, Edgaras Savickas, LRT.lt Ukrainoje netoli sienos su Rusija nukritęs Malaizijos lėktuvas galėjo būti numuštas panaudojant tolimojo nuotolio raketinę ginkluotę – zenitinius raketinius kompleksus, kurių turi ir Ukraina, ir Rusija. Taip teigia gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. Anot jo, versija, kad lėktuvą galėjo numušti Ukrainos separatistai, yra nepagrįsta.

Daugeliui ekspertų ir politologų buvo gana netikėtas atviras Rusijos ir Ukrainos konfliktas, pastarosiomis dienomis pereinantis į atvirą karą. Tačiau tuo tikrai negalėtume apkaltinti „The Washington Times“ apžvalgininko kanadiečio Jeffrey Kuhnerio. Jis dar 2008-aisiais „nuspėjo“ Rusijos ir Ukrainos konfliktą, negana to, aiškiai prilygino Vladimirą Putiną agresoriui Adolfui Hitleriui. Pateikiame šio pranašiško 2008-ųjų teksto „Kitas karas Europoje – tarp Rusijos ir Ukrainos?“ vertimą.

  Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvas numušė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naikintuvą Su-25 virš Ukrainos teritorijos.   "Liepos 16 dieną apie 19 val.

Rusija ketvirtadienį pareiškė netoleruosianti Jungtinių Valstijų šantažo, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas jos energetikos milžinėms „Rosneft“ ir „OA Novatek“ dėl Maskvos veiksmų Ukrainos atžvilgiu. „Neketiname toleruoti šantažo ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime. Maskva nurodė, kad naujas sankcijas vertina kaip mėginimą atsikeršyti dėl to, jog įvykiai Ukrainoje vystosi kitaip, negu norėtų Vašingtonas.

 Ultradešiniųjų pažiūrų Lenkijos deputatas trečiadienį supykdė Europos Parlamento įstatymų leidėjus, kai prilygino žemyno bedarbius JAV pietinių valstijų „negrams“. Skandalingais pasisakymais garsėjantis Januszas Korwinas-Mikke (Janušas Korvinas-Mikė), rojalistinės libertarinės partijos „Naujosios dešinės kongresas“ lyderis, šiuos komentarus išsakė savo kalboje deputatams, kurioje piktinosi, jog egzistuoja minimalų atlyginimą nustatantys teisės aktai.

(papildyta 09.10) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad naujos skaudžios Vašingtono sankcijos jo šaliai kaip bumerangas smogs JAV nacionaliniams interesams. „Kalbant apie visokias sankcijų priemones, jos paprastai pasižymi bumerango poveikiu ir, be jokių abejonių, šiuo atveju stumia Rusijos ir Amerikos santykius į aklavietę, daro jiems labai didelę žalą“, – valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo V.Putino pasisakymą per vizitą Brazilijos sostinėje.

Pagal paskutinius pranešimus, iš rytų Ukrainos ginkluoti prorusiški separatistai vis dėlto sutiko dalyvauti trišalėse darybose dėl paliaubų. Manoma, kad šių Rusijos remiamų ginkluotųjų pajėgų lyderiai bandys penktadienį susisiekti su Kijevo ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkais televiziniu tiltu, nes dėl įtemtų karinių veiksmų aplink Donecką ir Luhansą tiesioginės derybos būtų labai abejotinos.

„Facebook“ vartotojas Aleksas Noitas paviešino ne tik vaizdo įrašą su tariamai iš Rusijos teritorijos šaudančia „Grad“ sistema, tačiau ir įrodė, kad veiksmas užfiksuotas būtent šioje šalyje. Vaizdo įrašas, jeigu tikrai pasitvirtins internautų įrodymai, reiškia, kad Rusija pradėjo atvirą Ukrainos puolimą. A. Noitas teigia, kad šis vaizdo įrašas yra vertingas dėl joje pateiktos vietovės, kurią galima atskirti ganėtinai aiškiai pagal išskirtinį vietovės reljefą.

Europos lyderiai trečiadienį pradėjo naujus debatus dėl naujų sankcijų Rusijai už Ukrainos separatistų rėmimą, bet tai gali atsigręžti prieš netvirtas jų pačių ekonomikas. Diskusijos Briuselyje vyksta nuogąstaujant, kad tris mėnesius nesiliaujančios ir daugiau kaip 600 gyvybių pareikalavusios kovos Ukrainoje gali virsti tikru pilietiniu karu su galimais atgarsiais kaimyninėse Europos šalyse.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

  Maskvoje, kaip praneša censor.net.ua, bus atidarytas oficialus Donecko liaudies respublikos verbavimo punktas.   JAV ambasadorius Rusijoje Geoffrey Pyattas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė žinią, kad Rusija leis oficialiai Maskvoje verbuoti „savanorius“ į karą su Ukrainos kariuomene.

Pagrindiniai anglakalbiai televizijos kanalai beveik nebeskiria dėmesio Ukrainos įvykiams, nors jie, kaip pastebi filosofas Gintautas Mažeikis, – gerokai kruvinesni nei tie, kuriuos matome kituose kraštuose. Jo teigimu, Lietuvai, Baltijos šalims tai turėtų būti labai svarbi pamoka: didžioji žiniasklaida gali nekreipti dėmesio, net jei vyksta didelis karas, turintis neaiškių Rusijos intervencijos požymių ir atnešantis daugybę aukų. Tačiau, LRT.

 Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis papasakojo, kad jau yra žinoma, kokios sankcijos bus priimtos prieš Rusiją šiandien Europos Tarybos posėdyje. Tai praneša censor.net.ua. „Jos (sankcijos – red. past.) yra intensyvių diplomatinių derybų tiek pačioje ES, tiek tarp mūsų ir JAV vaisius. Daugiau ar mažiau mes jau žinome, kokie sprendimai bus priimti“, – pareiškė R. Sikorskis.

Jungtinės Valstijos antradienį pasiuntė signalą, kad gali vienos sugriežtinti sankcijas Rusijai, jei Europa nesutars imtis rimtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą už jos „destabilizuojančią politiką“ Ukrainos atžvilgiu. Parengta daugybė vienašališkų priemonių, kurias JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) gali panaudoti prieš Rusijos ekonomiką, jei trečiadienį Briuselyje susitiksiantys Europos Sąjungos lyderiai nepriims sprendimo imtis analogiškų žingsnių.

 Ukrainoje per antiteroristinę operaciją (ATO) šalies rytuose vyriausybės kariuomenės nuostolius sudaro 258 žuvę kariai, 922 sužeistieji, nelaisvėje – 45 kariai, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT). „Per visą ATO vykdymo laiką žuvo 258 kariškiai, 922 sužeisti. Šią dieną nelaisvėje tebelieka 45 mūsų kariškiai, tarp kurių ir du lakūnai iš numušto lėktuvo AN-26“, – sakė per spaudos konferenciją antradienį vakare NSGT informacijos centro atstovas Andrijus Lysenka.

Pastarąsias kelias savaites itin suaktyvėję Rusijos veiksmai „eksportuojant“ ginkluotę ir smogikus į šalį kaimynę gali būti paaiškinami tuo, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai kovoja su vietos separatistais. Per kelis mėnesius buvo pasiektos svarbios pergalės, padėjusios išlaisvinti didelę dalį smogikų kontroliuojamos teritorijos. Nors sienos su Rusija „uždaryti“ nepavyko, smogikai vis stipriau apsupami vis mažesnėje teritorijoje. Ukrainos kariuomenės puolimas tęsiamas visomis kryptimis.

(14.03) Mažiausiai šeši Ukrainos kariai žuvo per naujas prorusiškų separatistų atakas prieš vyriausybės pajėgų sargybos ir kontrolės postus netoli sienos su Rusija, antradienį pranešė Ukrainos kariškiai. Ukrainos saugumo vadovas Valentinas Nalivaičenka pareiškė, kad tarnyba turi nenuginčijamų įrodymų dėl Rusijos sąsajų su AN-24 lėktuvo numušimu.

 NATO pirmadienį pareiškė, kad Rusija padidino savo ginkluotąsias pajėgas prie Ukrainos sienos iki 12 tūkst. karių, kai birželį buvo sumažinusi jas iki vieno tūkstančio, šitaip trukdydama pastangoms sušvelninti krizę. „Šis žingsnis nėra žengtas teisinga kryptimi. Tai žingsnis tolyn nuo padėties deeskalavimo, – sakė vienas NATO pareigūnas. – Mūsų vertinimu, toje zonoje yra nuo 10 iki 12 tūkst.

Rusijos valstybinė televizija išprovokavo kritikos audrą, kai paskelbė nepatvirtintą pranešimą, jog Ukrainos armija viešai prikalė vinimis prie lentos trejų metų berniuką buvusioje sukilėlių tvirtovėje. Ukraina kaltina Rusiją perlenkus lazdą savo propagandos kare, kai buvo paskelbtas interviu su viena moterimi, kuri vaizdžiai nupasakojo numanomą incidentą, esą įvykusį neramiame Ukrainos rytiniame Slovjansko mieste.

(papildyta 17.41) Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos karinio transporto lėktuvas AN-26, dalyvavęs karinėje kampanijoje prieš separatistų kovotojus, galėjo būti numuštas iš Rusijos teritorijos paleista raketa, nurodoma prezidento tinklalapyje. Po šio incidento numušto lėktuvo įgulos nariai susisiekė su armijos generaliniu štabu, sakė generolas pulkininkas V.Heletėjus savo pranešime prezidentui Petro Porošenkai.

Karinę paslaptį interneto amžiuje išlaikyti netgi tokiai valstybei kaip Rusija. Vos vienas žmogus, per savo neapdairumą ir norą „madingai“ pasipuikuoti prieš draugus gali išduoti vieną sudėtingiausių pastarųjų dešimtmečių karinių operacijų, kurią vykdo V. Putino vadovaujama valstybė.

„Rusijos žiniasklaida išduoda, kad situacija Ukrainoje blogėja. O tai reiškia, kad Ukrainos kariuomenė „veržia žiedą“ aplink Donecką ir Luhanską. Situacija pablogėjo, nes separatistai pasitraukė į didžiuosius šalies miestus. Jie puikiai supranta, kad jei Ukrainos kariuomenė puls, tai neišvengiamai bus taikių žmonių aukų. Tuomet bus galima šaukti, kad reikia Rusijos taikos padalinių įsikišimo.

Vakarų Krante per susirėmimus su armija žuvo palestinietis Vienas palestinietis buvo nukautas Izraelio armijos per pirmadienį paryčiais vykusį susirėmimą į pietus nuo Vakarų Kranto miesto Hebrono, pranešė jo šeima. Artimieji nurodė, kad nukautas vyras yra kiek vyresnis negu 20 metų Muniras Ahmedas Badarinas (Munyras Ahmedas Badarinas). Pasak jų, jaunuolis buvo pašautas per susirėmimus netoli as Samu miestelio Vakarų Kranto pietiniame pakraštyje, o vėliau mirė ligoninėje.

Intensyvėjantys susirėmimai tarp Kremlių remiančių separatistų ir Ukrainos pajėgų sekmadienį pareikalavo 12 civilių gyventojų gyvybių ir privertė naująjį, Vakarų remiamą Ukrainos lyderį atšaukti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje.

Maskva sekmadienį perspėjo Kijevą dėl „negrįžtamų pasekmių“ po to, kai Rusijos pasienio miestelyje sprogus sviediniui žuvo žmogus, ir pavadino tą incidentą Ukrainos agresijos aktu. „Rusija eilinį savo teritorijos apšaudymą iš Ukrainos, kuris nulėmė žmogaus žūtį, įvertino kaip eilinį agresyvų Ukrainos aktą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Trys Rusijos advokatai gins Ukrainos oro pajėgų pilotę Nadiją Savčenko, kuri yra laikoma arešte Rusijoje ir kaltinama prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų žūties Ukrainos rytinėje Luhansko srityje. N.Savčenko laikoma kalėjime Voronežo mieste. „Nuvyksime į Voronežą maždaug savaitės viduryje“, – vienas iš advokatų, Markas Feiginas, šeštadienį parašė socialiniame tinkle „Twitter“. Jis nurodė, kad kitais Ukrainos karininkės gynėjais taps Nikolajus Polozovas ir Ilja Novikovas.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė 11 asmenų, laikomų rytų Ukrainą apėmusio prorusiškų separatistų sukilimo lyderiais, kuriems bus taikomos Bendrijos sankcijos. Tarp asmenų, kuriems bus draudžiama išduoti ES šalių vizas ir kurių turtas Bendrijoje bus įšaldytas, įvardytas separatistų paskelbtos Donecko liaudies respublikos (DLR) „premjeras“ Aleksandras Borodajus, jos saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Chodakovskis, vicepremjeras Aleksandras Kaliuskis, informacijos ministras Aleksandras Chriakovas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos anksti šeštadienį pakėlė naikintuvus smogti sukilėlių pozicijoms, kai prorusiški separatistai vėl apšaudė raketomis ukrainiečius karius netoli sienos su Rusija, pranešė sienos apsaugos tarnyba. Per naktinius susirėmimus rytų Ukrainoje, lydėjusius penktadienį sukilėlių surengtą raketų ataką, per kurią žuvo 23 vyriausybės pajėgų kariai, Ukrainos pajėgos į kovotojų ugnį taip pat atsakė artilerijos šūviais, nurodė kariškiai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija (VRM) sulaikė buvusią Slovjansko (Donecko srityje) merę Nelę Štepą, pranešama šios žinybos tinklalapyje penktadienį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Kijevas „suras ir sunaikins“ prorusiškus separatistus, penktadienį paleidusius raketas iš sistemos „Grad“ ir pražudžiusius gal net iki 30 Ukrainos karių; kol kas patvirtinta 19 žuvusiųjų. „Už kiekvieną mūsų kariškių gyvybę kovotojai sumokės dešimtimis ir šimtais savų (gyvybių). Nė vienas teroristas neišvengs atsakomybės, kiekvienas gaus ką užsitarnavo“, – pabrėžė prezidentas savo tinklalapyje po pasitarimo su saugumo lyderiais.

  Karo metu užgimę jausmai nėra retas įvykis, tačiau „Lifenews“ televizijos sukurta rusų smogiko vadinamo „Motorola“ istorija verta atskiro paminėjimo. Bent jau dėl jaunosios vestuvinių aksesuarų.

Šįryt teroristai artilerijos pabūklu „Grad“ apšaudė antiteroristinių pajėgų padalinį šalia Zelenopilių, praneša unian.net. (papildyta 16.06) Oficialūs kariuomenės atstovai pranešė, kad apšaudymo metu žuvo 19 žmonių. Užpuolimo faktą patvirtino Antiteroristinės operacijos atstovas Vladislavas Selezniovas. „Faktas, kad netoli Zelenopilių smogikai „Grad“ sistemomis apšaudė mūsiškius – teisingas. Tarp karių yra žuvusiųjų, tačiau visas detales pateiksime vėliau“, - teigė V. Selezniovas.

Mažiausiai keturi Ukrainos kariai ir penki angliakasiai žuvo rytiniame regione, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais, penktadienį pranešė pareigūnai. Penki akmens anglių kasyklos darbininkai žuvo, kai juos vežantis autobusas buvo apšaudytas iš minosvaidžių netoli sienos su Rusija esančiame Červonopartizansko rajone, Ukrainos televizija citavo vieną gydytoją.

 Ukrainos rytose antiteroristinės operacijos zonoje žuvo 478 civiliai gyventojai, sužeisti 1392, pranešė Ukrainos sveikatos ministerija. „Galiu pasakyti, kad sužeisti 1392 žmonės, tarp kurių yra 104 moterys ir 14 vaikų“, – pasakė per spaudos konferenciją ketvirtadienį Kijeve sveikatos viceministras Vasylis Lazoryšynecas. „Žuvusiųjų – 478. Iš jų – 30 moterų ir 7 vaikai. Tai civiliai gyventojai“, – pridūrė jis. Sveikatos ministerijos duomenimis, šiuo metu stacionaruose gydomi 279 žmonės.

15 val. 38 min. Ukraina ketvirtadienį perspėjo, kad jos pajėgų puolimas prieš prorusiškus sukilėlius gali trukti dar mėnesį, taip pat atmetė raginimus skelbti paliaubas, telkdama tankus prie dviejų pagrindinių išlikusių kovotojų tvirtovių.

Rusijos prokuratūra Ukrainos lakūnei Nadeždai Savčenko paskelbė kaltinimus dėl dviejų žurnalistų nužudymo, praneša vesti.ru. Šiuo metu karininkė laikoma Voronežo tardymo izoliatoriuje, pirmasis teismo posėdis numatomas artimiausiu metu. N. Savčenko kaltinama nužudžiusi du rusų žurnalistus šalia Lugansko. Pasak pareigūnų, kaltinamoji buvo sulaikyta Rusijos teritorijoje. „Paaiškėjo, kad N. Savčenko be dokumentų neteisėtai pateko į Rusijos Federacijos teritoriją.

Ukrainos rytinio Slovjansko miesto gyventojai norėtų tikėti šalies prezidento Petro Porošenkos pažadu, kad „viskas bus sutvarkyta“, kai jis trečiadienį trupam apsilankė buvusioje prorusiškų sukilėlių tvirtovėje. Šiame 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste tik vienoje gatvėje įjungta elektra, o neveikiant vandentiekiui žmonės tebėra priversti neštis vandenį namo iš fontanų. Šimtai gyventojų visą dieną lūkuriuoja centrinėje aikštėje, laukdami humanitarinės pagalbos.

Pateikiame rusų karo žurnalisto Arkadijaus Babčenkos mintis, kurias jis surašė savo „Facebook“ paskyroje. Karuose su Gruzija savanoriu dalyvavęs žurnalistas aprašo bendrą įspūdį, susidariusį apsižvalgius didžiausiame socialiniame tinkle. Man asmeniškai baisiausia šiame kare – tai feisbukizmas. Karas socialiniuose tinkluose priimamas, aprašomas ir pergyvenamas panašiai taip pat, kaip futbolo varžybos tarp Brazilijos ir Vokietijos.

 Rusijos populiarumas pasaulyje blėsta, taip pat mažėja pasitikėjimas prezidento Vladimiro Putino pastangomis sprendžiant pasaulio reikalus. Tai rodo trečiadienį paskelbti apklausos, kuri buvo atlikta 44 šalyse, rezultatai. Vystant krizei Ukrainoje, 74 proc. apklaustų Europos šalių gyventojų, 72 proc. amerikiečių ir 68 proc. respondentų Artimuosiuose Rytuose sakė Rusiją vertinantys neigiamai.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra pasirengusios „labai greitai“ skelbti naujas ekonomines sankcijas Rusijai, jei Maskva atsisakys nutraukti ryšius su separatistais Ukrainos rytuose, pareiškė trečiadienį JAV parlamentarams valdžios pareigūnė. Tačiau senatoriai, suerzinti JAV neveiklumo, sako, kad Vašingtono kartojami grasinimai skamba tuščiai.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją pagrobus karininkę, kurią separatistų kovotojai sučiupo Rytų Ukrainoje, ir pareikalavo ją paleisti. 33 metų Nadeždą Savčenko prorusiški sukilėliai sulaikė birželio mėnesį, jai dalyvaujant kovose Luhansko pakraštyje netoli sienos su Rusija, pranešė šalies žiniasklaida. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad N.Savčenko buvo neteisėtai pervežta per sieną.

JAV valdžia tęsia įvairių ekonominio spaudimo variantų Rusijai scenarijus, kaip rašo censor.net.ua. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Ernstas, kurį cituoja „Interfaks-Ukraina“. „Prezidentas (Barackas Obama – red. past.) glaudžiai bendradarbiauja su mūsų sąjungininkais (Europoje, – red. past.) ir svarsto visiškos Rusijos izoliacijos klausimą, esant būtinybei“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.

Ukrainos smogikų lyderis, vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) gynybos ministras Igoris Girkinas-Strelkovas pasiskundė, kad miestas šiuo metu nėra pasiruošęs gynybai. Tai praneša censor.net.ua.

Ukraina antradienį pažadėjo išrauti korupciją, taip pat paprašė donorų pagalbos, kuri kompensuotų „labai didelę kainą“ dėl Kijevo persiorientavimo į Vakarus ir atitolimo nuo Rusijos. „Mes, nauja vyriausybė, turime spręsti korupcijos problemą, kurią būtina pašalinti. Mums reikia reformos“, – vicepremjeras Volodymyras Hroismanas sakė Europos Sąjungos (ES) inicijuotame susitikime, kuriame buvo tariamasi dėl tarptautinės pagalbos Kijevui koordinavimo.

Ukrainos televizijos 5.ua žurnalistas pakalbino kariuomenės išlaisvinto Slaviansko senolių namų gyventoją, 85-ių Ivaną Ivanovičių Ivančenką. Garbaus amžiaus vyras papasakojo ką galvoja apie dabartinius įvykius. Pradėjęs angliškai, vėliau senolis kalbą tęsė jau rusų kalba. „Mes mušėm totorius, fašistus, Janukovyčiaus niekšus irgi sudaužysim. Tokiais žodžiais aš baigiau pasirodymą Donecke,“ - kamerą pasakojo I. Ivančenka. Pastaruosius kelis mėnesius vyras verkdavo kiekvieną dieną.

(papildyta BNS pranešimu 16 val. 21 min.)  Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba praplėtė skrydžių apribojimo teritoriją, kuri nuo šiol apima visą karinių pajėgų vykdomos operacijos rytinėje šalies dalyje plotą, antradienį pranešė Valstybinės aviacijos vadovas Denisas Antoniukas. Anksčiau civilinės aviacijos lėktuvams buvo draudžiama skraidyti pasienio teritorijoje – 100 kilometrų pasienio ruože, žemesniame nei 7,9 tūkst. metrų aukštyje. D.Antoniukas patikslino, kad minimalaus 7,9 tūkst.