Karas Ukrainoje

Prorusiškos grupės vykdo dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose, naudodamos netikrus profilius ar nulaužtas paskyras, siekdamos pavaizduoti Ukrainą kaip silpną Vakarų dviveidiškumo pėstininkę, sekmadienį pareiškė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kontroliuojanti bendrovė „Meta“  Technologijų milžinės kibernetinio saugumo komanda teigė, kad ji užblokavo virtinę su Rusija susijusių netikrų paskyrų.

Kanada sekmadienį paskelbė nusiųsianti Ukrainos kariuomenei neletalinės karinės įrangos, pavyzdžiui, šalmų, tačiau vėl atmetė galimybę siųsti ten karių kovoti prieš Rusijos pajėgas. Ukrainos kariams reikia neperšaunamų liemenių, šalmų, dujokaukių ir naktinio matymo įrangos, per spaudos konferenciją sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. Otavos siunčiamos įrangos vertė sieks 25 mln. Kanados dolerių (17,6 mln.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį surengs pokalbį su sąjungininkais ir partneriais, kad aptartų Rusijos atakos prieš Ukrainą „įvykių raidą“ ir „koordinuotų mūsų vieningą atsaką“, pranešė Baltieji rūmai. Administracija nedetalizavo, kas dalyvaus pokalbyje, kuris įvyks 18 val. 15 min. Lietuvos laiku. Rusija tarptautinei bendruomenei tapo pariju, jos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lietuvos savivaldybės imasi iniciatyvos nutraukti bendradarbiavimo sutartis su Rusijos ir Baltarusijos miestais. Kėdainių rajono savivaldybės taryba penktadienį nusprendė nutraukti bendradarbiavimo sutartį su Rusijos miestu Rostovu Didžiuoju ir Baltarusijos miestu Valkavisko miestu. Analogišką tarybos nutarimo projektą yra parengusi Ukmergės savivaldybė.

Penktoji Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą diena. Didžiausiuose šalies miestuose pranešama apie oro atakas ir sprogimus. Karas jau nusinešė 352 civilių gyvybes, tarp jų – 14 vaikų. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Ukraina jau penktą dieną atremia praėjusią savaitę Rusijos inicijuotą karą. Pirmadienį vidurdienį Ukrainos ir Rusijos delegacijos sėdo prie bendro derybų stalo Baltarusijos pasienyje esančioje Pripetėje. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia įkūręs Tarptautinį legioną, į kurį kviečia prisijungti savanorius iš viso pasaulio.

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 1“ ir jos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas šiandien papasakojo savo žiūrovams apie branduolinio karo perspektyvas. Savo laidoje atsakydamas į Didžiosios Britanijos premjerės Elizabeth Truss nuogąstavimus, kad „jei nepavyks Rusijos sustabdyti Ukrainoje, tai ateityje ji gali kelti grėsmę Baltijos šalims, Lenkijai ar Moldovai ir tai gali baigtis konfliktu su NATO“, D. Kiseliovas retoriškai paklausė: „Čia kas kalba apie konfliktą su NATO? Jie ką Rusiją išgąsdinti n...

O dabar mūsų kolegų reportažas iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių palieka gimtinę ir ieško saugaus prieglobsčio Europoje. Moterys su kūdikiais ant rankų, kiti – su augintiniais. Lenkijos pasienyje žmonės gauna visokeriopą pagalbą tiek iš valstybės, tiek iš nevyriausybinių organizacijų, tiek iš pavienių žmonių. Tūkstančiai automobilių iš įvairių Europos šalių važiuoja gelbėti Ukrainos žmonių. Tai – Lenkijos Medykos pasienio postas su Ukraina.

Į neeilinį posėdį susirinkę Europos Sąjungos šalių diplomatijų vadovai sekmadienį sutarė dėl pasirinktų Rusijos finansinių institucijų atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Toks sprendimas priimtas, Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą. „Iš esmės principinis sprendimas yra priimtas. SWIFT apribojimai bus įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas. Pokalbyje Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Europos Sąjungos (ES) ministrai sekmadienį tariasi dėl būdų, kaip suderinti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą bloke, ir ypač kaip taikyti laikinosios apsaugos statusą. „Turime apsvarstyti, kokį statusą galime suteikti žmonėms, kurie šiomis sudėtingomis sąlygomis bėga iš Ukrainos teritorijos,“ – sekmadienį atvykęs į derybas kalbėjo Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Ukrainos galimybe atremti Rusijos invaziją tiki 70 proc., o prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 91 proc. ukrainiečių, rodo šalies sociologinių tyrimų kompanijos „Rating“ atliktų apklausų rezultatai, kuriuos sekmadienį vakare paskelbė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Rating“ pažymi, jog pesimistinės gyventojų nuotaikos dėl galimybės atremti Rusijos agresiją neužfiksuotos nė viename Ukrainos regione. 47 proc. respondentų teigė dėl to esantys visiškai tikri, o 23 proc. – gana tikri.

Užfiksuota akimirka, kaip kartvelai atsisakė padėti Rusijos laivui. Išsiaiškinę, kad tai – rusų laivas, pasiuntė jį ant trijų raidžių. Kartvelai laivo klausia: „Panašu, kad jūs iš Rusijos. Ar jūs iš Rusijos?“. Atsakymas: „Taip. Mes iš Rusijos“. Kartvelai: „Supratau, ekipažas iš Rusijos. Vaikinai, mes atsisakome aprūpinti jūsų laivą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) sekmadienį aptarė paramą Ukrainai, susiduriančiai su Rusijos invazija. Šalių lyderiai kalbėjosi apie Ukrainos eurointegraciją, karinę paramą šiai šaliai. „Privalome būti vieningi ir palaikyti su žiauria Rusijos agresija kovojančią Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant karines“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Suomijos vyriausybė sekmadienį nusprendė, kad Estija gali perduoti Ukrainai haubicų, anksčiau gautų iš Suomijos. Ginkluotės perdavimui buvo reikalingas šalies, iš kurios šie ginklai buvo gauti, sutikimas. Sprendimą paskelbė Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas). 2009 metais Estija iš Suomijos įsigijo 42 haubicas ir jų šaudmenų už 31 mln. tuomečių kronų (3 mln. eurų). Suomija šias senas sovietines 122 mm kalibro haubicas D-30 buvo įsigijusi iš Vokietijos.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Rusijos žmonės ilgose eilėse stovi prie bankomatų, kad išgrynintų pinigus. Šalia pasidalinto vaizdo įrašo A. Geraščenko rašė, kad pagaliau matyti pirmieji sankcijų rezultatai. „Šimtų tūkstančių ukrainiečių pastangos sumenkinti informacinį ir psichologinį, griaunantį  Putino režimą – duoda pirmuosius rezultatus.

Jungtinės Valstijos ir Europa turi „laikytis išvien“ atsakydamos į Rusijos karinę agresiją ir „grėsmingą retoriką“, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir pabrėžė, kad Aljansas „nenori karo“. „NATO nenori karo su Rusija, nesiekiame konfrontacijos“, – sakė jis britų transliuotojui BBC. „Esame gynybinis aljansas, tačiau turime užtikrinti, kad nebūtų vietos nesusipratimams, apsiskaičiavimams dėl mūsų gebėjimo ginti ir apsaugoti sąjungininkus“, – pridūrė jis.

Daugybė šalių pradėjo siųsti ginklų ir humanitarinės pagalbos Ukrainai, nuo ketvirtadienio besigrumiančiai su ją užpuolusia Rusija. Iki šiol Jungtinės Valstijos, Kanada ir 18 Europos Sąjungos šalių sureagavo į Ukrainos prašymus atsiųsti karinės įrangos. Jungtinės Valstijos Jungtinės Valstijos Ukrainai skirs 350 mln. dolerių (312 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos invaziją, šeštadienį paskelbė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos branduolinių pajėgų parengties lygio didinimas yra dar vienas bandymas gąsdinti Vakarus. „Vos kelios dienos prieš karą Rusija pradėjo vadinamąsias branduolinės triados pratybas, jos nevyksta vieną ar kitą dieną, tai yra ilgesnės pratybos. Gali būti, kad tai yra tų pratybų dalis“, – BNS sekmadienį teigė ministras. „Rusija mėgina tai išnaudoti kitų šalių spaudimui, gąsdinimui“, – pridūrė jis.

Pekinas mėgaujasi pasipriešinimu NATO, bet Ukrainos suvereniteto nepaisymas ir Putino parama separatistams Kinijoje atsilieps neigiamai. Per diplomatines šaradas, siekdamos pateisinti Rusijos invaziją, Sirija ir Nikaragva įvykdė prezidento Vladimiro Putino reikalavimą ir palaikė dviejų atsiskyrusių Rytų Ukrainos regionų pripažinimą. Kinija to nepadarė. Tiesą sakant, Putino karas prieš Ukrainą pastato Pekiną į labai keblią padėtį, rašo politico.eu.

Tuo metu, kai šimtai tūkstančių žmonių bėga iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto puolimo, kai kurie ukrainiečiai vyrai ir moterys grįžta namo iš Europos šalių, kad gintų savo tėvynę. Lenkijos pasienio tarnyba sekmadienį pranešė, kad nuo ketvirtadienio šalies sieną Ukrainos kryptimi kirto apie 22 tūkst. žmonių. Ankstų sekmadienio rytą prie pasienio punkto Medykoje, pietrytinėje Lenkijos dalyje, eilėje laukė nemažai žmonių. „Privalome ginti savo tėvynę.

Atjungimas nuo SWIFT sistemos – nematomos, tačiau tuo pačiu ir labai svarbios tarptautinių finansų sistemos dalies, yra viena iš paveikiausių sankcijų, kurių Vakarai iki šiol ėmėsi prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją. Žengti tokį žingsnį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kiti Vakarų sąjungininkai grasino jau kelias pastarąsias savaites, kad nubaustų Rusiją už agresiją prieš savo kaimynę.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Visoje Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro, aktyvistai sekmadienį vėl surengė protestų prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nors anksčiau kasdien dėl dalyvavimo protestuose buvo sulaikoma šimtai žmonių. Demonstrantai laikė transparantus ir žygiavo miestų centrinėmis gatvėmis bei skandavo „Karui ne!“ Kiek anksčiau sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

Berlyne sekmadienį surengtose solidarumo su Ukraina eitynėse sudalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, pranešė policija. Daugelis aktyvistų buvo apsirengę Ukrainos vėliavos spalvų (mėlynos ir geltonos) drabužiais. Policijos duomenimis, dalyvių skaičius buvo „mažiausiai šešiaženklis“, nors eitynių organizatoriai pranešė, kad žmonių susirinko pusė milijono.

Ukrainos užienio reikalų ministras Dmytro Kyleba sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai stebėtinai primena Adolfo Hitlerio elgesį. Ministras taip pat pabrėžia, kad pasaulis ir Ukraina turi būti pasiruošę galimam Baltarusijos prisijungimui prie karo, mat V. Putinas per tris su puse karo dienų nepasiekė nei vieno savo tikslo.

Jungtinių Tautų klimato konferencijoje dalyvaujančios Rusijos delegacijos vadovas sekmadienį atsiprašė dėl jo šalies vykdomos invazijos į Ukrainą, kuri, jo teigimu, yra nepateisinama, nurodo keli šaltiniai, girdėję jį kalbant per nuotolinį susitikimą. Tokį netikėtą pareiškimą per už uždarų durų vykusį susitikimą Rusijos atstovas Olegas Anisimovas padarė po emocingos Ukrainos atstovės Svitlanos Krakovskos kalbos apie tai, ką išgyvena jos šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o naujausias V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidins nerimą.

Keli šimtai baltarusių Vilniuje protestavo prieš savo šalies režimo paramą Rusijai, šią savaitę pradėjusiai karą su Ukraina. Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje. Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Japonija prisijungs prie Vakarų valstybių, kurios siekia didinti spaudimą Maskvai dėl Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą ir nusprendė tam tikrus Rusijos bankus atjungti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, sekmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sekmadienį tarsis dėl būdų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą ir svarstys „mirtinos įrangos“ ir atsargų, tokių kaip degalai, finansavimą, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Skubiai sušauktame susitikime, kuris vyks vaizdo konferencijos formatu, taip pat bus nagrinėjamos papildomos ES sankcijos Rusijai, apie kurias praėjusią naktį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Socialiniame tinkle „TikTok“ plinta jau daugiau nei 8 milijonus peržiūrų sulaukęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kelyje tarp Ckarkovo ir Kijevo Rusijos karinis sraigtasparnis paleido raketas į Ukrainos karinę koloną. Vaizdo įrašas nufilmuotas vasario 25-ąją. Smūgis kliuvo Ukrainos karinei kolonai, kuri keliavo Kijevo link. Rusų sraigtasparnis ukrainiečiams smogė kelyje netoli Pyriatyno miesto. Raketų smūgio metu žuvo keturi ukrainiečių kariai ir viena moteris civilė.

Pasauliui stebint Rusijos agresiją prieš Ukrainą, profesorius Vytautas Landsbergis sekmadienį pasidalijo nuomone, kad Europai reikia išmokti gyventi be Rusijos. Pasak profesoriaus, antraip Europa „ilgai negyvens“. „Arba Europa išmoks gyventi be Rusijos, arba ilgai negyvens. Nusibaigs bendroje kloakoje. Tokia Putino doktrina, jo svajonių „Eurazija“. Sanguliavimas su išsigimėliu už pinigus – tam yra tiesioginis tikslus pavadinimas. Profesija be laimės.

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars papildomą skubios ES pagalbos paketą Ukrainos karinėms pajėgoms, priemones, stiprinti šalies ekonominį ir karinį atsparumą, ir tolesnius žingsnius plečiant ES sankcijas Rusijos Federacijai, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Per susirėmimus Ukrainoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį žuvo bent du vaikai, praneša užsienio žiniasklaida. Iš viso nuo karo pradžios žuvo bent trys vaikai. Karas Ukrainoje ir toliau reikalauja aukų. Pranešta, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį žuvo bent du vaikai. Per susirėmimus Kijeve žuvo šešerių metų berniukas, praneša CNN televizija. Dar keli civiliai buvo sužaloti. Kijevo ligoninės gydytojas CNN teigė, kad tarp sužeistųjų yra du paaugliai ir trys suaugusieji.

Suomija ir Danija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienį paskelbė šalių vyriausybės. Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „rengiasi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka. Kada ši priemonė įsigalios, jis nenurodė.

Legendine tapusios Gyvatės salos gynėjai, pasiuntę rusų laivą n****, gali būti gyvi, skelbia The Guardian. Tai The Guardian nurodė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Manoma, kad Ukrainos kariai, gynę salą Juodojoje jūroje nuo oro ir jūros bombardavimo, vis dar gyvi. Tuo metu kai Rusijos kariai sumombardavo salą, joje buvo dislokuota 13 pasieniečių. Buvo manoma, kad visi 13 karių žuvo atsisakę pasiduoti, paskelbė Ukrainos pareigūnai.

Po atakų naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainoje užsidegė dujotiekis ir naftos terminalas. Maždaug 30 km nuo Kijevo esančiame Vasilkovo užsidegė naftos terminatas, praneša The Guardian. Miesto merė Natalija Balasinovič sakė, kad Rusijos raketos pataikė į naftos saugyklą į pietvakarius nuo pagrindinio oro bazės kilimo ir tūpimo tako. Vėliau šiuos pranešimus patvirtino Ukrainos nacionalinė naujienų agentūra.

Sekmadienis – ketvirtoji karo Ukrainoje diena. Rusija tęsia dar ketvirtadienį pradėtą karą, naktį iš šeštadienio į sekmadienį tęsėsi Kijevo puolimas. Naktį apšaudyta radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelė, sprogo dujotiekis. Ryte rusų pajėgos veržėsi į Charkovą, užėmė netoli Krymo esantį miestą. Ukraina skaičiuoja, kad Rusija per karą jau neteko daugiau nei 4 tūkst. karių. Rusija pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje žuvo ir jos kariai.

JAV ateities technologijų kūrėjas Elonas Muskas pranešė, jog virš Ukrainos, aktyviai ir vis dar sėkmingai besipriešinančios Rusijos karinei agresijai, vadovybės prašymu aktyvuoti „Spacex“ kosminio interneto ryšio tinklo palydovai. Britų leidinys „The Independent“ skelbia, jog to imtasi po Ukrainos vicepremjero Mykolos Fiodorovo pagalbos kreipimosi į E. Muską suteikti alternatyvą Rusijos naikinamoms interneto paslaugoms.

Lenkijos premjeras šeštadienį pareiškė bijantis, kad Rusija gali pulti jo šalį, Suomiją ar Baltijos šalis, ir paragino Europą po Maskvos invazijos į Ukrainą padvigubinti gynybos išlaidas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „norės plėsti savo agresyvią politiką, savo invaziją“, – Prancūzijos dienraščiui „Ouest-France“ sakė Mateuszas Morawieckis. „Jis pradėjo Sakartvele, dabar – Ukraina, – sakė jis.

Ukrainai išgyvenant dar vieną sunkią naktį, bokso legenda Vladimiras Kličko kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydamas užbaigti „Rusijos pradėtą ​​karą“. „Nėra laiko laukti, nes tai sukels... humanitarinę katastrofą“, – sako jis vaizdo įraše, įkeltame į jo „Twitter“ ir „Instagram“.  „Jūs turite veikti dabar, kad sustabdytumėte Rusijos agresiją“, – pridūrė jis.

Sunku pasakyti, kas labiau išgąsdino senyvą moterį: kurtinamas oro pavojaus sirenų kauksmas ar bauginanti skuba, su kuria Ukrainos karys nurodė visus bėgti slėptis. „Visi! Tuojau pat! Dabar!“, – šaukė karys, sunkiais batais trypdamas gatvę nuklojusias sprogusių granatų nuolaužas. Už jo stirksojo apdegęs Ukrainos karinio sunkvežimio skeletas, kliudytas, kai vežė ginkluotę į susirėmimų vietą šiauriniame Kijeve.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, išskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paprašė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos užtikrinti „Rusijos pajėgų išvedimą“ iš Baltarusijos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentas sakė paprašęs A. Lukašenkos „pareikalauti kuo anksčiau išvesti Rusijos pajėgas iš jo teritorijos“, taip pat paraginęs jį bendradarbiauti su tarptautine bendrija, kad Ukrainos žmonėms būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, sakoma pranešime.

Rusija uždaro savo oro erdvę Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Estijos oro linijoms, šeštadienį pranešė Rusijos federalinė oro transporto agentūra. Šį žingsnį Rusija žengė minėtoms šalims priėmus sprendimą neįsileisti į savo oro erdvę Rusijos orlaivių. Rusijos oro linijos į Karaliaučių vyks virš neutralių vandenų virš Baltijos jūros, pranešė agentūra.

Vokietija uždraus Rusijos oro linijoms naudotis savo oro erdve, šeštadienį pranešė šalies transporto ministerija, Vakarams griežtinant sankcijas prieš Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą. Transporto ministras Volkeris Wissingas „rekomenduoja uždaryti Vokietijos oro erdvę Rusijos orlaiviams“, – pranešė ministerijos atstovė. „Buvo duotas nurodymas tam pasirengti“, – pridūrė ji.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įmonės tiek JAV, tiek kitose valstybėse, turėtų sustiprinti savo saugumą ir budrumą po duomenis naikinančių kibernetinių atakų Ukrainoje. Skelbiama, kad dėl to jau nukentėjo du Ukrainos vyriausybės paslaugų teikėjai – vienas Latvijoje, o kitas – Lietuvoje. Jos vyko Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą išvakarėse, šeštadienį pranešė Federalinių tyrimų biuras (FBI) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA), rašo CNN.