Karas Ukrainoje

Antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkove užvirė tikras pragaras. Nuo tiesiai į gatves krentančių raketų nukentėjo ir niekuo dėti civiliai. Viena raketa nuplėšė moteriai koją. Vėliau pranešta, kad moteris žuvo. Ukrainos miesto Charkovo gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi vienas už kitą labiau šokiruojančiais vaizdo vaizdais iš miesto gatvių. Viename jų matyti, kaip nukritusi, tačiau nesprogusi raketa nuplėšė civilei koją.

Daugiau nei pusė milijono žmonių paliko Ukrainą nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija užpuolė savo pietvakarinę kaimynę, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.   Daugiau kaip pusė šių žmonių pasitraukė į kaimyninę Lenkiją.  „Daugiau nei 500 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis“, – per „Twitter“ parašė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis išreiškė paramą pirmadienį Baltarusijoje prasidėjusioms Ukrainos ir Rusijos atstovų deryboms ir sakė, kad tai yra „pirmasis žingsnis“.      „Tai pirmas žingsnis. Mes palaikome šį susitikimą“, – sakė J. Borrellis žurnalistams.  Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo, kad Baltarusijoje gali būti dislokuota Rusijos branduolinių ginklų, šaliai referendume priėmus „labai pavojingą“ sprendimą atsisakyti nebranduolinės valstybės statuso.   „Žinome, ką Baltarusijai reiškia buvimas branduoline [valstybe].

Ukrainos nacionalinė geležinkelių infrastruktūros valdytoja ir pervežimų operatorė „Ukrzaliznica“ („Ukrainos geležinkeliai“) kreipėsi į visas Europos ir Azijos valstybes, turinčias geležinkelių jungtis su Rusija, nutraukti jų naudojimą bei pašalinti „Rusijos geležinkelius“ („Rossijskie železnie dorogi“, RŽD) iš visų tarptautinių organizacijų. Ukrainos valstybinė įmonė pažymi, jog Rusijai turi užsiverti susisiekimas ne tik oru, bet ir geležinkeliais.

Kyla pavojus, kad bus panaikinta metų metus trukusi branduolinio neplatinimo pažanga visame pasaulyje. Šaltojo karo pabaiga atvedė prie stebuklingo branduolinio nusiginklavimo momento, rašo politico.eu. Žlugus Sovietų Sąjungai, dėl atkaklių diplomatinių manevrų iš Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano buvo išvežti sovietų strateginiai branduoliniai ginklai, taip pat taktiniai branduoliniai ginklai iš kitų sovietinių respublikų.

Ukrainos puolimo metu žuvo Rusijos gvardijos greitojo reagavimo spec. padalinio SOBR Kemerovo srities vadas, pulkininkas Konstantinas Ogijus, skelbia regioninis leidinys „Taiga.info“. Naujienų portalo šaltinių (artimųjų ir regiono Rusijos kariuomenės atstovų) teigimu, šio padalinio SOBR kariai į Ukrainą įžengė iš Baltarusijos teritorijos, bet papuolė į pasalą. „Papuolė į pasalą. Koloną *** (sušaudė). Pacanai – iš Krasnojarsko ir Novokuznecko. Žuvo mūsų 42 žmonės, du SOBR padaliniai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimas oligarchas Olegas Deripaska pirmadienį pareiškė, kad laikas padaryti galą „visam šitam valstybės kapitalizmui“ ir pakeisti politiką, šalies ekonomikai susidūrus su sankcijų, kurias Vakarų šalys paskelbė dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, padariniais.

Britų dienraštis „The Times“ pranešė, kad apie 400 privačių kontraktininkų, priklausančių vadinamajai Vagnerio grupei, yra Kijeve pasiruošę Vladimiro Putino nurodymu nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, Vyriausybės narius ir paruošti dirvą Maskvos kontrolės perėmimui. Vagnerio grupė yra privati samdinių karių įmonė, kuri pasitelkiama, kai nenorima, kad atitinkamas užduotis vykdytų oficialios šalies karinės pajėgos.

Socialiniuose tinkluose plinta kuriozinis vaizdo įrašas, kuris buvo užfiksuotas Rusijoje, kelyje Maskva–Sankt Peterburgas. Prie elektromobilių įkrovimo stotelės sustojęs vyras, kuris keliavo į Sankt Peterburgą, negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kad, pirmiausia, ji neveikia, o joje dar šmėžuoja ir Rusijos diktatorių įžeidžiantys žodžiai. „Paskaitykite atidžiai. Tai Rusijoje. Šlovė Ukrainai, šlovė didvyriams, Putinas šūdas, mirtis priešams.

Programišių kolektyvas „Anonymous“, paskelbęs kibernetinį karą Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, pirmadienį įsilaužė į kelių stambių šalies žiniasklaidos priemonių tinklapius.

Ukrainos karinis laivynas patvirtino, kad jūrų pėstininkai ir pasieniečiai iš Gyvačių salos, kurie anksčiau buvo skelbiami žuvusiais, yra gyvi ir sveiki, tačiau atsidūrė Rusijos nelaisvėje. Tiesa, laivynas nepatikslino, ar gyvi yra būtent 13 garsiųjų salos gelbėtojų, ar juos galimai galimai atvykę gelbėti pasieniečiai. Pažymima, kad jūreiviai dukart atmušė rusų atakas, tačiau dėl sugadintos karinės infrastruktūros nebegalėjo atlaikyti salos puolimo.

Kinija pirmadienį paragino mažinti įtampą ir laikytis santūrumo tęsiantis Ukrainos krizei, Maskvos ir Kijevo delegacijoms susitikus pirmų derybų nuo Rusijos invazijos į savo vakarinę kaimynę pradžios. Ketvirtadienį Ukrainą užpuolusi Rusija greitai paskelbė neutralizavusi svarbiausius jos karinės infrastruktūros objektus, o sekmadienį prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti šalies strateginių pajėgų parengties lygį.

Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus neturės didelės įtakos Lietuvos statybos rinkai, nes šių gaminių dalis nėra didelė, todėl stabdyti ar vėlinti nekilnojamojo turto (NT) projektų nereikės, teigia statybos ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai.

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas pareiškė, kad šalies gynybos ministras pirmadienį bus atleistas iš pareigų dėl santūraus požiūrio į įvykius Ukrainoje – ypač dėl atsisakymo vadinti konfliktą karu. Pasak K. Petkovo, gynybos ministro Stefano Janevo atsistatydinimui bus pritarta per neeilinį vyriausybės posėdį. „Joks mano gynybos ministras negali vartoti žodžio „operacija“ vietoje žodžio „karas“, – pabrėžė premjeras.

Per penkias dienas nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė jų – į kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. „Iki šiol iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip 500 tūkst. pabėgėlių“, – tviteryje paskelbė JT pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad 27 Europos Sąjungos narės nesutaria dėl bloko plėtros, Rusijos užpultai Ukrainai paprašius narystės. „Europos Sąjungoje yra įvairių nuomonių ir opių klausimų dėl plėtros“, – sakė Ch. Michelis. Pasak jo, Kijevas turėtų pateikti oficialų prašymą dėl stojimo, o tada šalys narės turėtų prieiti prie vieningos pozicijos.

Vatikanas siūlo savo pagalbą bet kokioms deryboms, kuriomis būtų siekiama nutraukti karą Ukrainoje. Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinis interviu kelių italų laikraščių pirmadienio numeriams sakė, kad „nors tai, ko bijojome ir tikėjomės, kad neįvyks, iš tiesų įvyko, visada išlieka derybų galimybė“. Jis pabrėžė, kad Šventasis Sostas „rodantis savo pasiryžimą palengvinti dialogą su Rusija, visada yra pasirengęs padėti šalims grįžti į šį kelią“. Penktadienį popiežius ...

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ragina nepersekioti rusakalbių, pabrėždamas, kad agresorius yra ne jie, o Rusijos režimas. „Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.

Latvijos parlamentas pirmadienį skubos tvarka pritarė nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, leidžiančioms šalies gyventojams savanoriškai kovoti Ukrainos pusėje. Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisijos paruoštos pataisos turėtų įsigalioti kitą dieną po paskelbimo. Tarnybą Ukrainoje pradėsiantys asmenys turės nedelsiant užsiregistruoti Latvijos kariuomenės rezerve.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Ekonomistai sako, kad per kelias savaites Vakarų taikomos sankcijos gali sukelti Rusijos finansų krachą.

Daugiau kaip 100 Rusijos ekonomistų pasirašė viešą laišką prieš invaziją į Ukrainą, perspėdami dėl Rusijai gresiančių milžiniškų ekonominių nuostolių, kuriuos neabejotinai pajus eiliniai rusai, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. „Mes, Rusijos ir užsienio universitetuose bei tyrimų centruose dirbančių ekonomistų bendruomenė, griežtai protestuojame prieš 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos valdžios pradėtą ​​karą prieš Ukrainą.

Europos Centrinio Banko (ECB) nuomone, Rusijos valstybinio banko „Sberbank“ padaliniui Europoje gresia bankrotas dėl sankcijų, skirtų nubausti Maskvą dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu. „Sberbank Europe AG“, kurio būstinė yra Austrijoje, o filialai veikia Kroatijoje ir Slovėnijoje, „susidūrė su indėlių atsiėmimo banga dėl geopolitinės įtampos įtakos reputacijai“, pažymėjo ECB.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino tarptautines organizacijas, įskaitant ir Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą, dėl karo Ukrainoje veikti ryžtingiau. „Negalime tyliai stebėti, kaip žmogaus teisės tampa karinės intervencijos įkaitėmis. Tarptautinės organizacijos, ypač Žmogaus teisių taryba, turi stiprinti savo pastangas.

Reaguodama į Rusijos karą Ukrainoje politologė Rima Urbonaitė sako, kad Rusijai dabar neužtenka drąsos iš to išeiti. Pasak jos, dabartiniai įvykiai yra pamoka ir Vakarų pasauliui, kuris netikėjo Rusijos keliama grėsme.  „Kai pasiuntus žudyti žmones, griauti gyvenimus dešimtmečiams į priekį, ir supratus, kad laimėtoju nebūsi, neužtenka drąsos tiesiog išeiti belieka grasinti branduoliniu ginklu.

Vladimiro Putino Ukrainoje pradėtas karas įgauna pagreitį, tačiau penktąją karo dieną Rusijos invazinės pajėgos ir toliau susiduria su itin stipriu pasipriešinimu.

Norvegijos valstybinė energetikos milžinė „Equinor“ pirmadienį pareiškė nutrauksianti investicijas Rusijoje ir pasitrauksianti iš bendrų įmonių šioje šalyje, Maskvai užpuolus Ukrainą. Praėjusių metų pabaigoje „Equinor“ aktyvai Rusijoje buvo vertinami 1,2 mlrd. JAV dolerių, o bendrovė nuo 2012 metų bendradarbiauja su Rusijos naftos įmone „Rosneft“. „Dabartinėje situacijoje, manome, kad negalime tęsti“, – sakoma „Equinor“ prezidento ir generalinio direktoriaus Anderso Opedalo pareiškime.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkovas išgyvena sunkias dienas. Po sekmadienio naktį vykusio Rusijos karinių pajėgų antpuolio iš oro pirmadienio dieną tebegirdėti bombų sprogimai. Tuzinai žmonių mirė, o šimtai buvo sužeisti raketų skeveldrų per Rusijos karinių pajėgų išpuolį pirmadienio rytą Charkove. Tai patvirtino Ukrainos Vidaus reikalų ministerija. „Charkovas ką tik buvo masiškai apšaudytas raketomis.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pirmadienį nubalsavo už Kijevo siūlymą surengti skubius debatus Ženevoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei smerkiant Maskvos karinį puolimą. Už tokią iniciatyvą nubalsavo 29 iš 47 tarybos narių, prieš buvo penkios, įskaitant Rusiją ir Kiniją, o 13 susilaikė. Prieš balsavimą Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pavadino Rusijos veiksmus išpuoliu prieš visą tarptautinę bendruomenę.

Sakartvelo valdžia patvirtino, kad neįvedinės sankcijų Rusijai. Priežastis – nenori pakenkti savo vyndariams ir visai šalies ekonomikai. „Ukrainos sostinė yra bombarduojama ir mes matome, kad nėra kas tai sustabdo, ir leiskite mums išsireikšti tiesmukai, kad sankcijos neturi efektyvaus poveikio“, – cituojamas premjeras „Civil.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios organizacijai „Blue/Yellow“ lietuviai jau paaukojo per 6 mln. eurų, už kuriuos perkama Ukrainos kariams reikalinga įranga. Apie tai pirmadienį BNS informavo organizacijos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. Jos teigimu, už suaukotas lėšas perkami visureigiai, ekipuotė, dronai, termovizoriai, medicinos priemonės, šarvinės liemenės, šalmai. Paramą Ukrainai, jos žmonėms renka ir kitos Lietuvos organizacijos, valdžios institucijos.

Tarptautinė kibernetinių įsilaužėlių grupė „Anonymous“, netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbusi „kibernetinį karą“ Rusijai, savo atakų taikiniu pasirinko ir pastarosios sąjungininkę Baltarusiją, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Anonymous“ naikina Baltarusijos bankų svetaines“, – paskelbė jie per „Twitter“ socialinį tinklą. Pasak pranešimo, „Anonymous“ pavyko uždaryti trijų Baltarusijos bankų – „Priorbank“, „Belarusbank“ ir „Belinvest Bank“ – interneto svetainės.

Jungtinė Karalystė nemato jokio reikšmingo Rusijos branduolinės pozicijos pokyčio, nors prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti šalies strateginių pajėgų parengties lygį, pirmadienį sakė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. „Išnagrinėjome jų poziciją. Reikšmingo pokyčio nėra“, – sakė jis radijui LBC. Pasak gynybos sekretoriaus, V. Putinas bando bando mankštinti raumenis“ įstrigus invazijai Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti jo šaliai narystę bloke, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. „Mes kreipiamės į Europos Sąjungą dėl skubaus Ukrainos priėmimo pagal naują specialią procedūrą“, – naujame vaizdo kreipimesi sakė 44 metų lyderis. „Mūsų tikslas yra būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiomis teisėmis. Esu tikras, kad tai sąžininga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įrašė naują kreipimąsi į tautą, šįkart – ir ukrainiečių, ir rusų kalbomis. Savo kalboje prezidentas ragino Rusijos karius mesti ginkluotę ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. „Kam jums to reikia?“ – kelissyk pakartojo Ukrainos lyderis, pažymėdamas, kad karas jau atėjo ir į Rusijos teritoriją. Rusų kariams jis pasiūlė mesti ginkluotę ir nepaklusti savo vadams: „Išeikit“, – užbaigė savo kreipimąsi jis. „Žuvo jau 4500 rusų karių.

Ukraina pirmadienį pareikalavo skubių Rusijos paliaubų ir kariuomenės išvedimo, Kijevo delegacijai atvykus į derybas su rusais, Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktą dieną. Tai bus pirmosios derybos nuo Maskvos invazijos pradžios, tęsiantis kovoms dėl kelių Ukrainos miestų, o Rusijos rubliui nuvertėjus beveik 30 procentų. Susitikimas vyksta Baltarusijoje, kuri yra pagrindinė Kremliaus sąjungininkė, leidusi Rusijos kariams iš savo teritorijos patekti į Ukrainą.

Europos Sąjunga sekmadienį ėmėsi koordinuoti šimtų tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo Rusijos invazijos, priėmimą – visų pirma, svarstydama galimybę suteikti jiems laikinosios apsaugos statusą. Naujienų agentūros AFP duomenimis, ketvirtadienį prasidėjus įsiveržimui, į ES lig šiol atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų pateko į Lenkiją, pranešė Varšuva.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nusprendė teikti papildomų karinių pajėgumų ukraniečiams. „Turtas perduodamas, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, siekiant paremti Ukrainos kariuomenę. Perduodamas būtent Ukrainos kariuomenei ir jai pavaldžių institucijų saugumui užtikrinti, krašto gynybai“, – posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ukrainos kaimo gyventojai pavogė rusišką kovinę mašiną ir nutempė ją su traktoriumi. Internete sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vieno Ukrainos kaimo gyventojai iš užpuolikų pavogė kovinę mašiną MT-LB – universalų šarvuotą transporterį, rašo unian.net. Šarvuotas transporteris buvo prikabintas prie traktoriaus.  Vaizdo įraše matyti, kaip už kovinės mašinos bėga vyras, tikriausiai, bandantis ją sustabdyti. Filmuotą medžiagą galite pamatyti straipsnio pradžioje.

Rusija pirmadienį sužinos, kokia izoliuota ji yra pasaulio arenoje, Jungtinėms Tautoms rengiant retą neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, kurioje bus svarstoma, ar pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą. Visos 193 narės galės išsakyti savo nuomonę, kai pasaulinė institucija spręs, ar pritarti rezoliucijai, kuria smerkiama Rusijos „neišprovokuota ginkluota agresija“ Ukrainoje ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas. Tokia neeilinė sesija šaukiama tik 11-ą kartą JT istorijoje.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sekmadienį pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, o JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad ši turtingiausių pasaulio demokratijų grupė yra „visiškai vieningai nusiteikusi“ prieš Maskvos invaziją į Ukrainą. Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV bendrame pareiškime įspėjo, kad „imsis tolesnių žingsnių“ ir įves papildomų sankcijų, jei Rusija nenutrauks operacijos Ukrainoje.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis. Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių. „Mūsų nutarimo esmė yra formalumas, siuntos jau paruoštos“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Lietuva dėl Maskvos ir Minsko vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kreipiasi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą.

Rusijoje vos spėjo įsigalioti sankcijos kai kuriems bankams, bei pasigirdus kalboms, kad bus siūloma atjungti šalies bankus nuo tarptautinių pavedimų SWIFT sistemoje, šios šalies sukčiai jau prisitaikė prie besikeičiančių aplinkybių: masiškai skambinėjama rusams ir siūloma „pervesti savo pinigus į apsaugotą nuo sankcijų sąskaitą“. Informacinio saugumo „Searchinform“ ekspertas Aleksejus Drozdas „Izvestija“ paaiškino, kad „apsaugoti“ pinigus nuo sankcijų siūloma ne tik telefonu, bet ir socialiniu...

Nors Rusijos karinės pajėgos tvirtino neketinančios taikytis į civilius Ukrainos gyventojus, Ukrainos valdžios atstovai dalinasi jautriomis karo metu žuvusių gyventojų istorijomis. Viena jų savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Kijevo miesto tarybos sekretorius ir mero pavaduotojas Volodymyras Bondarenka.   „Rytoj mums reikia švaraus Kijevo, kad galėtume eliminuoti diversines žvalgybines grupes. Neišeikite iš savo namų be būtinybės. Likite namuose – saugokite kitų gyvybes.

Stebint Rusijos agresiją Ukrainoje ir Maskvos retoriką, negalima atmesti tikimybės, kad Rusija galėtų pulti visas Europos Sąjungos šalis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Šveicarijos prezidentas Ignazio Cassisas sekmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog neutrali Šveicarija pirmadienį paseks Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, pritaikydama sankcijas Rusijai ir įšaldydama Rusijos turtą šioje Alpių šalyje. I. Cassisas, duodamas interviu visuomeninei televizijai RTS, sakė, kad pirmadienį susirinks septynių narių Federalinė taryba, kad įvertintų finansų ir ekonomikos departamentų rekomendacijas.

Ukrainiečių kariuomenė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai sumažino „puolimo tempą“, jau penktą dieną tęsiantis Maskvos įsiveržimui į Ukrainą. „Rusijos okupantai sumažino puolimo tempą, tačiau tebemėgina pasiekti sėkmę kai kuriose teritorijose“, – nurodė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainoje nuo ketvirtadienio tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.