Karas Ukrainoje

Rusijos sociologas Levas Gudkovas leidiniui „Meduza“ patvirtino, kad daugelis rusų jau susitaikė su karu Ukrainoje ir tampa „pasyviais bendrininkais“, o teiginiai, kad rusai masiškai atsisako reikšti savo nuomonę apklausose, todėl tariamai jos atspindi ne tikrą visuomenės nuomonę, yra laužti iš piršto. „Niekas iš esmės nepasikeitė, – klausiamas apie Rusijoje dirbančių sociologų darbą ir apklausų patikimumą paaiškino Levas Gudkovas.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka dalinasi vaizdo įrašu, kuriame per karą abiejų savo rankų netekęs ukrainiečių karys pasakoja, kaip nori grįžti į karo lauką. Parašiutininkas, šarvuočio vairuotojas Mychailo Makarenka savo rankų neteko dėl rusų sviedinio, sprogusios Ukrainoje, netoli Avdijivkos. Ligoninėje po sužeidimų atsigaunantis M. Makarenka pasakoja norintis grįžti į kariuomenę kaip instruktorius. „Taip sakant, norėčiau į mūšį grįžti dabar pat.

Lietuvos žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas pasidalino kadrais, kuriuose įamžinta, ką Ukrainoje veikia lietuvių perduoti bepiločiai orlaiviai. „Mūsų dronai Magyla-1 ir Magyla-2 atlieka 3 žvalgybines misijas. Vrubivkos ir Loskutivkos apylinkėse pastebi priešo techniką. Prisitaiko, fiksuoja 18 objektų – tankus T64 ir T72, BTRus (šarvuočiai – red. past.), kitas kovines mašinas.  Perduoda informaciją ir tikslias koordinates Ukrainos artilerijai. Pakyla aukščiau. Grįžta.

Ukrainietis Tarasas Borovko, Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje sukūręs nuotaikingą ir sparčiai pasaulyje išpopuliarėjusią dainą apie Turkijos bepiločius orlaivius „Bayraktar“, pristatė naują savo humoristinį kūrinį. Šį kartą daina skirta į Ukrainą iš JAV pristatytoms salvinės raketų ugnies sistemoms HIMARS.

Rusijos karinių pajėgų laikinai okupuoto miesto Enerhodaro meras Dmytro Orlovas praneša, kad per incidentą miesto atominėje elektrinėje žuvo ir buvo sužeisti rusų kariai. Zaporižios srities miesto Enerhodaro meras, kaip skelbia CNN, savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad pirmadienį nepatikslintas skaičius rusų karių žuvo per neaiškų incidentą laikinai okupuotoje atominėje elektrinėje. D. Orlovo teigimu, Rusijos kariai „skubiai buvo pristatyti į miesto ligoninę dėl įvairaus sunkumo sužalojimų.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sako, kad Rusija pasirodė esanti stipresnė, nei prognozavo Vakarų analitikai. Vis tik jis neabejoja, kad Rusijos Federacija žlugs, tačiau įspėja, kad tai neįvyks taip greitai, kaip daugelis tikisi. „Putino režimas turi problemų, bet kol kas jos nelabai matomos eiliniam piliečiui.

Rusijos karinės pajėgos antradienio naktį raketomis sudavė galingą smūgį Ukrainos uostamiesčiui Odesai. Pirminiais duomenimis, raketomis nusitaikyta į miestą ir jo priemiesčius, vieną raketą Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko numušti. Raketų smūgius Odesos srityje patvirtino Odesos karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bračukas, skelbia UNIAN. „Odesos sritis. Raketų išpuolis. Teroristinė šalis „tradiciškai“ kovoja su civiliais gyventojais. Gelbėjimo operacija tęsiasi.

Kai Olga Lopatkina buvo įspėta apie prasidėjusį karą, pirmiausia ji pagalvojo apie šešis įvaikintus vaikus, kurie lankėsi pajūryje, 100 km atstumu nuo namų. Jie buvo savivaldybės poilsio namuose prie jūros, kur buvo išsiųsti pasimėgauti jūra ir grynu oru, rašo BBC.   Vykti pas juos tapo per pavojinga, nes miestai, esantys maršrute nuo namų iki pajūrio, kur poilsiavo vaikai, buvo smarkiai apšaudyti.

Rusų raketos antradienį smogė miestams ir kaimams Rytų ir Pietų Ukrainoje, pataikydamos į namus, mokyklą ir bendruomenės centrą. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) atstovai trečiadienį ruošiasi pakeisti dalį įvestų sankcijų Maskvai.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos, gaudamos reikšmingą Vakarų paramą ir naudodamos perduodamus ginklus mūšio lauke, gali padaryti ryškių nuostolių rusų okupantams. Kasdieniame vaizdo pranešime Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad dabar Rusijos kariams tampa vis sunkiai išlaikyti pozicijas užgrobtoje teritorijoje, taip pat yra trikdomi okupantų logistiniai objektai.

Rusijos kariuomenė atakavo Torecko miestą Ukrainos rytinėje dalyje. Pranešama, kad po okupantų išpuolio 6 žmonės buvo pražudyti, skelbia „The Guardian“ žurnalistai, remdamiesi Ukrainos pranešimu. Tuo metu gelbėtojai, po rusų okupantų smūgių sugriuvus 2 aukštu pastatui, kasinėjo griuvėsius. „Mano langai buvo pradaryti, kai išgirdau didelį sprogima apie 5 valandą ryto, buvo matyti tik akmenys ir dulkės“, – sakė vietinė gyventoja Nadia.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai sutiko, kad Ukrainai būtų skiriama 500 mln. eurų vertės karinė pagalba. Skaičiuojama, kad ES nuo invazijos pradžios Ukrainai jau skyrė 2,5 mlrd. eurų.  Teigiama, kad piniginė parama leis Ukrainai perduoti reikiamos karinės įrangos, įskaitant šaunamuosius ginklus, kurie leistų apsiginti nuo okupantų.

Maskvos teismas skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ji nepašalino turinio apie Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“. Pasak agentūros, „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „klaidingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ bei turinio, „kviečiančio nepilname...

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad europiečiai negali pavargti kovoje su Rusijos invazija į Ukrainą, ir perspėjo, kad Vladimiras Putinas sieks pasinaudoti „demokratijos nuovargiu“. Kalbėdamas po derybų su ES šalių užsienio reikalų ministrais, J. Borrellis sakė, kad Rusijos vadovas „mano, jog demokratijos yra silpnos“, ir paragino Europą tvirtai laikytis savo sprendimų apginkluoti Ukrainą ir įvesti sankcijas Maskvai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad dėl Vakarų sankcijų Maskva susiduria su „kolosaliais“ sunkumais, siekdama gauti aukštųjų technologijų prekių, tačiau pareiškė, kad jo šalies neįmanoma atskirti nuo pasaulio ekonomikos, rašo CNN. „Jie bando mum sukurti barjerus tam, kad negalėtumėme įgyvendinti tolimesnės plėtros. Akivaizdu, kad tai yra didelis iššūkis mūsų šaliai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremlius. Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo kolegas iš Europos Sąjungos šalių nepasiduoti jokioms pagundoms švelninti sankcijas Rusijai ar vykdyti jos prezidento Vladimiro Putino reikalavimus. „Nusileidimas ir nusilenkimas jo reikalavimams nepadės, tai niekada neveikdavo. Tai – spąstai“, – sakė D. Kuleba per ES 27 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo žodžiai cituojami naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai. Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.

Rusijoje aktyviai renkami „savanoriai“ kariauti Ukrainoje, jiems žadami lengvi pinigai, o žuvus – kompensacijos artimiesiems. Neseniai per valstybinę Rusijos televiziją buvo parodytas siužetas, kuriame vieno tokio žuvusio ruso tėvas papasakojo, ką darė su pinigais, gautais iš valstybės. „Nexta“ pažymima, kad vos prieš kelias savaites Rusijos valstybinės televizijos reklamavo samdinių centrus, kurie rinko žmones kariauti Ukrainoje, o dabar jau rodo, kaip „pasiseka“ tiems, kurių artimieji žūsta.

Lenkijai strategiškai svarbus dujotiekis „Baltic Pipe“, kuris šalį sujungs su Skandinavija, pradės veikti pagal planą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė prieš šešerius metus pradėjo Baltijos dujotiekio statybą. Šį dujotiekį suplanavome paleisti šių metų rudenį. Ir, pagal planą ir biudžetą, šių metų rudenį šis dujotiekis pradės veikti“, – patikino premjeras, kurį cituoja Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP.

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Prorusiškuose „Telegram“ kanaluose buvo suskubta džiūgauti Luhansko srityje pirmadienį numuštu Ukrainos naikintuvu, tačiau netrukus akylesni žmonės pastebėjo rusiškus užrašus ant sudegusio orlaivio. Vėliau tariami liudininkai paprašė ištrinti paviešintą vaizdo įrašą, nes susisiekus su tos vietos prorusiškais smogikais paaiškėjo, kad „Su-34“ iš tiesų yra rusų. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad apie 36 milijonus dolerių kainuojantį naikintuvą numušė pačių rusų oro gynybos sistema.

Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada kelia grėsmę grūdų tiekimui dešimtims tūkstančių prie bado slenksčio esančių žmonių ir turi būti nutraukta, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Daugeliui žmonių tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir tas klausimas yra toks, kad Rusija turi nutraukti blokadą ir leisti eksportuoti ukrainietiškus grūdus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.

Ukrainos rytiniame Torecko mieste šeši žmonės žuvo per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą, sugriovusį vieną namą, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. „Anksti ryte buvo apšaudytas Torecko miestas, – sakoma tarnybos pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus. – Buvo sugriautas dviejų aukštų namas, kuriame buvo žmonių.“ „Gelbėtojai rado ir ištraukė iš viso penkių žuvusių žmonių kūnus.

Menkai žinoma Rygos vaikų auklėjimo organizacija „Academy KidsTV“ išsiuntė savo auklėtinius į Baltarusiją, kur šie turėjo paimti interviu iš vietos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos. Kilus skandalui žiniasklaidoje šios įstaigos veikla susidomėjo Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininko Dmitrijaus Medvedevo žodžius apie tai, kad Ukrainos tariamai laukia „Paskutinio teismo diena“, jeigu bus puolamas dar anksčiau okupuotas ir į Rusijos sudėtį inkorporuotas Krymas. „Šiandien Rusijoje nuskambėjo eilinis nelabai blaivus pareiškimas apie tariamą „Paskutinio teismo dieną“ Ukrainai. Aišku, niekas rimtai į tokius gąsdinimus nežiūrės.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovai teigė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karinę invaziją šalyje, okupantai paleido jau 3 tūkst. raketų. Tuo metu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pripažino, kad šaliai dėl įvestų Vakarų sankcijų kyla didelių sunkumų.

Socialiniame tinkle paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos karys parodė, kaip atrodo „iPhone“ telefonas, į kurį pataikė okupantų kulka. Kaip rašo NEXTA, okupantų paleista šaunamojo ginklo kulka pataikė tiesiai į „iPhone“, tad tai išgelbėjo ukrainiečių kario gyvybę, mat kulkos smūgis tapo kur kas silpnesnis.

„The Kyiv Independent“ skelbė, kad Rusijos naujienų ledinyje „Mediazona“ rašoma, jog Rusijos kariai iš Buriatijos, atsisakydami vykti kariauti į Ukrainą, užsitraukia vadų nemalonę, nuolatinius grasinimus. Teigiama, kad iš pradžių nepaklusę rusų kariai perkeliami į garažą, kur yra laikomi 3–4 dienas, o vėliau nuvežami į areštinę, esančią netoli Rusijos okupuoto Luhansko regiono.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido valstybės saugumo tarnybos vadovą Ivaną Bakanovą ir generalinę prokurorę Iryną Venediktovą, sekmadienį skelbia „The Guardian“, remdamasi prezidentūros pranešimu.

Kyjivo regione rusų okupantai nuo invazijos pradžios nužudė 1,346 tūkst. civilių. Tiesa, aukų skaičius nėra galutinis, skelbia „Ukrinform“. Tai patvirtino Kyjivo regiono Ukrianos nacionalinės policijos vyriausiojo direktorato vadovas Andrijus Nebytovas. Be to, pastebima, kad didžiąją dali civlių rusų kariai pražudė naudodami šaunamuosius ginklus. A. Nebytovo teigimu, kiekvieną dieną atrandama civilių lavonų tose teritorijose, kur būna dislokuoti rusų kariai.

Karas prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas. Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai. „Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi.

Graikijoje sudužo didelis ukrainiečių krovininis lėktuvas, prikrautas serbiškos minosvaidžių amunicijos. Lėktuvas sudužo tarp dviejų kaimų ir po avarijos dar ilgai degė bei pavojingai sproginėjo. Ukraina skelbia, kad žuvo visi krovininio orlaivio įgulos nariai – 8 ukrainiečiai. Ginklus jie skraidino iš Serbijos į Bangladešą. „Kur jis skrenda? – Jis nukris į namus. Jis krenta. Jis krenta!“ – plintančiuose vaizdo įrašuose kalba žado netekę liudininkai.

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ neva kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.

Likus kelioms valandoms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainos teritoriją bei jau įsiveržus Valstybinio tyrimų biuro atstovai atsikratė slaptais dokumentais, kurie buvo susiję su didelio masto kriminaliniais nusikaltimais, įskaitant bylas, nukreiptas prieš Kyjivo politinius veikėjus, „Current Time“ kanalui, kuris priklauso Radio Free Europe/Radio Liberty, teigė trys su teisėsauga susiję šaltiniai.

Ukraina vos per penkis mėnesius tapo viena labiausiai užminuotų teritorijų pasaulyje, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. Pasak jo, užminuotos teritorijos dabar sužlugdo žmonių gyvenimus. Remiantis pareigūnų teigimu, tam, kad Ukrainos teritorijose būtų pašalintos minos, prireiks maždaug 10 metų ar daugiau.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį paskelbtame interviu „saviapgaule“ pavadino speliones, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga ar galėtų būti nužudytas. JK Konservatorių partijai renkant premjero Boriso Johnsono įpėdinį, admirolas Tony Radakinas taip pat pareiškė, kad būsimasis šalies vadovas turėtų žinoti, jog Rusija kelia ne vieną dešimtmetį tvyrosiančią „didžiausią grėsmę“ Didžiajai Britanijai.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Ką Rusijos karas Ukrainoje reiškia pasaulio ekonomikai, rašo foreignaffairs.com. Akivaizdu, kad Rusijos ekonomiką pribloškė sankcijos. Kremliui pradėjus invaziją Ukrainoje, Vakarai netrukus pradėjo konfiskuoti turtingiausių žmonių, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, lėšas, uždarė oro erdvę Rusijos skrydžiams ir apribojo Rusijos ekonomikos prieigą prie importuojamų technologijų.

Įsiveržusios Rusijos pajėgos sekmadienį smogė raketomis pramoniniams objektams strategiškai svarbiame Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje, Maskvai siekiant užimti daugiau teritorijos šalies rytuose. Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad raketos pataikė į pramonės ir infrastruktūros objektą šiame svarbiame laivų statybos centre Pietinio Bugo upės žiotyse. Iškart nebuvo paskelbta, ar kas nors nukentėjo.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji žvalgyba perėmė Rusijos kario telefoninį pokalbį.  Pokalbio metu rusų karys prisipažino seseriai, kad Ukrainoje nužudė bent du civilius, praneša „Ukrinform“. Okupantas kalbėjo, kad vienaa iš nužudytųjų buvo moteris. Jis teigė, kad pats nužudė moterį, nes ji kaime buvo snaiperė. Taip pat jis prisipažino nužudęs vyrą. Rusas pasakojo, kad vyras atsiklaupęs prašė jo nežudyti, tačiau okupantas vis tiek šovė.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų bazes Lazurnėje ir Alčevske. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas, praneša „Ukrinform“. „Dega ir sprogsta dar vienas sandėlis. Šį kartą daug sprogimų sklinda iš Lazurnės", – rašoma pranešime.

Šiandien Vinicoje šeima ir artimieji susirinko pagerbti per Rusijos raketų ataką praėjusią savaitę žuvusios 4 metų mergaitės Lizos. Per raketos ataką, per kurią žuvo Liza, žuvo 23 žmonės, įskaitant 7 metų berniuką ir 8 metų berniuką. Lizos motina Iryna Dmitrieva buvo tarp daugiau nei 100 sužeistųjų. Ji gydoma ligoninėje.

Penktą mėnesį nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą šalies agresorės prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įsakyti bet kokia kaina užimti Charkivą ir neokupuotą Charkivo srities dalį, skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai.  Analitikai sako, kad kol kas yra tik netiesioginių įrodymų, galinčių reikšti RV. Putino nurodymą užimti Charkivą, skelbia UNIAN.

Aleksejus Jukovas per pastaruosius penkis mėnesius pametė kūnų, kuriuos jis surinko Donbase, skaičių. Jis sako manantis, kad tai daugiau nei 300, bet nėra dėl to tikras. Aleksejus ir jo vyrai po apylinkes važinėja baltu šaldytuvu, pažymėtu raudonu kryžiumi. Jie dažnai važiuoja link pavojingų vietų rinkti žuvusių Ukrainos ir Rusijos karių bei civilių palaikus, rašo BBC.  „Dirbame be poilsio dienų. Nuolat. Važiuojame, tiriame, vežame, ieškome, visą laiką", – sako jis.

Ukrainos pajėgoms nuolat smogiant į rusų bazes ir amunicijos sandėlius, okupantai imasi keisti strategiją. Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis sako, kad okupacinės pajėgos ima dislokuoti bazes ir amunicijos sandėlius ten, kur gyvena daug civilių.

Per Indonezijoje vykusias Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą daugelio šalių atstovai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat paragino Maskvą nutraukti karą, sekmadienį paskelbtame baigiamajame pareiškime nurodė renginio šeimininkai. Dvi dienas trukęs susitikimas kurortinėje Balio saloje baigėsi be bendro komunikato, nepavykus išspręsti nesutarimų su Rusija dėl ginkluoto konflikto Europoje.