Karui nesibaigiant, gali pasidaryti daug sunkiau peržengti šią ribą, tačiau kalbai pakrypus apie Ukrainos pageidavimų sąraše esančius modernius amerikiečių F-16 naikintuvus, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje pagamintus tankus bei dronus, tampa aišku, kad Vakarų sostinių laukia diskusijos apie tai, kiek aukščiausios klasės įrenginių jie gali – arba nori – išsiųsti į Ukrainą.
Nenutrūkstančios žiaurios kovos Bachmute ir vis rečiau pajudančios fronto linijos šalies pietuose ir rytuose pranašauja, kad karas tęsis. JAV ir Europa jau ieško papildomų milijardų, kurie leistų Ukrainai kovoti tol, kol bus rastas kelias baigti karą. Tačiau dabar Ukraina ir Vakarai susiduria su kitokiu klausimu – kokios baigties jie nori ir kaip ją galima pasiekti?
Esami ir buvę pareigūnai teigia, kad atsakymas į šį klausimą daugiausia priklauso nuo to, kokius naujus ginklus JAV ir jų Europos sąjungininkai artimiausiais mėnesiais pasiųs į Kijevą.
„Manau, kad dabar Jungtinės Valstijos ir kiti bando išsiaiškinti, kaip atrodytų sėkminga pabaiga, – sakė vienas Vakarų pareigūnas, kuris, kaip ir kiti pašnekovai, prašė neatskleisti jo tapatybės, norint aptarti strategines diskusijas. – Kai kalbame apie plėtrą – tiek pajėgumų, tiek tiesioginį mūšio lauko išplėtimą – kyla klausimų apie tai, ar tai tikrai paankstina tą dieną, kai mes sukursime palankias sąlygas tokiai baigčiai, kokios nori ukrainiečiai, ir kurią mes galime palaikyti.“
Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs JAV armijos Europoje vadas, sakė, kad apsiskaičiavimas gali turėti pražūtingų padarinių.
„Administracija vertina, kokią pagalbą ji gali teikti Ukrainai, kad tai neišprovokuotų konflikto tarp JAV ir Rusijos arba NATO ir Rusijos“, – sakė jis.
Ukrainos lyderiai įrodinėja, kad ilgesnio nuotolio raketos ir modernūs koviniai tankai – ginklai, kurių daugelis valstybių nenori tiekti – yra vienintelis būdas išjudinti įtvirtintas Rusijos pozicijas ir užbaigti šį konfliktą. JAV pareigūnai vis dar diskutuoja, ar šie ginklai bus efektyvūs ateities kovose, ir ar jų gabenimas į Kyjivą nepaskatins Rusijos paaštrinti konflikto iki pavojingesnio lygio, dėl kurio sumažėtų tikimybė kuo greičiau pradėti derybas.
Panašu, kad artimiausiu laiku jokios derybos nevyks, nepaisant Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išsakytos pozicijos, kad Kyjivas nuo vasario mėnesio būtų atviras deryboms, kuriose dalyvautų ir Jungtinės Tautos. Tiesa, tai ukrainiečiai darytų tik tuo atveju, jeigu Rusija stotų prieš karo nusikaltimų tribunolą. Mažai tikėtina, kad Kremlius priims šį reikalavimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis toliau visais būdais stengiasi gauti daugiau ginklų, šaudmenų ir įrangos. Savo prašymus jis pakartojo ir netikėto vizito Vašingtone metu. Ir nors prašymai atsiųsti tankų, naikintuvų ir raketų nesujaudino prezidento Joe Bideno, vizito metu jis užsiminė apie platesnę karinę paramą. Artimiausiu metu Ukrainą turėtų pasiekti „Patriot“ gynybos baterija ir naujos ypač didelio tikslumo bombos, kurių siuntimas, vos prieš kelias savaites, buvo laikomas beveik neįmanomu ar net nepraktišku.
Didžiulis ginklų antplūdis į Ukrainą per pastaruosius 10 mėnesių žymi reikšmingą Vašingtono požiūrio į Kyjivą pokytį. Kai 2014 metais V. Putinas aneksavo Krymą, Baracko Obamos administracija atsisakė tiekti Ukrainai puolamuosius ginklus. Vietoje jų, jie aprūpino ukrainiečius mokymo programomis ir kitokia įranga, pavyzdžiui, naktinio matymo akiniais. Tik Donaldo Trumpo valdymo metu Pentagonas sutiko atsiųsti į Ukrainą „Javelin“ prieštankinių ginklų, tačiau tik su sąlyga, kad jie bus laikomi vakarinėje šalies dalyje, atokiau nuo fronto linijų.
Kalbant apie ginklus, Vašingtono brėžiamos ribos nuo vasario mėnesio nuolat keitėsi. Vos per vieną kovo mėnesio savaitę, JAV ir NATO į šią šalį atsiuntė daugiau nei 17 000 „Javelin“ sistemų. Šis ginklų antplūdis sugriovė B. Obamos ir D. Trumpo administracijų pastatytą politinę užkardą. Pavasarį J. Bideno administracija pradėjo tiekti 155 milimetrų haubicas. Tuomet birželį Pentagonas paskelbė į Ukrainą išsiųsiantis „M142 HIgh Mobility Artillery Rocket System“ („HIMARS“) – modernių raketų paleidimo įrenginių, kuriuos Kyjivas aktyviai naudoja. Šiam sprendimui priimti prireikė net kelių mėnesių ginčų, kurie galiausiai įtikino J. Bideną ir jo pareigūnus.
Pranešimas, kad JAV netrukus perduos „Patriot“ bateriją ir išmaniąsias bombas – ginklus, kurie, kaip buvo manoma prieš tai, tik eskaluotų situaciją – sufleruoja ir apie tolesnius galimus politikos pokyčius, šalims ieškant būdo, kaip nutraukti šį konfliktą.
V. Zelenskis aiškiai pareiškė, kokio susitarimo jis siekia. Ukrainos prezidentas ir svarbiausi jo patarėjai turi maksimalistinę viziją: jie siekia visiško visų žemių, kurias Rusijos pajėgos užėmė po V. Putino invazijos, atgavimo, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymą.
Neseniai Baltuosiuose rūmuose surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su J. Bidenu, V. Zelenskis teisingą taiką apibūdino kaip nereikalaujančią „jokių kompromisų dėl mano šalies suvereniteto, laisvės ir teritorinio vientisumo“. J. Bidenas greitai pritarė šiai idėjai, pareikšdamas: „Manau, kad mūsų vizija yra lygiai tokia pati“.
Tai prieštarauja V. Putino požiūriui, kad taikos derybos su Ukraina vykti negalės, jei tai reikš, kad Rusija turės atsisakyti teritorijų, kurias ji neteisėtai aneksavo nuo 2014 metų.
„Turime susitaikyti su realybe, kad prezidentas V. Putinas ir aukščiausia Kremliaus vadovybė nerodo jokių savo pradinių karo tikslų sumažinimo ženklų, kurie būtų pagrįsti dabartine situacija“, – sakė Michaelas Carpenteris, JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.
Kol kas Ukrainos pajėgos yra susitelkusios į tolimesnes pergales mūšio lauke šią žiemą, nepaisant atšalusių orų.
„Pergalė kare, manau, turi būti stabili, tvari situacija, – sakė buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Danyliukas. – Bet kokios taikos derybos ir mūšių nutraukimas nėra karo pabaiga. Gyventojai to nepriims... Manau, yra tikimasi atkurti visas mūsų teritorijas.“
Jei Ukraina ir toliau tvirtins, kad karas baigsis tik atkovojus Krymą, mūšiai gali tęstis ištisus metus, kol abi pusės turės įrangos ir norės kariauti.
Nuo tada, kai Rusijos pajėgos rudenį atsitraukė iš Chersono, abi konflikto puses skiria Dniepro upė. Norėdami žengti į priekį, Ukrainos kariai turi kirsti upę ir užimti bei išlaikyti teritorijas kitoje jos pusėje. Pasak buvusio JAV armijos Europoje vado, į pensiją išėjusio generolo leitenanto Marko Hertlingo, tai būtų sunkus desantinis puolimas, panašus į išsilaipinimą Normandijoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Tačiau sklando įsitikinimas, kad nė viena pusė artimiausiu metu nesugebės surengti didelio sausumos puolimo, nes jam trukdytų prastos oro sąlygos ir purvas, kuris, manoma, užšals tik vasarį.
Iki tol Ukraina ir Rusija toliau susirems mažesniuose mūšiuose prie fronto linijų šalies pietuose ir rytuose, kur apkasų linijoms daug žalos pridaro bepiločių lėktuvų smūgiai ir kur nedideli žemės lopinėliai kasdien pereina iš vienų rankų į kitas.
Ir nors „HIMARS“ sistema pasirodė mirtinai efektinga, taikantis į Rusijos pozicijas, V. Putino pajėgos prisitaikė prie šios grėsmės. Su Ukrainos mūšio lauko vertinimais susipažinęs šaltinis teigė, kad Rusai perkėlė savo vadovavimo ir valdymo postus bei ginklų sandėlius į Krymo pietus – už 80-ies mylių, kurias siekia „HIMARS“ raketos, ribos. Šis perkėlimas sumažino kai kurių ginklų efektyvumą ir padidino ilgesnio nuotolio „ATACMS“ raketų, kurios gali tiksliai sunaikinti taikinį, esantį už 190 mylių, poreikį.
„HIMARS“ visiškai pakeitė šio žaidimo taisykles, – sakė O. Danyliukas. – Iki tol, kol Rusija neišmoko prie jų prisitaikyti. Dabar pasiekėme tašką, kai nebežinome, ką galime daryti su šiais ginklais. Kitam etapui mums reikia ilgesnio nuotolio ginklų, kad pasiektume taikinius, kuriuos pasiekėme prieš keturis mėnesius, kai pirmą kartą gavome „HIMARS“. Galime padaryti tą patį, mums tiesiog reikia didesnio nuotolio.“
Buvęs JAV armijos Europoje vadas B. Hodgesas, tvirtino, kad „ATACMS“ raketos šiuo metu yra „būtent tai, ko jiems reikia.“ Didesnio nuotolio ginklai leistų Ukrainai sunaikinti svarbiausias Rusijos pozicijas, pavyzdžiui, Kerčės tiltą, Rusijos oro bazes Kryme ir ryšių linijas.
Pasak vieno šaltinio, V. Zelenskis užsiminė apie šį ginklą per pokalbį su J. Bidenu, tačiau JAV ir toliau atsisakė juos siųsti.
Kol ilgesnio nuotolio raketos išlieka Ukrainos pageidavimų sąraše, kiti ginklai galėtų padėti Kyjivui tęsti puolimus šalies pietuose ir aplink Bachmutą. Kariuomenės lyderiai jau kelis mėnesius šneka, kad JAV „Abrams“ ir vokiečių „Leopard“ tankai labai praverstų sausumos mūšiuose, kurių tikimasi sulaukti šią žiemą.
Remiantis vienu šaltiniu, kuris žino, kas vyko šiose diskusijose, Ukrainos pareigūnai paprašė J. Bideno administracijos atsiųsti tik kelis „Abrams“ tankus – vos tris ar keturis – siekiant palaužti vokiečių pasipriešinimą siųsti savo „Leopard“. Vokietijos pareigūnai viešai pareiškė, kad Vokietija nebus pirmoji šalis, į mūšio lauką atsiuntusi tankų. Būtent todėl Kyjivas mano, kad net nedidelis tankų „Abrams“ skaičius pašalintų šią kliūtį.
Lenkija Ukrainai padovanojo 250 senų Rusijoje pagamintų T-72 tankų, o JAV moka Čekijai, kad ši Ukrainai atnaujintų papildomus 45 tokio pat modelio tankus. Tačiau iki šiol čia nebuvo pristatytas nė vienas Vakaruose pagamintas tankas. Nors JAV gynybos ir kariuomenės pareigūnai teigia, kad tankų tiekimo galimybė vis dar išlieka, kai kurie jų tikina, kad apmokymų ir logistikos iššūkiai, susiję su šių ginklų davimu Kyjivui, sumažintų šių įrenginių produktyvumą.
Kyjivas taip pat reikalauja kasetinių šaudmenų, kuriuos mūšio lauke naudoja Rusija. Tačiau šie ginklai, oficialiai vadinami dvejopos paskirties improvizuota įprastine amunicija, yra uždrausti daugiau nei 100 valstybių, taigi J. Bideno administracija nenori jų siųsti. Vietoj to, JAV ir kitos šalys kas kelias savaites atsiunčia dešimtis tūkstančių šovinių ir minosvaidžių.
Ekspertai tvirtina, kad sunkesni ginklai, tokie kaip „Patriot“ sistema ir „ATACMS“, būsimoms kovoms nėra tokie svarbūs kaip efektyvūs mokymai, logistika ir taktika. Pavyzdžiui, „Patriot“ yra didelio nuotolio raketų sistema, naudojama prieš tarpžemynines balistines raketas ir aukštai skraidančius lėktuvus. M. Hertlingo teigimu, vienas toks įrenginys nesugebės apsaugoti viso Ukrainos 500 km ilgio fronto, pabrėždamas, kad ją reikia naudoti kartu su vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis.
„Patriot“ sistemos kol kas nepadarytų to, ko tikisi žmonės, – sakė ekspertas. – Jos tikrai nepatenkintų visų Ukrainos oro gynybos poreikių.“
B. Hertlingo įsitikinimu, esminių veiksniu, padėsiančiu ukrainiečiams sėkmingai kirsti upę, bus neseniai Pentagono paskelbta mokymų programa, kurios metu Ukrainos kariai bus mokomi naujos pėstininkų manevravimo su pagalbine artilerija taktikos.
B. Hertlingo įsitikinimu, esminių veiksniu, padėsiančiu ukrainiečiams sėkmingai kirsti upę, bus neseniai Pentagono paskelbta mokymų programa, kurios metu Ukrainos kariai bus mokomi naujos pėstininkų manevravimo su pagalbine artilerija taktikos.
„Nesakau, kad jie liks neįveikti, tačiau rusams bus labai sunku pasipriešinti tokiam judėjimui“, – teigė B. Hertlingas.
J. Bideno Baltieji rūmai kategoriškai atsisakė tiekti „ATACMS“ dėl įsitikinimo, kad šis ginklas rimtai eskaluotų situaciją.
„Idėja, kad Ukrainai duotume iš esmės kitokią įrangą nei dabar, galimai sugriautų NATO, Europos Sąjungą bei likusį pasaulį, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu sakė J. Bidenas. – Jie nenori kariauti su Rusija. Jie nebando sukelti Trečiojo pasaulinio karo.“
„Ukraina ginsis bet kokia kaina, – interviu metu sakė Oleksijus Danilovas, Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas. – Naudosime ginklus, kuriuos turime, ir net jei negausime ginklų, kurių mums reikia, mes kovosime dantimis, kad tik išstumtume Rusiją iš mūsų žemių.“
