Karas Ukrainoje

Jei Rusija gautų Irano balistinių raketų ir jas pradėtų naudoti prieš Ukrainą, Ukraina nepajėgtų nuo jų apsisaugoti. Anot Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Ukraina neturi tam priemonių, rašo CNN. „Rusija vis dar nori iš Irano gauti bepiločių orlaivių ir raketų „Fateh“ bei „Zolfaghar“. Tai yra balistinės raketos. Neturime priemonių joms nugalėti“, – pareiškė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką. „Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis, pareiškė Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, rašo „The Guardian“. Jis taip pat sukritikavo Vakarų šalis už tai, kad jos tiekia Ukrainai tankus bei kitą ginkluotę. „Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.“ Kalbėdamas apie rusų dar 2014 m. aneksuotą Krymą jis pareiškė, kad pusiasalis niekada nebebus Ukrainos. „Aišku, kad Krymas niekada nebebus Ukrainos dalis“, – įsitikinęs jis.

Norvegija dalį turimų Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųs „kuo greičiau“, galbūt jau kovo pabaigoje, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras. Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace‘as paskelbė, kad britų tankai „Challenger 2“ Ukrainą pasieks iki šių metų vasaros, rašo CNN. JK yra pažadėjusi Ukrainai nusiųsti 14 kovos tankų „Challenger 2“. Anot gynybos sekretoriaus, pirmiausia ukrainiečių laukia mokymai.

Šiuo metu okupuoto Melitopolio meras (iš ukrainiečių pusės) pareiškė, kad Zaporižios srityje esančioje Kyrylovkos gyvenvietėje pastebėti baltarusių kariai. Jeigu šie liudininkų pasakojimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad Baltarusija pati įsitraukia į karą Ukrainoje, o ne tik padeda Rusijai. „Tai gali būti privačios karinės kompanijos samdiniai. Gali būti, kad jie sakys, kad čia ne Baltarusijos reguliariosios pajėgos, tačiau faktas yra.

Ukrainoje sausio 27-ąją žuvo užduotį Kramatorske, Donecko srityje, vykdęs ukrainiečių pilotas Danylas Muraška, rašo „Ukrainska Pravda“. Jis žuvo rusams numušus jo pilotuojamą lėktuvą. Jam buvo 24-eri. Kaip rašo minėtas portalas, apie didvyrio mirtį socialiniuose tinkluose pirmadienį patvirtino 299-oji taktinės aviacijos brigada. Su žuvusiuoju atsisveikinama pirmadienį.

Kroatijos prezidentas pirmadienį kritikavo Vakarų valstybes, kurios nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluuotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą. Zoranas Milanovičius Kroatijos sostinėje žurnalistams sakė, kad beprotiška manyti, jog Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare. „Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z. Milanovičius. – Tai prailgina karą.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Maskvos primesta valdžia pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį netoli Vuhledaro – miesto rytinėje Donecko srityje, kuri šiuo metu yra kovų epicentras Ukrainoje, tačiau Kyjivas atmeta tokį tvirtinimą. „Mūsų daliniai toliau žengia Vuhledaro link“, – sakė Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, nurodė Rusijos naujienų agentūros.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti Ukrainos kariuomenei amerikiečių naikintuvus F-16, jeigu JAV „įjungs žalią šviesą“, spaudos konferencijos metu pareiškė jis. Atsakydamas į klausimą, ar Lenkija yra pasirengusi perduoti F-16 Ukrainai, jis pasakė, kad daug kas priklausys nuo NATO sprendimo.

Kremlius pirmadienį atmetė kaip melą buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono kaltinimus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grasino asmeniškai pulti jį raketomis, prieš pat įsakydamas Rusijos pajėgoms įžengti į Ukrainą. „Tai, ką pasakė B. Johnsonas, yra netiesa. Tiksliau, tai melas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Dviejų dešimčių Europos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai bendru pareiškimu paragino įsteigti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimo Ukrainoje kaltininkams. Pirmadienį išplatintame pareiškime smerkiama Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir nepripažįstama užimtų teritorijų aneksija, remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo pradėtas tyrimas.

Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, 2023 metų sausis buvo rekordinis, kalbant apie Rusijos pajėgų patirtus nuostolius – nukautų karių skaičius perkopė 20 000, o iki mėnesio pabaigos, tikėtina, viršys ir 21 000.  Ukrainiečiai skaičiuoja, kad rusų patirti personalo nuostoliai, skaičiuojant ir sužeistus jų karius, sausį pasieks 60 000. Ukrainiečių karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka įvardijo veiksnius, kurie turėjo įtakos Rusijos Federacijos nuostolių augimui, tarp kurių ji...

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pavadino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) „karo kurstytoju“ po to, kai sporto organizacija pareiškė svarstanti būdus, kaip Rusijos sportininkai galėtų dalyvauti varžybose. „TOK yra karo, žudymo ir destrukcijos kurstytojas. TOK su malonumu stebi, kaip Rusija naikina Ukrainą, o paskui suteikia Rusijai platformą genocidui propaguoti ir skatina ją toliau žudyti.

Vienas aukšto rango JAV generolas privačiai pasakė Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui, kad britų kariuomenė nebėra laikoma aukščiausio lygio karinėmis pajėgomis, „Sky News“ sakė Gynybos departamento šaltiniai. Pasak neįvardinto amerikiečių generolo, Londonas turėjo pasirūpinti karinių pajėgumų kūrimu prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Tačiau dabar, pasak generolo, „esmė ta, kad.

Vakarų lyderių sprendimas staiga pakeisti taktiką ir ženkliai padidinti karinę pagalbą ukrainiečiams buvo nulemtas nerimo, kad užsitęsęs karas bus į naudą Rusijai, rašoma „Wall Street Journal“. Vakarų politikai mano, kad „galimybių langas“ Ukrainai nėra begalinis, o siekiant perlaužti karo eigą, Kyjivas turi kaip įmanoma greičiau gauti galingesnės ginkluotės, įskaitant sunkiuosius tankus ir oro gynybos sistemas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bando kaip įmanoma ilgiau užtęsti karą, o Ukraina turi paspartinti įvykius ir ginklų tiekimą. „Darome viską, kad mūsų spaudimas vis dar būtų didesnis už okupantų puolimo galimybes. Ir tuo pačiu labai svarbu išlaikyti mūsų partnerių gynybos paramos dinamiką. Pristatymo greitis buvo ir bus vienas iš pagrindinių šio karo veiksnių. Rusija tikisi užtęsti karą, išsekinti mūsų pajėgas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai. J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.

Amerikietiški tankai „Abrams“ į Ukrainą bus atgabenti 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje, nes bus perkami iš surinkimo linijos, skelbia „The Washington Post“. Publikacijos autoriai kalbėjosi su daugybe pareigūnų, vienaip ar kitaip dalyvaujančių derybose dėl vakarietiškų tankų tiekimo Ukrainai.

JAV nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16, pirmadienį vakare pareiškė prezidentas Joe Bidenas.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:59 | Šalia Bachmuto – tikras pragaras Bachmute ir jo apylinkėse nuolat vyksta kovos, sako Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Vladimiras Nazarenko, rašo UNIAN. Anot jo, rusai bando perimti greitkelio Konstantinovka-Bachmutas kontrolę. „Jau penkis ar šešis mėnesius šalia Bachmuto – tikras pragaras. Priešas nuolat puola.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai. Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių. „Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams.

Vėjui stiprėjant Sergejus ir Maksimas nervingai žvelgė į vandenį. Praėjo penkios dienos, kai jie paliko savo gimtąjį miestą Sibiro pakrantėje ir išplaukė į Beringo jūrą mažyte žvejo valtimi, kuri buvo varoma tik nedideliu pakabinamu varikliu. Jų kelionė buvo pavojinga.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

Vakarų valstybių sprendimas drastiškai padidinti karinę pagalbą Ukrainai kilo iš nerimo, kad, užsitęsus karui, Ukraina praras galimybę įveikti Rusiją, rašo „Unian“, cituodama „The Wall Street Journal“. Teigiama, kad žurnalistų kalbinti Vakarų pareigūnai išreiškė nerimą, jog Rusija gali turėtu daugiau šansų laimėti, jeigu pradėtas alinantis karas ir toliau tęstųsi.

Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kremliaus atstovai teigė, kad šalies diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs kalbėti telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tačiau iki šiol joks telefoninis pokalbis dar nebuvo suplanuotas, rašo „The Guardian“. Tuo metu sekmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspeigel“ paskelbė interviu su kancleriu.

„Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad Vokietijos ginklų gamintojas „Rheinmetall“ pasiruošęs gerokai padidinti tankų ir artilerijos amunicijos gamybą tam, kad patenkintų atsiradusią didelę paklausą Ukrainoje, taip pat kitose Vakarų valstybėse. Be to, Vokietijos bendrovės vadovas Arminas Pappergeris užsimena, kad šalyje taip pat gali būti pradėtos gaminti HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemos. „Per metus galime pagaminti 240 tūkst.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš visi nuo invazijos pradžios nukovė 126 160 rusų okupantus, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad per pastarąją parą Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko nukauti 650 rusų karių. Iš viso nuo vasario 24 d. buvo sunaikinti 3 197 rusų kariuomenės tankai (8 per pastarąją parą), taip pat 2 195 artilerijos sistemos (7), 6 366 šarvuotosios transporto priemonės (22) ir kita karinė technika.

„Politico“ skelbia, kad Pentagonas tęsia diskusija dėl F-16 naikintuvų perdavimo Ukrainai, rašo „Ukrinform“. Teigiama, kad dalis kariuomenės atstovų atsargiai ragina Pentagoną pritarti, kad minėti naikintuvai būtų perduoti Ukrainai, siekiant apsiginti nuo Rusijos raketų, taip pat dronų atakų. Tai „Politico“ tvirtino trys asmenys, kurie turi tam tikros informacijos apie vykstančias diskusijas.

Rusija sekmadienį mažiausiai septynis kartus apšaudė Chersoną. Okupantų taikiniai – ligoninė, vaikų žaidimo aikštelė, autobusų stotis. Vietos atstovai jau skelbia apie žuvusiuosius. Svarbiausi įvykiai: 19:20 | Chersone per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Kai prie pagrindinės Chersono ligoninės trumpam stabtelėjo vyresnio amžiaus moteris, tolumoje girdėjosi nenutrūkstami paleidžiamų šūvių garsai. Šalia jos gulėjo pirkinių krepšys su keliais buteliais vandens, kuriuos ji ką tik pripildė Dniepro upės pakrantėje. „Buvo geriau, kai čia buvo rusai, – leidiniui „Foreign Policy“ sakė ji.

Pasaulio lyderiai šeštadienį pasmerkė smurto eskalaciją Izraelyje ir palestiniečių teritorijose ir, reaguodami į virtinę mirtinų incidentų Vakarų Krante ir Jeruzalėje, paragino laikytis ramybės. Penktadienį vakare per šaudynes prie sinagogos Rytų Jeruzalėje žuvo septyni žmonės, o šeštadienį ryte šalia miesto senamiesčio per išpuolį buvo pašauti mažiausiai du žmonės.

2020 m. balandį iš Žukovskio oro uosto Maskvos užmiestyje Chartumo link išskrido krovininis lėktuvas. Remiantis dokumentais, orlaivis gabeno 28 000 kilogramų rusiškų imbierinių sausainių, kuriuos į Sudano sostinę skraidino neaiški Sankt Peterburge registruota įmonė „RN Trading“. Tuo metu šis skrydis liko beveik nepastebėtas. Krovinys, kuris svėrė beveik kaip 12 „Range Rover“ automobilių, buvo išsiųstas Jevgenijaus Prigožino vardu.

Luhansko srityje Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos okupantų amunicijos sandėlį, rašo UNIAN. Kaip teigė Luhansko srities karinės administracijos atstovai, iš pradžių atliktos žvalgybos metu pasieniečiai stebėjo situaciją ir laukė, kada Rusų kariai pripildys sandėlį. Vėliau Ukrainos pasieniečiai perdavė sandėlio, kur rusų kariai kaupia amuniciją, koordinates šalies ginkluotosioms pajėgoms, o galiausiai buvo suduotas tikslus smūgis, o rusų bazė sunaikinta.

Rusijos karas Ukrainoje vargu, ar baigsis šiais metais. Daugeliui taip pat kyla klausimas – kokių veiksmų Kremlius imsis toliau ir kaip reiktų tam pasiruošti? Jau beveik metus trunkančio karo akivaizdoje dažnai pamirštama, kad Rusijos veiksmų eskalacija prasidėjo 2021-ųjų pačioje pabaigoje – kuomet buvo pateiktas ultimatumas NATO, kurio niekas neatšaukė. 2021-ųjų gruodį Rusija paviešino savo reikalavimus JAV ir NATO dėl aljanso šalių veiklos šalia jos sienų.

„Telegram“ ir kituose Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame daugiau nei dvidešimtys apsnigtame lauke stovinčių vyrų su kaukėmis ir kamufliažine apranga prašo pagalbos. „Mes esame 254-ojo pulko septintosios kuopos trečiojo bataliono pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo būrių kariai. Padėkite mums išspręsti šią situaciją, – įraše sako kariai. – Mūsų vadas davė mums įsakymą nesitraukti iš savo pozicijų. Bet jis nedavė mums jokios priedangos ar paramos.

Maskvos srityje penktadienį kilo didelis gaisras statybinių medžiagų sandėlyje „Sindika“. NEXTA rašo, kad sandėlio bendrasavininkas - buvęs Kabardos Balkarijos prezidentas, oligarchas Arsenas Kanokovas, kuris, Vakarų įmonėms paskelbus apie išėjimą iš Rusijos dėl vykdomos invazijos Ukrainoje, kartu su reperiu Timati atidarė alternatyvią bendrovę. Pastebima, kad pastaruoju metu Rusjoje vis skirtngose vietose užsiliepsnoja tam tikri pastatai.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Ukraina užsminė apie galimybę iš sąjungininkų gauti 24 amerikiečių gamybos naikintuvus. Visgi šalies atstovas šias kalbas paneigė. Kaip teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas, šalies prioritetas – gauti Amerikoje pagamintus F-16 naikintuvus, tačiau taip pat užsimenama ir apie prancūziškus „Rafale“ arba švediškus „Gripen“. Tiesa, J. Ignatas užsimena, kad artimiausiu metu tikėtis, jog šalies ginkluotosios pajėgos sulauks naikintuvų ir galės juos naudoti ...

„Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paskelbta informacija, praneša, kad Rusija nuo karinės invazijos pradžios prarado daugiau kaip 125 tūkst. savo karių. Iš viso skaičiuojama, kad diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtos karinės invazijos metu žuvo 125 510 rusų karių. Tuo metu Ukrainos karinės pajėgos per pastarąją parą nukovė 800 rusų okupantus.

Vnukovo oro uoste, Rusijoje, sraigtasparnis „Mi-8“ patyrė avariją. Rusų propagandinė naujienų agentūra TASS teigė, kad leidimosi metu buvo apgadintas sraigtasparnio sraigtas. Informacija apie lėktuvo avariją buvo patalpinta ir socialinio tinklo „Telegram“ viename iš kanalų. Teigiama, kad šiuo sraigtasparniu įprastai yra gabenami įtakingi Rusijos asmenys, netgi pats Rusijos prezidentas. Tiesa, kol kas nėra atskleidžiama, ar nelaimės metu be piloto dar buvo ir kitų keleivių.

Rytų Ukrainoje šeštadienį rusų kariuomenė pražudė 3 žmones, dar du asmenys buvo sužeisti po to, kai okupantai smogė gyvenamajam rajonui Kostiantynivkoje, rašo „SkyNews“. Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad rusų pajėgos pataikė į keturis daugiabučius, taip pat viešbutį. Ukrainos atstovas taip pat pridūrė, kad šiuo metu gelbėtojai vis dar dirba vietoje, pažymi dar vieną Rusijos įvykdytą karo nusikaltimą.

Izraelio policija šeštadienį paskelbė dėl kruvino išpuolio prie vienos Rytų Jeruzalės sinagogos areštavusi 42 žmones, įskaitant užpuoliko palestiniečio šeimos narius. „Policija areštavo 42 įtariamuosius apklausai; kai kurie jų yra iš teroristo šeimos“, – sakoma policijos pranešime. Nurodoma, kad tarp areštuotų asmenų taip pat yra užpuoliko rajono Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje gyventojų.

Penki švieži kapai kyšo iš sniego, dengiančio Novokuibyševsko miesto kapines. „Denisai, mano sūnau“, – rauda moteris. Dar visai neseniai 27-erių Denisas buvo jaunas tėtis ir vietinės naftos perdirbimo gamyklos inžinierius. Rugsėjį jis buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.

NATO supranta, kad Rusijos ambicijos peržengia Ukrainos sienas ir neatmeta tiesioginio karinio susidūrimo su ja. Tačiau branduolinio karo rizika vis dar nedidelė.  Svarbiausios žinios:  20:43 | NATO neatmeta tiesioginio susidūrimo su Putino kariuomene: Rusija gali ateiti be kvietimo  NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris sako, kad NATO blokas yra pasirengęs karui.

Per praėjusią parą Rusija Ukrainai sudavė 10 raketinių smūgių ir 26 aviacijos smūgius, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas. Pranešime pabrėžiama, kad aviacijos ir raketinių smūgių pavojus išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pagrindinė funkcija yra politinė. Jis nevadovauja koviniams daliniams kare prieš Ukrainą, sako Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas, skelbia „Ukrinform“.  „Pagrindinė Prigožino funkcija yra žiniasklaida ir politika. Jis tiesiogiai nevaldo kovinių padalinių, nevadovauja štabui. Jo užduotis yra finansuoti“, – sakė A. Jusovas.

Rusijos pusė žinutes apie taikos derybas siunčia tik tada, kai jų kariams reikia persigrupuoti mūšio lauke Ukrainoje.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė interviu britų televizijos kanalui „Sky News“, cituoja „Ukrinform“.  „Jie (rusai – red.) siuntė žinutes apie taikos derybas, ir mes turime įrodymų, tik tada, kai jiems reikėjo laiko persigrupuoti mūšio lauke. Kai patyrė didelių nuostolių, jie sakė, kad nori taikos. Tai melas.