Karas Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalį planuoja apsilankyti Kinijoje, antradienį pranešė Kremlius, Rusijai siekiant sustiprinti ryšius su viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių. „Žinoma, kad gavome kvietimą ir ketiname vykti į Kiniją, kai spalį vyks „Juostos ir kelio“ forumas“, – sakė prezidento padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurio komentarus išplatino Rusijos naujienų agentūros.

Rusijoje šią savaitę įvyks Afrikos šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus siekiama stiprinti ryšius, nepaisant Afrikoje vyraujančio nerimo dėl Maskvos karo Ukrainoje ir sustabdytos ukrainietiškų grūdų eksporto iniciatyvos. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios tarptautinėje arenoje izoliuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar turi palaikymą keliose Afrikos šalyse.

Bet kokios Rusijos pastangos neleisti išgabenti grūdų iš Ukrainos būtų visiškai nepriimtinos, antradienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas, o jo užsienio reikalų sekretorius perspėjo, kad gali būti atakuojami civiliniai laivai Juodojoje jūroje.

Sekmadienio naktį Rusija atakavo Odesos regioną, o raketų smūgiai pataikė ir į miesto Kristaus Atsimainymo katedrą. Per išpuolį Odesoje žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar 22 buvo sužeisti. Raketa pataikė tiesiai į centrinį altorių, dėl to katedros pastatas ir trys apatiniai aukštai buvo iš dalies sugriauti, o interjeras ir ikonos smarkiai apgadintos.

Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija. Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui. Nuo Rusijos invazijos pradžios ES išsiuntė Ukrainai 17,7 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo didinama maksimali privalomosios karinės tarnybos Rusijoje amžiaus riba, pranešė Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai. „Nuo 2024 metų sausio 1 dienos į karinę tarnybą bus šaukiami piliečiai nuo 18 iki 30 metų“, – pareiškė Valstybės Dūma. Įstatymo projektui buvo pritarta iškart per antrąjį ir trečiąjį svarstymus. Anksčiau Rusijoje vienerių metų karinė tarnyba buvo privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų.

Ukrainos pajėgos skelbia numušusios rusų atakos sraigtasparnį Ka-52. Apie tai pranešta Ukrainos jūrų pėstininkų „Facebook“. „Šį rytą 38-osios atskiros jūrų pėstininkų brigados kariai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį Ka-52!“ – skelbiama įraše. Įraše taip pat pasidalinta numušto sraigtasparnio nuotrauka. Kur tiksliai buvo numuštas orlaivis, nerašoma. Internete nurodoma, kad toks sraigtasparnis kainuoja 16 mln. dolerių.

Rusija „beveik atsisakė“ idėjos karinėmis priemonėmis laimėti karą Ukrainoje, intervui „Sky news“ sako buvęs Jungtinės Karalystės MI6 žvalgybos pareigūnas Christopheris Steele'as. Anot jo, Rusija iš esmės naudoja savo raketų atsargas ne reikšmingoms sritims smogti, bet spaudimui Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei kelti. „Tai, ką matome, iš esmės yra ataka prieš laisvą prekybą“, – sako jis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad nuo liepos 18 dienos Rusija, nepavykus pratęsti susitarimo dėl grūdų, sudavė daugiau tolimojo nuotolio smūgių Odesai ir kitoms Pietų Ukrainos teritorijoms. Britų žvalgyba teigia, kad per šias atakas buvo panaudota neįprastai daug raketų Ch-22. Šie 5,5 tonos sveriantys ginklai sukurti naikinti lėktuvnešiams.

Laikinai okupuotoje Kachovkoje, esančioje Chersono srityje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skaičiuojama, kad naktį iš pirmadienio į antradienį okupantai išgirdo mažiausiai 30 sprogimų. Netrukus rusai ėmė skųstis dideliais nuostoliais. „Kachovka. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliai perdavė okupantui „Labą rytą“ mažiausiai 30 kartų. Jis skundžiasi, kad patyrė didelių nuostolių“, – „Telegram“ kanale parašė Mariupolio vmiesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.

JAV prezidento Joe Bideno administracija siunčia iki 400 mln. dolerių (361,16 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, pirmadienį nurodė amerikiečių pareigūnai.

Ukrainos pajėgos jau išlaisvino apie 45 proc. Rusijos okupuotų teritorijų, sako JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno žodžius. Anksčiau jis pareiškė, kad Ukraina išlaisvino apie pusę rusų nuo karo pradžios užimtų žemių. „Jei skaičiuosime įskaitant Krymą, Ukraina atgavo apie 45 proc. savo teritorijos“, – cituojamas M. Milleris.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, teritorijoje pastebėjo priešpėstinių minų. Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, o Kyjivas ir Maskva nuo to laiko kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinės teritorijoje.

Rusija rengiasi galimai provokacijai, sako JAV laikinoji atstovė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Catherine Brooker.  Svarbiausi antradienio įvykiai: 23:55 | Įvardijo, kur Ukrainoje sudėtingiausia situacija: čia vyksta įnirtingiausi mūšiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja, kad per paskutinę parą šalies gynėjams pavyksta atlaikyti Rusijos smūgius keliomis kryptimis, o viso per dieną įvyko apie 20 mūšių, skelbia UNIAN.

Rusijos pajėgos ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio. Teigiama, kad visi miesto tiltai buvo užminuoti, skelbia UNIAN.  Apie tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. Jis pridūrė, kad prie kiekvieno tilto okupantai įrengė ir gynybines konstrukcijas. „Dabar praėjimas tiltais apribotas, o gynybinių statinių teritorija aptverta tvora. Nepaisant visos propagandos, rusai tikrai ir tvirtai ruošiasi neišvengiamai kovai dėl Mariupolio", – rašė P. Andriuščenka.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė Ukrainos vyriausiojo vado štabo posėdį. Po susitikimo V. Zelenskis vakariniame pranešime sakė, kad buvo sprendžiami trys svarbiausi klausimai.   „Pirmas klausimas – esama situacija ir mūsų puolimo bei gynybos veiksmų planavimas. Antras – mūsų atsakas į barbariškus Rusijos išpuolius prieš grūdų infrastruktūrą ir kultūros paveldą. Trečias – Juodosios jūros grūdų koridoriaus atblokavimas", – pranešė V. Zelenskis.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį surengta dronų ataka Maskvoje dar kartą patvirtino, kad Rusija neturi patikimos priešlėktuvinės gynybos sistemos ir negali apsaugoti net sostinės, „Kanal 24“ pareiškė karo ekspertas Romanas Svitanas. „Tai byloja apie skylėtą Rusijos oro gynybos sistemą, jie jos paprasčiausiai neturi, jei tokio lygio dronai įveikė mažiausiai 500–600 kilometrų, o jei maršrutais su posūkiais – iki 700 kilometrų“, – sako ekspertas.

Ukrainiečių „dronų armija“ per praėjusią savaitę sunaikino 101 rusiškos karinės technikos vienetą, rašo UNIAN. Skaičiuojama, kad šios technikos vertė siekia milijonus dolerių. Taip pat skelbiama, kad smūgių metu buvo likviduoti 76 okupantai.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pirmadienį perspėjo, kad po to, kai Rusija smogė prie sienos su jo šalimi esančio Ukrainos uosto infrastruktūrai, iškilo pavojus Juodosios jūros saugumui. Vieno rumuno socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sprogimas kitapus Dunojaus upės – dronai, atrodo, smogė į Ukrainos Reni uostą. Ukrainos pareigūnai pranešė apie keturias valandas trukusią Rusijos dronų ataką prieš uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.

Baltarusijos neteisėtai išrinktas prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – du klounai, mano ekspertas. Dabartinis samdinių „Wagner“ narių kiekis Baltarusijoje nekelia jokios grėsmės Lenkijai, skelbia UNIAN.net.

Maskvą pirmadienį atakavus dronams, buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą eilinį kartą ištiko isterija, rašo UNIAN. Isteriškai jis sureagavo į pirmadienio rytą pasirodžiusias naujienas apie Maskvoje nugriaudėjusius sprogimus. Su sveiku protu prasilenkenčiais teiginiais pagarsėjęs D. Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad po dronų išpuolio Maskva bus priversta ieškoti „nestandartinių taikinių“ smūgiams Ukrainoje.

Sekmadienio naktį Rusija atakavo Odesos regioną. Raketų smūgiai pataikė ir į miesto Kristaus Atsimainymo katedrą. Kremlius pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos savaitgalį taikėsi į istorinę katedrą Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje, o dėl padarytos žalos apkaltino ukrainiečių oro gynybos sistemas. Rusijos kariuomenė neigė, kad taikėsi į Kristaus Atsimainymo katedrą, ir, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad į ją greičiausiai pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.

Visi Rusijos moksleiviai bus mokomi kovinių bepiločių orlaivių valdymo pagrindų, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Rusų senatorius Artiomas Šeikinas paskelbė, kad tokios pamokos vaikams prasidės nuo rugsėjo 1-osios.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Ukraina karą laimės iki kitos vasaros. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN. O. Reznikovas pareiškė matantis galimybę, kad artimiausiame NATO viršūnių susitikime Ukraina būtų priimta į Aljansą. „Kas žino, galbūt tai bus labai svarbi diena Ukrainai. Tai tik mano prognozė“, – pridūrė jis. Interviu metu O. Reznikovo buvo paklausta, ar jis mano, kad karas baigsis iki kitos vasaros. „Taip. Mes laimėsime šį karą“, – greitai atsakė jis.

Ukrainiečiai toliau daro didžiulius nuostolius okupantams, rašo UNIAN. Vien per pastarąją parą buvo nukauta 660 rusų karių. Iš viso nukautų rusų skaičius jau pasiekė daugiau nei 242 tūkst., todėl artėja prie dar vienos psichologiškai svarbios ribos – 250 tūkst. Naujausius duomenis apie rusų nuostolius kiekvieną dieną skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pirmadienio ryto duomenimis, nuo karo pradžios rusai jau neteko 242 620 karių. 660 iš jų buvo nukauti praėjusią parą.

Susitikime su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas išreiškė „nuolatinį susirūpinimą“ dėl potencialios grėsmės, kurią jam gali kelti Jevgenijus Prigožinas ir jo samdinių pajėgos „Wagner“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot instituto, V. Putinas susitikimo metu padarė keletą reikšmingų simbolinių gestų. Vienas iš jų – A. Lukašenkos apsilankymas Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje.

Ukrainos pilotai rugpjūtį pradės mokytis valdyti naikintuvus F-16, o šalies danguje jie pasirodys 2024 metais, interviu televizijai CNN sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Ministro teigimu, pilotų mokymai turėtų užtrukti mažiausiai šešis mėnesius, o Ukraina privalės sukurti infrastruktūrą šiems naikintuvams. Optimistiniu vertinimu, Kyjivas galės pradėti naudoti F-16 kitų metų pavasarį, savaitgalį duotame interviu teigė O. Reznikovas.

Rusijos laikinai okupuotame Kryme buvo surengta dronų ataka, skelbia rusų statytiniai, rašo UNIAN. Rusų primestos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas skundėsi galinga dronų ataka. Rusų statytinis skelbia, kad virš pusiasalio buvo numušta 11 dronų. „Buvo pataikyta į amunicijos sandėlį Džankojaus rajone“, – cituojamas S. Aksionovas. Anot minėtos naujienų agentūros, apie sprogimus iš šūvius Kryme pranešimai pasirodė dar naktį iš semadienio į pirmadienį.

Apšaudę Odesą rusai naktį sužeidė keturis žmones ir sunaikino grūdų sandėlį, praneša „Reuters“. Rusijos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį į Odesą paleido dronus. Sunaikintas grūdų sandėlis, sužeisti keturi uosto darbuotojai. Ataka „buvo nukreipta į Dunojaus uosto infrastruktūrą (...) Dėl smūgių buvo sunaikintas grūdų angaras, apgadintos cisternos, skirtos kitų rūšių kroviniams saugoti“, per „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės Pietinė vadavietė.

Ukraina ruošiasi antrajai kontrpuolimo bangai. Tokią išvadą „Bild“ žurnalistai padarė išanalizavę V. Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina artėja prie momento, kai „priemonės gali būti vykdomos greičiau“, rašo UNIAN. Svarbiausi pirmadienio įvykiai: 23:52 | Okupantai ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio: visi miesto tiltai užminuoti Rusijos pajėgos ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio. Teigiama, kad visi miesto tiltai buvo užminuoti, skelbia UNIAN.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva „visada bus vieningi“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją turint teritorinių ambicijų.

Surastas Ukrainos karo fronte žuvusio rusų kario dienoraštis atskleidė, su kokiomis problemomis susiduria okupantų kariuomenė. „The Sunday Times“ publikacija skelbia, kad ant nukauto rusų kario rastas dienoraštis sugriovė Kremliaus propagandinį naratyvą apie tai, kad rusų kariuomenė, vykdanti karinę invaziją Ukrainos teritorijoje, yra gerai apginkluota ir aprūpinta kita reikiama įranga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka susitiko su minia žmonių Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje. Tai buvo retas ilgamečių savo šalių lyderių pasivaikščiojimas praėjus mėnesiui po to, kai Rusijoje, tarpininkaujat A. Lukašenkai, buvo sudarytas susitarimas nutraukti dramatišką Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ maištą prieš šalies karinę vadovybę.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, reaguodamas į „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmus Rusijoje, diktatorius stiprina Nacionalinę gvardiją ir iš esmės kuria savo „vidaus kariuomenę“, rašo „Obozrevatel“. Publikacijoje Rusijos opozicijos žurnalistas Igoris Jakovenka teigia, kad de facto Rusijoje prasidėjo kova tarp dviejų mafijos klano atstovų – V. Putino ir J. Prigožino, „Rusijos gvardija smarkiai stiprėja. Ten važiuoja šarvuočiai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Sankt Peterburge susitiko su savo artimiausiu sąjungininku, Baltarusijos autokratiniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Savo ruožtu A. Lukašenka teigė neva nerimaujantis, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai nori pulti Lenkiją. Diktatoriaus A. Lukašenkos spaudos tarnybos atstovai, cituodami diktatoriaus žodžius, teigė, kad „Wagner“ smogikai neva nori žengti į Vakarus. „Keliaukime į ekskursiją po Varšuvą ir Žešuvą“, – teigė A. Lukašenka.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad mūšio lauke per pastarąją parą buvo nukauta 630 rusų okupantų. Be to, Ukrainos gynėjai taip pat per praėjusią parą sunaikino 11 rusų kariuomenės tankų (4151 iš viso – red. past.), 29 artilerijos sistemas (4658), 3  oro gynybos sistemas (451) ir kitos karinės įrangos. Skaičiuojama, kad nuo invazijos pradžios ukrainiečiai nukovė beveik 242 tūkst. rusų okupantų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažadėjo atkeršyti Rusijos pajėgoms po to, kai Maskva raketomis atakavo istorinį Odesos uostamiestį, nužudydamos vieną žmogų ir apgadindamos stačiatikių katedrą. „Raketos nukreiptos į taikius miestus, gyvenamuosius namus, katedrą, – sakė V. Zelenskis. – Rusijos teroristams už Odesą tikrai bus atkeršyta. Jie pajus šį atsakomąjį smūgį.

JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius sako, kad jeigu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesurengs keršto už „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino surengtą maištą, jis bus labai nustebęs. Žvalgybos atstovas Williamas Burnsas, kalbėdamas apie tvyrančią įtampą Rusijoje, V. Putiną pavadino „didžiausiu keršto šalininku“, todėl, pasak W. Burnso, jis būtų labai nustebęs, jeigu maištą sukėlęs J. Prigožinas išvengtų tolesnio atpildo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka susitiko su minia žmonių Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje, o buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius prakalbo apie šalies gynėjų vykdomą kontrpuolimą.

Ukrainos kariuomenė patvirtino surengusi ataką, per kurią aneksuotame Krymo pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis. „Smūgį kariniams objektams laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje sudavė Ukrainos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Maskvos primestos Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas anksčiau šeštadienį paskelbė, kad per Ukrainos dronų ataką pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptarė galimybes nutraukti Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimą po to, kai Maskva pasitraukė iš itin svarbaus susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti saugų laivų eismą. „Pasidalijome dabartinės padėties Juodojoje jūroje ir jos keliamo pavojaus pasaulio aprūpinimo maistu saugumui vertinimais“, – po pokalbio telefonu su J. Stoltenbergu socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.

Kryme atnaujintas traukinių eismas, kuris anksčiau šeštadienį buvo sustabdytas po Ukrainos dronų atakos, per kurią Rusijos aneksuotame pusiasalyje sprogo šaudmenų sandėlis, pranešė prorusiška valdžia. „Traukinių eismas... atnaujintas“ rajone, kuriame įvyko ataka, platformoje „Telegram“ paskelbė Maskvos primestos vietos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas. Anksčiau šeštadienį jis pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Kryme sprogo šaudmenų sandėlis.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne'as sakė, kad Kinija tiekia Rusijai dalykų, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga. „Yra požymių, kad jie daro dalykų, kurių mes nenorėtume“, – ketvirtadienį Aspeno saugumo forume JAV sakydamas retą viešą kalbą teigė E. Bonne'as. Paklaustas, ką turi galvoje, jis atsakė, kad tiekiama tam tikra karinė įranga.

Bulgarija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sutiko perduoti ukrainiečių kariuomenei maždaug 100 šarvuočių, visiškai pakeisdama savo politiką dėl karinės įrangos siuntimo Kyjivui. Bulgarijos parlamentas vėlai penktadienį 148 balsais prieš 52 pritarė vyriausybės pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą pirmą sunkiosios karinės technikos siuntą.

Per Rusijos atakas 11-oje Ukrainos regionų praėjusią naktį žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, šeštadienį pranešė pareigūnai, tęsiantis įnirtingiems mūšiams šalies rytuose ir pietuose. Rytinio Donecko regiono prokuratūra pranešė, kad penktadienį vakare rusams apšaudžius Nju Jorko gyvenvietę, esančią į pietus nuo Bachmuto, žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant sutuoktinių porą. Dar trys vietos gyventojai buvo hospitalizuoti.

Per ukrainiečių smūgį Pietų Ukrainos Zaporižios regione šeštadienį žuvo rusų karo korespondentas Rostislavas Žuravliovas, dirbęs valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, pranešė kariuomenė. „Dėl ukrainiečių kariuomenės smūgio panaudojant kasetinius šaudmenis buvo sužeisti keturi žurnalistai“, – sakoma Rusijos pajėgų pranešime.  „Per evakuaciją „RIA Novosti“ žurnalistas Rostislavas Žuravliovas dėl sužeidimų, patirtų sprogus kasetiniams šaudmenims, mirė“, – informavo kariškiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo šalies kontrpuolimas yra lėtesnis nei tikėtasi, bet sakė, jog taip yra todėl, kad operacija buvo pradėta vėliau nei planuota. „Planavome pradėti ją pavasarį, bet nepradėjome, nes neturėjome pakankamai šaudmenų ir ginklų, neužteko teisingai apmokytų brigadų, turiu galvoje, teisingai apmokytų [naudotis] šiais ginklais.

Okupuotame Kryme bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos karinius objektus, skelbia UNIAN. Teigiama, kad tikėtinas atakos tikslas buvo karinis aerodromas Krasnogvardeiskio srityje. „Priešas bandė dronais apšaudyti Krymo Krasnogvardeiskio srities infrastruktūros objektus. Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai yra vietoje, kad pašalintų galimas pasekmes. Dirba visos specialiosios tarnybos“, – sakė Krymo okupacinės valdžios administracijos vadovas Sergejus Aksenovas.

JAV karinė žvalgyba teigia, kad „nėra pagrindo abejoti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiais, kad Rusija į Baltarusiją buvo perkelti pirmieji taktiniai branduoliniai ginklai. Apie tai CNN kalbėjo aukštas pareigas užimantys JAV žvalgybos pareigūnai. V. Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad „pirmosios [Rusijos] branduolinės galvutės buvo pristatytos į Baltarusijos teritoriją“. JAV pareigūnai neatskleidė, kodėl mano, kad branduoliniai ginklai galėjo būti perkelt.