Anot jo, Rusija iš esmės naudoja savo raketų atsargas ne reikšmingoms sritims smogti, bet spaudimui Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei kelti.
„Tai, ką matome, iš esmės yra ataka prieš laisvą prekybą“, – sako jis.
„Putinas neabejotinai turi ambicijų mesti iššūkį pasaulio rinkos veikimui ir Vakarų valdymo sistemai“, – svarsto Ch. Steele‘as.
„Rusija beveik atsisakė minties laimėti šį karą kariniu būdu bet kokia įprastine prasme“, – priduria buvęs pareigūnas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslų, o jos kariai susiduria su prasta morale ir netinkamu vadovavimu.
Panašu, kad problemų kyla ir šalies vadovybėje.
„Tai tikrai reikšminga ir rodo daug gilesnę Rusijos vyriausiosios vadovybės problemą, ir mes nematome tų susiskaldymų Ukrainoje“, – tikina Ch. Steele‘as.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
