Karas Ukrainoje

Rusija ir toliau vykdo masines atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą ir žudydama taikius gyventojus. Be to, neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyti grasinimai dėl naujų smūgių Kyjivui. Kaip rašo „Bild“, Kremlius neatsisako savo planų užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos pajėgoms. Tikėtina, kad Rusija jau yra parengusi karinių veiksmų planą 2026 metų vasarai, o smūgiai Kyjivui gali būti tik jo pradžia.

Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, Ukrainos pozicijos palei fronto liniją dabar atrodo stabilesnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių sistemų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.

Rusija vėl suintensyvino grasinimus smūgiais Kyjivui. Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, Kremliaus retoriką lemia trys pagrindinės priežastys. Jo teigimu, viena pagrindinių atsinaujinusios grasinimų bangos priežasčių yra Rusijos kariuomenės strateginių laimėjimų mūšio lauke stoka.

Kitą masinę ir kombinuotą ataką Rusija gali parengti ir pabandyti įvykdyti maždaug po savaitės arba 10 dienų. Apie tai komentare UNIAN sakė karo ekspertas Pavlas Narožnyj. Pasak jo, iki šiol masinės atakos vykdavo maždaug tris kartus per mėnesį, tai yra maždaug kartą per 7–10 dienų. Jis paaiškino, su kuo tai susiję: „500–600 „Shahed“ tipo dronų reikia atgabenti į paleidimo vietas, juos reikia paruošti šiems skrydžiams, įvesti į juos maršrutą.

Į Kyjivą atvykusi ir naujausioje Rusijos atakų vietoje apsilankiusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas yra tiesioginis šios agresijos bendrininkas. Ji kartu tinkle „X“ paskelbė sugriovimų Ukrainos sostinėje nuotraukas. „Šiandien savo akimis pamačiau vakarykštės rusų atakos Kyjve padarinius“, – rašė S. Cichanouskaja.

Rusijos pajėgos pirmadienio rytą surengė oro antskrydį Kramatorsko mieste Donecko srityje. Tai tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka. Jo duomenimis, į miestą buvo paleistos penkios sklendžiančios bombos. Pirmiausiai smogta gyvenamiesiems kvartalams ir civilinei infrastruktūrai. Vietos prokuratūros duomenimis, žuvo du žmonės – 38-erių moteris ir 69 metų vyras. Dar trys asmenys buvo sužeisti.

Rusija pirmadienį įspėjo užsienio piliečius ir diplomatus palikti Kyjivą, pareikšdama, kad planuoja surengti daugiau smūgių prieš Ukrainos sostinę, įskaitant jos „sprendimų priėmimo centrus“. „Smūgiai bus nukreipti tiek į sprendimų priėmimo centrus, tiek į vadovavimo punktus (...) Įspėjame užsienio piliečius, įskaitant diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų personalą, kuo greičiau palikti miestą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova vėl pagrasino Ukrainai. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, M. Zacharova pareiškė, kad Ukrainos laukia nauji smūgiai. „Atsakomieji smūgiai buvo ir bus suduoti Kyjivui“, – cituojama ji.

„The Telegraph“ skelbia, kad Rusija pasitelkia GPS trikdžius ir klastoja signalus, kad Kyjivo dronus nukreiptų į NATO oro erdvę. Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjo dronų incidentų. Lietuvoje oro pavojus dėl į šalį galimai įskridusių dronų buvo paskelbtas du kartus.

Nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ kariai skelbia vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti smūgiai rusų karinei technikai. Vaizdo įrašą ir šiek tiek informacijos apie smūgius „Azov“ paskelbė savo „Facebook“ puslapyje. „Azov“ patruliuoja pasienio teritoriją aplink Mariupolį“, – rašoma prie vaizdo įrašo. Jame nufilmuoti smūgiai rusų karinei technikai, judančiai greitkeliais. „Ukrainos teritorija turi būti laisva nuo Rusijos kariuomenės.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos NATO valstybės blokavo planą, pagal kurį kiekviena narė būtų skyrusi 0,25 proc. savo BVP karinei pagalbai Ukrainai, sakė šaltinis NATO. Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis laikraščio „The Telegraph“ sekmadienio pranešimu. Šaltinis: JK ir Prancūzija atmetė NATO planą didinti karinę pagalbą Ukrainai Penktadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žurnalistams sakė, kad pasiūlymas greičiausiai bus atmestas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis. Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.

Ukraina mano, kad jos partneriai neturėtų pasiduoti Rusijos grasinimams suduoti naujų smūgių Kyjivui ir kitiems miestams, o turėtų reaguoti proporcingai ir ryžtingai – stiprindami konkrečią paramą ir didindami pagalbos paketus, bendroje spaudos konferencijoje su Baltarusijos demokratinės opozicijos Jungtinio pereinamojo laikotarpio kabineto vadove Sviatlana Cichanouskaja pasakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Sužeistųjų per Rusijos ataką Kyjive skaičius išaugo iki 86, tarp jų trys vaikai. Du žmonės žuvo, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.  Jis pabrėžė, kad pagal apgadintų vietų skaičių šis išpuolis buvo didžiausias nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Pirmą kartą Rusijos pajėgos sistemingai atakavo Kyjivo istorinę architektūrą ir lankytinas vietas.

Rekordas, tačiau ne toks, kuriuo galėtume pasidžiaugti. Ukrainoje karys be pertraukos apkasuose, gindamas įtvirtinimus, išbuvo beveik 1,5 metų. Kulkosvaidžių būrio vadas gynė apkasus prie Bachmuto 486 dienas. Šiuose apkasuose 38-erių Ivanas praleido beveik pusantrų metų. Kai jis atvyko, virš Pokrovsko plevėsavo Ukrainos vėliava, o Donaldas Trumpas ką tik buvo laimėjęs prezidento rinkimus. Konstantino Ostrogiškio vardu pavadinto kulkosvaidžių būrio vadas planavo čia praleisti kelis mėnesius.

Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Vilniuje iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl praėjusią naktį įvykdyto masinio raketų ir kovinių dronų antpuolio prieš Ukrainą, per kurį agresorė panaudojo 90 įvairaus tipo raketų ir šešis šimtus dronų. „Lietuva kategoriškai atmeta bet kokius Rusijos pareigūnų teiginius, teisinančius praėjusios nakties ir kitus analogiškus išpuolius prieš Ukrainą.

Tankai šiuo metu fronte Ukrainoje jau gana ilgą laiką nevykdo kovinių išvykų, tačiau, jei kalbėtume apie puolimą ar proveržį, be tankų tai būtų neįmanoma. Tokią nuomonę interviu portalui „Militarnyi“ išsakė Artiomas (Krymas) Kostrycia, „Azov“ tankų bataliono vadas.

Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad iš viso Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje žuvo du žmonės, o 56 buvo sužeisti. Aplinkinio Kyjivo regiono vadovas nurodė, kad ten taip pat žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti.

Dėl Rusijos oro atakos prieš Ukrainą Lenkija buvo pakėlusi naikintuvus, sekmadienį pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ). Laikydamasi procedūrų, DORSZ suaktyvino būtinas pajėgas ir priemones, įskaitant naikintuvus ir ankstyvojo perspėjimo orlaivius. Tuo pačiu buvo padidinta antžeminių oro gynybos sistemų ir radarų žvalgybos sistemų parengtis, tinkle „X“ nurodė DORSZ.

Rusijai naktį masiškai atakavus Ukrainą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad teroras prieš gyventojus išlieka pagrindiniu karo įrankiu. „Naujausias masinis Rusijos smūgis Kyjivui dar kartą įrodo, kad teroras prieš civilius gyventojus išlieka pagrindiniu Kremliaus karo įrankiu“, – sekmadienį socialinio tinklo „X“ paskyroje teigė šalies vadovas.

Rusija prieš Ukrainą panaudojo vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai buvo padaryta vykdant masinius naktinius smūgius Ukrainoje.

NATO planą dėl garantuotos metinės pagalbos Ukrainai didinimo iš karto užblokavo penkios šalys, rašo britų leidinys „The Telegraph“. Leidinys nurodo, kad kalbama apie NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttes iniciatyvą. Jis siūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai.

Keturis mėnesius laukė evakuacijos, gyvendama kartu su sūnaus palaikais. Toks nesibaigiantis karo siaubas Ukrainoje. Rusofašistai vis dar bando palaužti Ukrainos gynybą ir verčia paskutinius žmones bėgti iš savo namų. Daugelis kaimų jau visiškai tušti, o tie, kurie evakuaciją atidėliojo iki paskutinės minutės, išgyveno sunkiai suvokiamą siaubą. Ukrainoje dirbančio Artiomo pasakojimas atskleidžia sukrečiančią karo realybę. Kai rusai pradėjo plataus masto karą, kaime gyveno apie 2000 žmonių.

Negalėdama užgrobti visos Ukrainos, Rusija imasi kitos taktikos – platina vaizdus apie neva ukrainiečių žudomus nekaltus civilius. Vakar okupuotame Starobilske dronas esą pataikė į moksleivių pilną bendrabutį. Tęsiantis Ukrainos smūgiams į Rusijos gilumą, Rusijos propagandistai vis labiau sutrinka: ima kalbėti, kad Rusijai kare nesiseka, o apie planus „Kyjivas per tris dienas“ nenori prisiminti.

JAV ambasada įspėjo dėl galimo didelio masto Rusijos oro smūgio Ukrainai per artimiausias 24 valandas, pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“. „JAV ambasada Kyjive gavo informacijos apie galimą reikšmingą oro ataką, galinčią įvykti bet kuriuo metu per artimiausias 24 valandas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant slėptis, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – sakoma įspėjime.

Rusijai iš esmės nepavyko suversti kaltę dėl dronų incidentų Baltijos šalyse Ukrainai ir taip atmušti jų paramą ukrainiečiams. Nepaisant to, kad į Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę įskrenda dronai, sąjungininkai laikosi tvirtai, pastebi „Politico“. Rusija bando dronų incidentus Baltijos šalyse paversti politine krize tarp Ukrainos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Tačiau kol kas rusams nepavyko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuo metų pradžios Ukrainos kariai atkovojo 590 kv. kilometrų teritorijos, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į ukrainiečius. „Iš tiesų, Ukrainos pozicijos dabar yra stipresnės nei ankstesniais metais. Nuo metų pradžios 590 kilometrų mūsų teritorijos yra atkovota ir kontroliuojama.

Sukilėliai Malio šiaurėje gegužės 18 d. numušė Rusijoje pagamintą kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), kurį naudojo su Rusija susiję samdiniai. Jame aptikta Kinijos bendrovių pagaminta elektronika ir kitos užsienio gamybos detalės, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas.  „Gegužės 18 d. Malio šiaurėje sukilėliai numušė rusišką kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), naudotą paremti su Rusija susijusius samdinius regione.

Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas. Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę. „Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę.

Ukraina perspėja, kad Rusija skleidžia propagandinę informaciją apie tariamus ukrainiečių smūgius civilinės infrastruktūros objektams laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Apie tai penktadienio vakarą „Facebook“ puslapyje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukraina perspėja dėl rusų propagandos Štabas pabrėžia, kad ukrainiečių smūgių taikinyje yra Rusijos karinė infrastruktūra ir objektai, kurie yra naudojami kariniams tikslams.

NATO vadovas Markas Rutte pakomentavo padėtį Ukrainoje. Anot jo, Ukraina stipriai ginasi. „Jei pažiūrėtume į fronto liniją, jie stabilizuoja. Yra pranešimų, kad Ukraina atgauna teritoriją. Ne masiškai, bet bent jau stabilizuoja, potencialiai juda teisinga kryptimi“, – sako M. Rutte. Jis priduria, kad Ukraina pastaruoju metu pasižymi inovatyvumu, kai kurių dalykų sąjungininkai mokosi iš Ukrainos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sureagavo į Rusijos veiksmus prieš Baltijos šalis, skelbia „The Guardian“. Anot jo, veiksmai kelia susirūpinimą ir baimę dėl eskalacijos. M. Rubio buvo paklausta apie besitęsiančius Rusijos kaltinimus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Nepaisant to, kad Baltijos šalys tai neigia, Rusija ir toliau skleidžia propagandinius teiginius, jog Baltijos šalys bendradarbiauja su Ukraina ir rengia dronų atakas prieš Rusiją.

Rusija ir Baltarusija baigė bendras branduolines pratybas, kurių metu buvo mokomasi vykdyti raketų paleidimus ir perkelti amuniciją. Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaita, Kremlius vis aktyviau naudoja Baltarusiją savo kariniams tikslams. Gegužės 21 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka dalyvavo antrajame bendrų branduolinių pajėgų pratybų etape.

Lūžio taškas Rusijos ir Ukrainos kare jau ryškėja, o taikai pasiekti reikės trijų pagrindinių elementų, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jis sakė dalyvavęs neformaliame NATO ir Ukrainos tarybos ministrų susitikime Helsingborge, kuriame dalyvavo NATO sąjungininkių šalių užsienio reikalų ministrai. Jis pažymėjo, kad Rusijos gyvosios jėgos pranašumas kare nebėra lemiamas. „Esame esminiame karo momente, o spaudimas Maskvai didėja.

Nuo metų pradžios, kai buvo išjungti tūkstančiai palydovinio ryšio „Starlink“ terminalų, kuriuos naudojo Rusijos kariai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atkovojo apie 400 kvadratinių kilometrų teritorijos.

Po Ukrainos dronų atakos Rusijos naftos perdirbimo gamykla, esanti Žemutinio Naugarduko srityje iš dalies sustabdė darbą. Kalbama apie vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, priklausančią „Lukoil“. Apie tai, remdamasi pramonės šaltiniais, praneša „Reuters“. Agentūros duomenimis, po smūgio buvo sustabdytas pagrindinis pirminio naftos perdirbimo įrenginys CDU-6. Būtent jis užtikrina daugiau nei pusę įmonės pajėgumų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos, pranešė „The Kyiv Independent“. „Jei matysime galimybę atnaujinti našias, o ne bergždžias derybas, kurios turėtų galimybę būti vaisingos, esame pasirengę atlikti šį vaidmenį“, – sakė M. Rubio po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Helsingborge, Švedijoje.

Įvairios žvalgybos agentūros praneša apie eskalacijos riziką šiaurės Ukrainoje. Kyjivas į tai reaguoja ir sustiprins šį regioną taip, kad priešas būtų atgrasytas nuo bet kokios naujos agresijos, per susitikimą su Kyjivo ir Černihivo sričių bendruomenių vadovais sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas pabrėžė, kad silpnumas gali tapti prielaida bet kokiai eskalacijai.

Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neketina įsitraukti į karą Ukrainoje, ir sakė esąs pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BELTA“, kalbėdamas su žurnalistais A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija į konfliktą įsitrauktų tik tuo atveju, jei būtų užpulta jos teritorija.

Baltarusijos vadovybė turi išlikti budri ir suprasti, kad bet kokių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą atveju bus pasekmių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai susiję su gynybiniais statiniais, įtvirtinimais ir kitais objektais.

Rusija skelbia į Baltarusiją pratyboms atvežusi branduolinės amunicijos ir platina mūsų kaimynystėje vykstančių taktinių branduolinių mokymų vaizdus. Ukraina jau ne pirmą savaitę tikina, kad Vladimiras Putinas bando įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą ir galimai planuoja naujus veiksmus Ukrainos šiaurėje ar net Baltijos šalyse. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Graikijos pareigūnai pareiškė, kad prie Lefkados salos rastas ukrainiečių jūrų dronas sukėlė didelę grėsmę civilinei laivybai Viduržemio jūroje. Atėnai iškėlė šį klausimą su NATO ir Europos Sąjungos (ES) partneriais ir pareiškė, kad Ukraina yra skolinga Graikijai „labai didelį atsiprašymą“ dėl šio incidento, perspėdami, kad Viduržemio jūra „neturi tapti karo teatru“. Apie tai ketvirtadienį skelbia „Kyiv Post“ ir „CNN Greece“. Graikijos gynybos ministras Nikas Dendijas anksčiau pareiškė, ...

Baltarusija stos į karą prieš Ukrainą, jei patirs „agresiją“. Apie tai pareiškė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, praneša UNIAN. „Kalbant apie jo [Volodymyro Zelenskio] pareiškimus, kad Baltarusija bus įtraukta į karą, aš ką tik pasakiau: ji bus įtraukta tik vienu atveju – jei prieš mūsų teritoriją bus įvykdyta agresija“, – pareiškė A. Lukašenka, tačiau nepatikslino, ką tiksliai turi omenyje sakydamas „agresija“. Baltarusijos diktatorius pažymėjo, kad kartu su V. Putinu „gins mūsų T...

NATO turėtų ne įspėti apie pasekmes tuo atveju, jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą, o pateikti griežtą ultimatumą. Tokią nuomonę „Radio NV“ eteryje išsakė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkas Andrejus Kramarovas. „O tos pasekmės turi būti neišvengiamos ne žodžiais, bet konkrečios. Tai reiškia, kad tai turėtų būti bent jau tai, jog visa Europa, nepriklausomai nuo to, ar jos šalys yra NATO narės, ar ne, beveik visos įsitraukia į karą Ukrainos pusėje.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vykdydami branduolines pratybas, jos kariai į raketų brigados pozicijas Baltarusijoje pristatė amuniciją, skelbia portalas „Meduza“. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kariniai sunkvežimiai važiuoja žvyrkeliais ir miško keliais, o vėliau, per audrą, yra iškraunami.

Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų pareigūnai viešai įvertino Ukrainos kariuomenę geriau nei sąjungininkų Europoje, o kai kuriais aspektais Kyjivą įvertino net geriau nei pačias JAV, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau neigia Ukrainos karinę galią, rašo „Defense News“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra „stipriausios ir galingiausios ginkluotosios pajėgos visoje Europoje“, – praėjusią savaitę sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, remdamasis Rusijos ir Ukrainos nuostolių fronte san...

Rusija gali nuspręsti išmėginti NATO 5-ąjį straipsnį, tačiau ji bet kuriuo atveju pralaimės, teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Ketvirtadienį paskelbtame interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ diplomatui buvo užduotas klausimas, ar Rusija, atsižvelgiant į dabartinę transatlantinių santykių krizę, galėtų bandyti išbandyti NATO 5-ojo straipsnio nuostatą dėl savitarpio gynybos.

Per pastaruosius metus į tėvynę sugrįžo apie 1,7 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o pagal migracijos balansą Ukraina užėmė pirmąją vietą pasaulyje, remdamiesi Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų Gyventojų fondo 2025 m. duomenimis paskelbė leidinio „Business Insider“ žurnalistai. Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, sudarydami šį reitingą, žurnalistai šalis vertino ne pagal bendrą migrantų skaičių, o pagal jų dalį, palyginti su bendru šalies gyventojų skaičiumi.

Rusija yra atvira dialogui su europiečiais dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas....