Rusija bando dronų incidentus Baltijos šalyse paversti politine krize tarp Ukrainos ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos.
Tačiau kol kas rusams nepavyko.
Rusija bando sukiršinti Ukrainą ir Baltijos šalis
Baltijos šalių oro erdvėje pasirodžius dronams, Rusija bandė apkaltinti Baltijos šalis suteikus Ukrainai leidimus naudotis oro erdve atakoms prieš Rusiją. Rusai baugino atsakomosiomis priemonėmis. Baltijos šalys kaltinimus neigia ir tikina, kad incidentai įvyko būtent dėl Rusijos kaltės.
Penktadienio vakarą Baltijos šalių išleistame pareiškime teigiama, kad jos „kategoriškai atmeta akivaizdžią Rusijos dezinformacijos kampaniją ir jos sufabrikuotus kaltinimus dėl oro erdvės pažeidimų, kuriuos Rusija be gėdos naudoja siekdama paslėpti savo karinius nesėkmius“.
„Tai neteisinga“, – sako Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur ir pridūrė, kad „Ukraina niekada neprašė leidimo naudotis mūsų oro erdve“.
Jis pridūrė, kad Estija prašė Ukrainos atsargiai rinktis taikinius Rusijoje, tačiau už bet kokius incidentus, susijusius su dronais, visą kaltę priskyrė Maskvai.
„To priežastis yra Rusijos karas Ukrainoje, o jo priežastis yra tai, kad Rusija naudoja elektronines priemones, siekdama manipuliuoti duomenimis ir paveikti šių dronų skrydžio trajektoriją“, – sakė jis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pabrėžė, kad kaltė tenka Rusijai.
„Jei dronai atskrenda iš Ukrainos, jie ten atsiduria ne todėl, kad Ukraina norėjo nusiųsti droną į Latviją, Lietuvą ar Estiją. Jie ten atsiduria dėl neatsargaus, neteisėto ir visapusiško Rusijos puolimo“, – sakė jis.
Ukraina smogia rusų karinei infrastruktūrai ir objektams, kurie padeda rusams siekti karinių tikslų.
Norėdama dronus sustabdyti, Rusija naudoja elektronines sistemas, kurios gali paveikti navigacijos signalus. Drono autopilotas gali manyti, kad jis vis dar skrenda link užprogramuoto tikslo, nors jo tikrasis maršrutas pasikeitė. Vis dėlto yra manančių, kad ši versija nėra tiksli ir sakančių, kad rusai gali ir specialiai paleidinėti dronus.
Žinios apie dronus Baltijos šalyse sulaukė atgarsio visoje Europoje.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino Maskvos grasinimus Baltijos valstybėms „visiškai nepriimtinais“.
Savo nuomonę pareiškė ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas – apkaltino Maskvą, kad ji taiko Baltijos valstybėms „absurdiškus kaltinimus ir pavojingus grasinimus“.
Baltijos šalys taip pat pabrėžia, kad parama Ukrainai nėra labdara, tačiau tai yra investicija į pačių jų saugumą.
Pastarosiomis savaitėmis Baltijos šalyse buvo paskelbti oro gynybos pavojaus signalai, įvesti laikini skrydžių apribojimai ir imtasi karinių atsakomųjų veiksmų.
Anksčiau šią savaitę Rumunijos naikintuvas F-16, vykdantis NATO misiją, numušė droną virš Estijos.
Oro pavojus du kartus skelbtas Lietuvoje. Latvijoje taip pat fiksuojami incidentai, negana to, latvių vyriausybė žlugo po to, kai du dronai smogė į šalies naftos įrenginius.
„Rusija nori diskredituoti Ukrainą tų šalių akyse, kurios yra vienos iš pagrindinių tiesioginės ir netiesioginės paramos Ukrainai teikėjų“, – sako karinis analitikas Mykola Bielieskovas.
Pasak jo, tikslas – sukurti „prieštaravimų ir nesutarimų tašką“ tarp Kyjivo ir Baltijos šalių.
Tačiau, kaip pastebi leidinys, to kol kas nematyti. Baltijos šalių pareigūnai nekaltina Ukrainos tyčiniu pavojaus sukėlimu.
„Atrodo, kad tai ne pablogina, o stiprina santykius tarp Ukrainos ir jos sąjungininkų“, – rašoma publikacijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
