Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie „gerus kontaktus“ su JAV, kuriais remdamasis išreiškė viltį, kad bus atnaujintos taikos derybos su Rusija, įskaitant galimą europiečių dalyvavimą. Apie tai valstybės vadovas pareiškė trečiadienio vakariniame kreipimesi. „Mūsų komanda turėjo gerų kontaktų su amerikiečių puse – tiek mūsų bendradarbiavimo saugumo srityje klausimais, tiek dėl diplomatijos rusų atžvilgiu.

Dėl Ukrainos smūgių į Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą sumažėjo naftos produktų eksportas, o tai smarkiai paveikė Rusijos biudžeto pajamas. Tai duodamas interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Energetikos politikos tyrimų fondo perdirbimo, transporto degalų, gamtinių dujų ir elektros projektų direktorius Maxas Pyziuras. Jis akcentavo, kad per Ukrainos atakas buvo padaryta didelė žala Rusijos perdirbimo ir naftos eksporto sektoriui.

Dvi didžiausios Maskvą ir Maskvos regioną aprūpinančios naftos perdirbimo gamyklos po praėjusios savaitės pabaigoje įvykusios dronų atakų serijos sustabdė savo veiklą, remdamasi pramonės šaltiniais praneša „Reuters“. Kaip praneša naujienų portalas „Moscow Times“, naujienų agentūros duomenimis, gegužės 15 d. naftos perdirbimą nutraukė įmonei „Rosneft“ priklausanti Riazanės naftos perdirbimo gamykla, o gegužės 17 d. – įmonei „Gazprom Neft“ priklausanti Maskvos naftos perdirbimo gamykla.

Rusija neatmeta prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu galimybės lapkritį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikime. „Teoriškai taip.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“ (FT). Taip bandoma atgaivinti derybas su Maskva dėl karo Ukrainoje. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, atsižvelgdama į sparčiai augančias kainas, sušvelnino sankcijas Rusijos žaliavinei naftai ir leido importuoti trečiosiose šalyse perdirbtus reaktyvinių variklių degalus bei dyzeliną. Trečiadienį įsigaliojusi prekybos licencija leidžia šias prekes importuoti „neribotą laiką“. Licencijoje numatyta, kad sankcijų išimtis bus periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į kuro kainas, kylančias dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio ir besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose.

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku. „Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vyriausiosios karinės vadovybės posėdį buvo svarstomas Rusijos puolamųjų operacijų planavimas Černihivo–Kyjivo kryptimi.

Rusija turi dvigubai daugiau brigadų ir pulkų nei Ukraina, o fronto linija jau driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų ir yra rizika, kad bus išplėsta, interviu „Militarnyj“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Operacijos šiaurėje yra galimos. Tai tikra. Iš žvalgybos duomenų žinome, kad Rusijos generalinis štabas šiuo metu aktyviai skaičiuoja ir planuoja operacijas“, – sakė jis.

JAV derasi su Ukraina dėl ukrainietiškų dronų ir elektroninės kovos sistemų bandymų bei galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, Pentagonas jau kreipėsi su prašymu išbandyti kelis Ukrainos kurtų gynybinių ginklų JAV teritorijoje. Kalbama apie dronus ir elektroninės kovos sistemas, kurios įrodė savo vertę kare su Rusija.

Europa turi pasimokyti iš Ukrainos atsparumo atremiant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, antradienį Berlyne vykusioje tarptautinėje energetinio saugumo konferencijoje pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.  „Šiandien būtina išklausyti Ukrainos politinius ir ekonominius sprendimus priimančius asmenis, bendruomenes, piliečių visuomenę ir ekspertus, kad pasimokytume iš jų patirties, lankstumo, atkaklumo ir novatoriškumo“, – sakė J. Wadephulas.

Baltijos oro policijos misijoje dalyvavęs Rumunijos naikintuvas antradienį apie vidurdienį Vidurio Estijoje numušė į Estiją patekusį droną. Hannas Pevkuras ERR sakė, kad informacija gauta iš Latvijos gynybos pajėgų, o Estijos radarai taip pat užfiksavo vieno drono judėjimą į Pietų Estiją. „Mūsų oro radarai ir oro pajėgų sistemos dar prieš jam įskrendant į Estiją nustatė vieną galimą grėsmę. Tai buvo apie vidurdienį, ir ši oro grėsmė tapo reali, kai dronas įskrido į Estijos teritoriją.

Rusijos karas Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais klostosi itin nesėkmingai – Ukrainos ginkluotosios pajėgos beveik paralyžiavo gerokai gausesnę Rusijos kariuomenę, įgydamos taktinį ir technologinį pranašumą. Ir, kaip rašo „The Wall Street Journal“, šią vasarą paaiškės, ar Ukraina sugebės šį nedidelį pranašumą paversti strateginiu lūžio momentu. Tuo pat metu daugelis analitikų įspėja, kad dar per anksti teigti, jog karas pasiekė lūžio tašką.

Rusijos ekonomika šiuo metu yra kritinėje padėtyje ir gali neatlaikyti tolesnio jų pačių pradėto karo prieš Ukraina, tad kai kurie Rusijos deputatai ėmė kalbėti apie būtinybę užbaigti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ – taip okupantai vadina karą Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad patvirtino naujas operacijas prieš šalį agresorę. Apie tai valstybės vadovas pranešė vakariniame kreipimesi, skelbia „Ukrinform“. „Patvirtinau mūsų specialiosioms tarnyboms ir Ukrainos gynybos pajėgoms naujas operacijas“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie dar vienų rusų išpuolių prieš Ukrainos miestus pasekmes.

Ukrainos žvalgyba gavo vidinių Rusijos dokumentų, rodančių rimtas problemas Rusijos ekonomikoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dokumentai atspindi pačių Rusijos valdžios institucijų vidinį vertinimą, kurį Maskva bando nuslėpti tiek nuo tarptautinės bendruomenės, tiek nuo savo gyventojų. V. Zelenskis teigė, kad vienas pagrindinių blogėjančios padėties požymių yra mažėjantis veikiančių naftos gręžinių skaičius.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino galimybės Ukrainoje yra ribotos, nes jo ginkluotosios pajėgos nepajėgios pasiekti reikšmingos pažangos mūšio lauke, o Vakarų sankcijos toliau sekina Rusijos išteklius, pareiškė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Anot jo, Rusija „penktaisiais plataus masto karo metais praranda daugiau žmonių, nei įtraukia į gretas“, o visuotinė mobilizacija būtų itin nepopuliari ir potencialiai pakenks stabi...

Keli šimtai žmonių sekmadienį Kyjive susirinko į retą karo metui protestą prieš parlamente svarstomą naują civilinį kodeksą, kuris, anot kritikų, įtvirtina diskriminaciją, taip pat ir prieš LGBTIQ bendruomenę. Šiuo teisės aktu siekiama priartinti Ukrainą prie Europos teisės, Kyjivui siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES). Tačiau protestuotojai ir stebėtojų organizacijos teigė, kad jis prieštarauja pagrindinėms ES teisėms.

Rusija ir Baltarusija pirmadienį surengė branduolinių pajėgų pratybas, pranešė pareigūnai. Pernai Rusija Baltarusijoje dislokavo savo naujausią hipergarsinę, branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“, taip didindama įtampą savo varžybose su NATO. „Pratybų metu planuojama išbandyti klausimus, susijusius su branduolinės amunicijos pristatymu ir pasirengimu ją naudoti bendradarbiaujant su Rusijos puse“, – nurodė Baltarusijos gynybos ministerija.

Ukrainoje sėkmingai baigti pirmosios šalyje sukonstruotos valdomosios aviacinės bombos bandymai ir naujasis ginklas yra parengtas naudoti mūšio sąlygomis, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas. „Mes toliau kuriame Ukrainos aukštųjų technologijų sprendimus fronto linijai. Vienas iš projekto „Brave1“ dalyvių sukūrė pirmąją Ukrainos valdomąją aviacinę bombą, kuri jau praėjo būtinus bandymus ir yra paruošta naudoti kovos sąlygomis“, – sakė D. Fiodorovas.

Rusijos žiniasklaidos priemonės skleidžia melagingą informaciją, kad Ukrainos valdžios institucijos pradėjo tyrimą prezidento Volodymyro Zelenskio žmonos atžvilgiu, pranešė Ukrainos kovos su korupcija agentūra.

Juodojoje jūroje Rusijos dronas naktį pataikė į Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pranešė Ukraina. Tai įvyko likus dienai iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito į Pekiną susitikti su Xi Jinpingu. „Dronai smogė Odesai (...) ir vienas iš jų pataikė į Kinijai priklausantį laivą. Rusai negalėjo nežinoti, koks laivas yra jūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Buvęs įtakingas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas sumokėjo užstatą didelį sąmyšį šalyje sukėlusioje kyšininkavimo byloje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė teismo atstovas spaudai. Andrijus Jermakas beveik visą Rusijos invazijos laikotarpį buvo V. Zelenskio dešiniąja ranka, kol lapkričio mėnesį atsistatydino, kai jo vardas ėmė figūruoti keleto milijonų dolerių vertės korupcijos skandale.

Galingas Rusijos smūgis Ukrainos Užkarpatei, kuri per daugiau nei ketverius didelio masto karo metus išliko saugiausiu šalies regionu, tapo ne tik kariniu, bet ir politiniu įvykiu – kaip rašo „The Times“, tai greičiausiai yra tiesioginė valdžios kaimyninėje Vengrijoje pasikeitimo pasekmė.

Europoje netylant kalboms dėl galimo dialogo atnaujinimo su Rusija, o nuomonės išsiskiriant, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad norintieji užmegzti dialogą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, gali tiesiog jam paskambinti, rašo „The Moscow Times“. „Šios spekuliacijos tarsi sklando ore, tačiau Putinas jiems yra toks pat artimas, kaip ir telefono ragelis“, – sakė D. Peskovas pokalbyje su propagandistu Pavlu Zarubinu.

Ukrainos žvalgyba gavo vidinių Rusijos dokumentų, rodančių rimtas problemas Rusijos ekonomikoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dokumentai atspindi pačių Rusijos valdžios institucijų vidinį vertinimą, kurį Maskva bando nuslėpti tiek nuo tarptautinės bendruomenės, tiek nuo savo gyventojų.

Sekmadienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad naktį šalį užplūdo milžiniška beveik 600 Ukrainos dronų banga, per kurią žuvo trys žmonės Maskvos srityje, dar vienas – Belgorodo srityje.

Rusijos aukščiausioji karinė vadovybė įtikino šalies prezidentą Vladimirą Putiną, kad okupacinėms pajėgoms pavyks užimti visą Donbasą iki šių metų rudens. Remdamasis šaltiniais, apie tai praneša „Financial Times“. Tačiau žymus politologas Marcas Galeotti tvirtina, kad „technokratai“ Rusijoje bando įtikinti V. Putiną įšaldyti situaciją, nes situacija tampa neprognozuojama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi bendradarbiauti kovos su balistiniais ginklais srityje. „Padėkojau Emmanueliui už principingą Rusijos smūgių mūsų miestuose ir bendruomenėse pasmerkimą. Šios atakos labai aiškiai parodo, kas yra Rusija ir kodėl mes visi turime stiprinti kolektyvinę gynybą nuo visų grėsmių. Prancūzija yra pasirengusi dirbti prie antibalistinių pajėgumų.

Rusija 2026-iesiems rengė masto kampaniją, kurios metu ketino naudoti bepiločius jūrų katerius, tačiau šie planai žlugo apribojus prieigą prie palydovinio ryšio „Starlink“. Apie tai pranešė ryšių sistemų ekspertas, Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus „Flash“ Beskrestnovas. Pasak jo, po to, kai Ukraina pradėjo sėkmingai naudoti jūrų smūgio dronus, Rusija paleido masto programą, skirtą sukurti savus analogus.

Ukrainos gynybos pajėgos gegužės 16 d. naktį laikinai okupuotose Donecko, Luhansko ir Zaporižios sričių teritorijose smogė į Rusijos vadavietes, sandėlius ir kitus karinius objektus, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 2026 m. gegužės 15 d. ir gegužės 16 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atakavo keletą svarbių Rusijos karinių taikinių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija intensyvina ryšius su Aliaksandru Lukašenka, siekdama įtraukti Baltarusiją į naujas agresijos operacijas. Apie tai V. Zelenskis pranešė „Telegram“ tinkle po susitikimo su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Gynybos žvalgybos, Užsienio žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovais, praneša „Ukrinform“. „Toliau fiksuojame Rusijos bandymus įtraukti Baltarusiją dar giliau į karą prieš Ukrainą.

Didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir sankcijų, Rusijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,2 proc. ir tai buvo pirmasis per trejus metus metinis nuosmukis, parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis prieaugis siekė 1,4 procento.

Ukrainoje plintantys nuogąstavimai dėl galimo Rusijos branduolinio smūgio yra nepagrįsti, tačiau Rusijos ginklų arsenalas, kaip ir anksčiau, kelia rimtą grėsmę, interviu „The Times“ sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Kyrylo Budanovas. Anot jo, Maskva  turi galimybę surengti branduolinį smūgį „bet kuriuo metu ir bet kur“, nes Rusijos branduolinis potencialas leidžia Kremliui įvykdyti tokią užduotį. Tačiau jis nemato požymių, kad Maskva tam ruoštųsi.

Rusija, tikėtina, planuoja smūgius prieš Vyriausybės objektus Kyjive, ypač prieš požeminius bunkerius, skirtus saugiam prezidento, Vyriausybės narių ir karinės vadovybės darbui.

Vakarų žiniasklaida mirga antraštėmis ir pasakojimais apie braškantį ir svyruojantį Vladimiro Putino režimą Rusijoje. Ar tikrai režimas susvyravo? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Ukrainos gynybos žvalgybos specialistai gavo dokumentų, rodančių, kad Rusija rengia naujus raketų ir dronų smūgius prieš Ukrainą. Teigiama, kad planuose – beveik dvi dešimtys politinių centrų ir karinių objektų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi teisę suduoti atsakomuosius smūgius Rusijos naftos pramonei ir gynybos sektoriui po šią savaitę įvykdytos masinės Rusijos atakos prieš Kyjivą. „Mūsų atsakas prieš Rusijos naftos pramonę, karinę gamybą ir tuos, kurie tiesiogiai atsakingi už karo nusikaltimus prieš Ukrainą ir ukrainiečius, yra visiškai pagrįstas“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.

JAV Floridos valstijai atstovaujantis Atstovų rūmų narys respublikonas Randy Fine'as ketvirtadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą įtaką Baltijos valstybėms. Jis perspėjo, kad kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys gali būti Lietuva, Latvija ir Estija, rašo floridianpress.com. „Pasaulyje turbūt nėra jokio kito regiono, nei šios trys nedidelės šalys, kurios taip įdėmiai stebėtų, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadas, dabartinis prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išgyveno daugiau nei 10 pasikėsinimų nužudyti. Nepaisant grėsmių, jis toliau dalyvauja taikos derybose su Rusija. Apie tai rašo Jungtinės Karalystės laikraštis „The Times“. K. Budanovas teigia, kad Kremlius ir toliau bando jį nužudyti, net nepaisydamas to, kad jis yra taikos derybininkas.

Kraujuojanti ekonomika, milžiniškas aukų skaičius ir menki teritoriniai laimėjimai kelia susirūpinimą net ir ištikimiausiems Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjams. Kaip rašo UNIAN, remdamasi „The Guardian“ publikacija, kai V. Putinas įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., jis nesitikėjo, kad pradėtas karas truks taip ilgai. Tačiau stagnacija fronto linijose, apie 1,3 mln.

Penktadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies, pranešė Maskvos gynybos ministerija. Mainai įvyko praėjusią savaitę JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius apsikeitimus tarp kariaujančių šalių.  Ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Rusija bus pajėgi pulti NATO 2029 arba dar anksčiau, sako Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. „Įvairūs rodikliai – ginkluotė, karių skaičiaus didėjimas, ekonominiai ir politiniai pokyčiai – rodo vieną datą: 2029 m. Ar tai galėtų įvykti anksčiau? Taip“, – kariuomenės vado žodžius cituoja „European Pravda“. Todėl, jo vertinimu, svarbu būti pasirengusiems nedelsiant įsitraukti į kovą, iki 2029 m. sustiprinti kovinius pajėgumą ir iki 2035 m. bei vėliau užsitikrinti technologinį pranaš...

Jungtinių Tautų (JT) branduolinių ginklų priežiūros institucija ketvirtadienį perspėjo apie netoli kelių Ukrainos branduolinių objektų suintensyvėjusią karinę veiklą, keliančią didelę riziką saugai.  Per pastarąją parą agentūrai buvo pranešta apie „didelį dronų veiklos padidėjimą – netoli objektų skraidė daugiau nei 160 bepiločių orlaivių“, sakoma Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pranešime.

Ukrainos sostinę Kyjivą vėl atakuoja rusų bepiločiai orlaiviai, oro gynybos sistemos kovoja su priešiškais taikiniais. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. „Obolonske veikia oro gynybos pajėgos. Likite slėptuvėse!“ – sakoma paskelbtame įraše. Skamba aliarmas Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie smogiamųjų bepiločių orlaivių judėjimą link sostinės. Kyjive paskelbtas oro pavojaus signalas.

Labiausiai tikėtina Rusijos ir Ukrainos karo baigtis taps „suomiškas scenarijus“. Tai reikštų, kad Kyjivas prarastų dalį teritorijų, tačiau išsaugotų savo suverenitetą, kariuomenę ir integracijos su Vakarais kursą. Tokią prognozę pateikia didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikai.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienio rytą pranešė, kad per išvakarėse surengtą masinę Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės. Ketvirtadienį sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo visame mieste kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po kelias valandas trukusių galingų sprogimų ir dangų nušvietusių blyksnių Kyjivo gyventojai bėgo slėptis į metro stotis.

Nors Rusija vis dar kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, pastarieji mėnesiai po ilgo laiko Kremliui tapo pirmaisiais per ilgą laiką, kai Rusijos karių puolimo tempas iš esmės sustojo. Tuo metu Ukrainos pajėgos pradėjo pamažu susigrąžinti teritorijas, rašo CNN. CNN publikacijoje, kurią cituoja ir UNIAN, žurnalistai kalbėjosi su Ukrainos kariškiais, analitikais ir pareigūnais.

Rusijos naikintuvas trečiadienį (gegužės 13 d.) numetė bombą ant geležinkelio bėgių Belgorodo srityje. Nors bomba nesprogo, tačiau dėl šio netyčinio incidento nuo bėgių nuvažiavo traukinys, pranešė „Radio Liberty“, remdamasis naujienų portalu MNS. Buvo apgadinta apie 25 metrai geležinkelio bėgių. Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, traukinyje tuo metu buvo 15 žmonių. Nukentėjo viena moteris.