Karas Ukrainoje. Ukrainos smogė į Rusijos vadavietes ir sandėlius okupuotose teritorijose

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi bendradarbiauti kovos su balistiniais ginklais srityje.

„Padėkojau Emmanueliui už principingą Rusijos smūgių mūsų miestuose ir bendruomenėse pasmerkimą. Šios atakos labai aiškiai parodo, kas yra Rusija ir kodėl mes visi turime stiprinti kolektyvinę gynybą nuo visų grėsmių. Prancūzija yra pasirengusi dirbti prie antibalistinių pajėgumų. Tai ryžtingas sprendimas ir svarbus žingsnis. Taip pat aptarėme, kaip jau dabar sustiprinti mūsų gebėjimą atremti Rusijos atakas. Dėkoju už pasirengimą stiprinti mūsų oro gynybą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė V. Zelenskis.

Abu lyderiai taip pat aptarė kelią į Europą ir visų derybų skyrių atvėrimą artimiausiu metu.

„Prancūzija remia Ukrainą ir supranta, koks svarbus šis žingsnis visiems ukrainiečiams“, – sakė V. Zelenskis.

E. Macronas taip pat informavo V. Zelenskį apie savo vizitą Afrikos šalyse.

„Aptarėme bendro koordinavimo šioje srityje svarbą, nes tai lygiai taip pat svarbu ir Ukrainai. Susitarėme dėl kontaktų artimiausiu metu. Dėkoju už paramą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Rusija gali pamėginti išbandyti NATO vienybę ne tik Baltijos regione, kaip dažniausiai kalbama, bet ir visiškai kitur – ten, kur, jos nuomone, yra silpnų vietų, pavyzdžiui, Bulgarijoje.

Apie šią galimybę duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ kalbėjo čekų analitikas, Prahos CERVO universiteto prorektorius, buvęs Čekijos vyriausybės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir diplomatas Tomášas Pojaras.

Pasak eksperto, mes dažniausiai manome, kad jei Rusija kada nors nuspręstų išbandyti NATO vienybę, ji tai darytų būtent Baltijos šalyse. Iš tiesų, Baltijos valstybės turi tam tikrų pažeidžiamų vietų geografine prasme ir yra palyginti mažos šalys, pažymėjo T. Pojaras, tuo pačiu pabrėždamas, kad šios valstybės šiandien yra gana gerai pasirengusios.

„Galbūt verta apsvarstyti, ar toks išbandymas negalėtų vykti visai kitur. Pavyzdžiui, Juodosios jūros regionas galėtų būti dar įdomesnis šiuo atžvilgiu. Kai kurios ten esančios valstybės galėtų būti laikomos lengvesniu taikiniu – pavyzdžiui, Bulgarija“, – pažymėjo buvęs Čekijos vyriausybės ir ministro pirmininko saugumo patarėjas.

Jis paaiškino, kad Bulgarija, būdama NATO nare, gynybai skiria žymiai mažiau lėšų nei Baltijos valstybės. Be to, sąjungininkai jai skiria mažiau dėmesio nei Baltijos valstybėms. O ir politinis nestabilumas šioje šalyje jau kurį laiką yra akivaizdus – pastaraisiais metais čia gana dažnai vyksta rinkimai.

„Ekonominiu požiūriu tai viena iš skurdžiausių Europos Sąjungos šalių. Todėl, žiūrint iš Maskvos perspektyvos, Bulgarija gali atrodyti vieta, kurioje kažką „išbandyti“ būtų lengviau nei Baltijos šalyse“, – pridūrė analitikas, ragindamas žmones į situaciją pažvelgti plačiau ir manyti, kad jei kada nors ir įvyktų kokia nors NATO ar Europos saugumo „patikra“, tai nebūtinai ten, kur mes įsivaizduojame šiandien.

Tuo pačiu metu T. Pojaras pažymėjo, kad toks galimas išbandymas ar operacija vyktų pagal tą patį scenarijų, kaip ir Ukrainoje. Šie bandymai galėtų vykti ir kitomis formomis – hibridinėmis, politinėmis, ekonominėmis ar kokiomis nors naujomis.

Kaip pranešama, ekspertai įspėja apie tris galimus NATO išbandymo scenarijus, susijusius su puolimu prieš vieną iš Baltijos valstybių: hibridinę provokaciją pagal Krymo scenarijų, Suvalkų koridoriaus užėmimą arba hibridinės provokacijos ir tiesioginio puolimo derinį.

Be to, Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas neseniai įspėjo apie tai, kad artimiausioje ateityje Rusija gali užpulti Baltijos jūros salas, siekdama pasėti nesantaiką Aljanso viduje ir atskleisti jo silpnąsias vietas.

Per savaitę Ukrainos gynybos pajėgos keletą kartų smogė taikiniams, esantiems giliai už rusų linijų, o kartais ir beveik už tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos, platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šios savaitės mūsų ilgojo nuotolio poveikio priemonės. Dauguma operacijų vis dar vyksta, todėl vaizdo įraše užfiksuota tik dalis mūsų pasiekimų. Buvo sunaikinti lėktuvas amfibija „Be-200“, sraigtasparnis „Ka-27“, šaudmenis gabenęs krovininis laivas, priešlėktuvinė raketų ir pabūklų sistema „Pancir-S1“, priešlėktuvinė raketų sistema „Tor“, ryšių įrenginys „Redut-2US“, dronų ir daugybę kitų taikinių“, – rašė V. Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai pasiekė Rusijos naftos pramonės objektus ir laivus, esančius už beveik tūkstančio kilometrų nuo fronto linijos.

„Tai yra visiškai pagrįstas mūsų atsakas į rusų veiksmus. Mes ir toliau didinsime šių poveikio priemonių apimtį ir mastą. Dėkoju visiems, kurie dirba stiprindami mūsų pajėgumus. Dėkoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, Ukrainos saugumo tarnybai ir mūsų žvalgybos tarnyboms už jų tikslumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kaip praneša „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina toliau atakuoja Rusijos taikiniams, atsakydama į Rusijos Federacijos išpuolius Ukrainos teritorijoje. Konkrečiai kalbama apie dujų pramonės objektus Orenburgo srityje, esančius daugiau nei už 1,5 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos.

Ukraina susigrąžino 528 kūnus, kurie, kaip teigia Rusija, yra Ukrainos karių, šeštadienį, remdamasis Ukrainos karo belaisvių reikalų koordinavimo štabu, pranešė portalas „The Kyiv Independent“.

„Teisėsaugos tyrėjai, bendradarbiaudami su teismo medicinos institucijų atstovais, imsis visų būtinų veiksmų, kad identifikuotų grąžintus palaikus“, – nurodė agentūra.

Per ankstesnius grąžinimus Rusija kartais perduodavo Kyjivui savo pačios karių kūnus. Ukrainos pareigūnai teigė, kad tokia praktika galėjo būti siekiama išvengti kompensacijų mokėjimo rusų šeimoms arba atspindėjo „aplaidų požiūrį į savo žmones“.

Rusijos pusė nekomentavo, ar Ukraina mainais perdavė Rusijos karių kūnų.

Šis grąžinimas įvyko po to, kai penktadienį per naujausius Kyjivo ir Maskvos mainus iš Rusijos nelaisvės grįžo 205 ukrainiečiai karo belaisviai.

Nuo gegužės 15 d. vakaro ukrainiečių oro gynybos pajėgos numušė 269 iš 294 dronų, kuriuos Rusijos okupantai naudojo Ukrainai pulti.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Nuo gegužės 15 d. 18:00 val. priešas paleido 294 „Shahed“ tipo kovinius dronus (tarp jų – reaktyvinius), taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parody“ tipo muliažinius dronus, kurie skriejo iš Oriolo, Kursko, Briansko, Milerovo, Šatalovo, Primorsko-Achtarsko (Rusijos Federacija), taip pat Čaudos ir Hvardijsko laikinai okupuotame Kryme.

Atremiant antskrydį dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketų pajėgos, elektroninės kovos pajėgos, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

„Preliminariais duomenimis, iki 9 val. ryto oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose, centre ir rytuose numušė arba neutralizavo 269 priešo nepilotuojamus orlaivius – kovinius dronus „Shahed“ ir „Gerbera“, „Italmas“ bei „Parody“ tipo muliažinius dronus“, – pabrėžė oro pajėgos.

15 vietovių buvo užfiksuoti dvidešimties kovinių dronų smūgiai, devyniose vietovėse buvo rasta jų nuolaužų.

Oro pajėgos įspėjo, kad ataka tebevyksta, o šalies oro erdvėje vis dar skraido keletas priešo dronų.

Kaip praneša „Ukrinform“, gegužės 16-osios naktį Rusijos kariai surengė didelio masto puolimą Odesos srities pietuose, panaudodami smogiamuosius dronus ir apgadindami gyvenamųjų namų ir uosto infrastruktūrą. Taip pat pranešama apie aukas.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 16 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 347 620 karių, iš kurių 1 230 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 937 priešų tankus (+2), 24 574 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 42 133 artilerijos sistemas (+48), 1 788 raketų paleidimo sistemas, 1 381 oro gynybos sistemą (+2), 436 karo lėktuvus (+1), 352 sraigtasparnius, 293 323 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 865), 4 626 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 96 793 transporto priemones ir kuro cisternas (+253), 4 191 specialiosios įrangos vienetą (+7).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Rusai toliau ieško būdų, kaip apsaugoti savo dronus „Shahed“ nuo gaudomųjų Ukrainos dronų – apie tai platformoje „Telegram“ papasakojo ryšių sistemų specialistas, gynybos ministro patarėjas Sergejus Beskrestnovas pravarde „Flash“.

Kaip praneša naujienų portalas „Unian“, jo teigimu, „yra pagrįstų įtarimų“, kad kai kuriuose dronuose „Shahed“ rusai pradėjo montuoti radioelektroninės kovos priemones, skirtas neutralizuoti priešlėktuvinius dronus, taip pat trikdyti radarų stočių darbą.

„Čia nėra nieko netikėto, bet svarbu toliau visapusiškai kontroliuoti situaciją, kol šie faktai bus patvirtinti“, – pridūrė S. Beskrestnovas.

Portalas „Unian“ jau rašė, kad rusai nuolat eksperimentuoja su dronais „Shahed“. Buvo pranešta, kad ant kai kurių dronų pradėtos montuoti raketos „oras-oras“ (pavyzdžiui, „R-60“). Tokios modifikacijos skirtos pasipriešinti Ukrainos aviacijai.

Tarp kitų eksperimentų – reaktyvinės versijos su galingesniais varikliais, kurios pasiekia didesnį greitį ir veiksmingiau išvengia priešlėktuvinės gynybos. Be to, dronuose montuojamos galinio vaizdo kameros, padedančios išvengti juos persekiojančių skraidyklių.

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija palaiko „papildomus ryšius“ su Baltarusija, siekdama „dar labiau įtraukti šią šalį į karą“ Ukrainoje, įspėdamas Minską neremti jokių Maskvos karinių operacijų, nukreiptų prieš Kyjivą ar NATO šalis, pranešė naujienų portalas „TVP World“.

Ukrainos prezidentas penktadienį tvirtino, kad Rusija svarsto galimybę iš Baltarusijos teritorijos surengti operacijas, nukreiptas prieš Černihivo ir Kyjivo regionus šiaurės Ukrainoje arba prieš kurią nors NATO valstybę narę.

Jis pridūrė, kad Ukraina turi informacijos apie Maskvos ir Minsko derybas dėl šių planų.

V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė po susitikimo su Ukrainos Generalinio štabo, Gynybos žvalgybos, Užsienio žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovais.

Jis pridūrė, kad Ukraina „be abejonės gins save ir savo žmones“, jei Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka „priims klaidingą sprendimą ir nuspręs paremti šį Rusijos ketinimą“.

V. Zelenskis pareiškė nurodęs Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgoms sustiprinti atitinkamas teritorijas ir parengti reagavimo planą.

Maskvos sąjungininkė Baltarusija 2022 m. leido Rusijos pajėgoms pasinaudoti savo teritorija kaip baze pradėti plataus masto Kremliaus invaziją į Ukrainą, nors Minsko kariuomenė oficialiai į karą neįsitraukė.

Ruošiasi karui

V. Zelenskio įspėjimas pasigirdo po to, kai antradienį A. Lukašenka paskelbė apie rotacinę atskirų Baltarusijos karinių dalinių mobilizaciją, „siekiant paruošti juos karui“.

Baltarusijos lyderis ir vienas iš didžiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų teigė, kad naująja metodika siekiama parengti ginkluotąsias pajėgas galimai „sausumos operacijai“.

Kaip pranešė agentūra „Belta“, ši strategija reiškia, kad bus atsisakoma periodiškų didelio masto pratybų, o vietoje to daliniai bus paeiliui šaukiami į intensyvias kovinio rengimo stovyklas.

V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad Rusija siekia įtraukti Baltarusiją į karą su Ukraina, prisidengdama karinėmis pratybomis.

Rusija ir Baltarusija reguliariai rengia bendras karines pratybas, vadinamas „Zapad“, kurias Kyjivas ir NATO šalys atidžiai stebi, baimindamosi, kad Maskva gali jomis pasinaudoti siekdama padidinti karinį spaudimą rytiniam Aljanso sparnui.

Ant vienos iš centrinių Charkivo gatvių nukrito rusiškas dronas, platformoje „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Priešo dronas smogė miesto centrui Ševčenkos rajone; šiuo metu aiškinamės aplinkybes“, – rašė jis.

Netrukus po to meras paaiškino, kad dronas nukrito ant gatvės ir apgadino du metro išėjimus bei kontaktinį elektrinio transporto tinklą.

Be to, buvo apgadintas troleibusas ir viešojo transporto stotelė.

I. Terechovas pažymėjo, kad apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.