Per Rusijos atakas Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti
Trečiadienį per dieną Rusijos surengtas atakas Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Pasak jo, rusai beveik 30 kartų dronais ir aviacinėmis bombomis puolė keturis srities rajonus.
Kamianskės rajone buvo apgadinta įmonė, privatus namas ir infrastruktūros objektai. Nikopolyje, taip pat Nikopolio rajono Červonohryhorivkos, Pokrovskės ir Marhanecų gyvenvietėse buvo apgadinta infrastruktūra, įmonė, darželis ir privatus namas. Žuvo 46 metų moteris.
Dviejose Synelnykovės rajono gyvenvietėse buvo apgadinti privatūs namai. Sužeista ir į ligoninę paguldyta 63 metų moteris.
Kryvyj Riho rajone rusai puolė Zelenodolsko ir Hrečanopodivkos gyvenvietes. Buvo apgadinta infrastruktūra, sužeistas 56 metų vyras. Jam suteiktas ambulatorinis gydymas.
Per naktinę ataką rusai puolė Dnipro miestą, buvo apgriauti namai ir maisto sandėlis. Du žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti.
Rusijos naikintuvai virš Juodosios jūros pavojingai perėmė britų žvalgybos lėktuvą
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad praėjusį mėnesį du Rusijos naikintuvai „pakartotinai ir pavojingai perėmė“ Karališkųjų oro pajėgų (RAF) žvalgybinį lėktuvą, pranešta „Sky“ interneto svetainėje.
Ministerijos teigimu, karo lėktuvai Su-35 ir Su-27 priartėjo prie neginkluoto lėktuvo „Rivet Joint“ šiam atliekant įprastą skrydį tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros.
Su-35 praskrido taip arti, kad buvo suaktyvintos lėktuvo avarinės sistemos, išsijungė autopilotas.
Tuo metu Su-27 šešis kartus praskriejo priešais RAF lėktuvą, priartėjęs per šešis metrus nuo jo nosies.
„Rivet Joint“ dalyvavo Jungtinės Karalystė ir sąjungininkių pastangose užtikrinti NATO rytinio flango saugumą po pastarųjų dienų dronų įsiveržimų.
Gynybos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija skunde Rusijos ambasadai pasmerkė „pavojingą ir nepriimtiną elgesį“, teigė Gynybos ministerija.
„Šis incidentas yra dar vienas pavyzdys pavojingo ir nepriimtino Rusijos lakūnų elgesio tarptautinėje oro erdvėje skrendančio neginkluoto orlaivio atžvilgiu. Tokie veiksmai kelia rimtą avarijų ir galimo eskalavimo riziką“, – sakė gynybos sekretorius Johnas Healey.
Jis pabrėžė „išskirtinį Karališkųjų oro pajėgų įgulos profesionalumą ir drąsą, ji tęsė savo misiją nepaisant šių pavojingų veiksmų“.
„Noriu pasakyti labai aiškiai: šis incidentas nesumažins JK ryžto ginti NATO, mūsų sąjungininkes ir mūsų interesus nuo Rusijos agresijos“, – pabrėžė J. Healey.
Ukrainos oro gynyba nuo ryto neutralizavo 75 iš 84 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos trečiadienį dienos metu neutralizavo 75 iš 84 Rusijos paleistų dronų, „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Trečiadienį nuo 8.30 val. iki 17 val. Rusija puolė Ukrainą 84 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant reaktyvinius dronus „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ bei imitacinius dronus „Parodija“.
Puolimą atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 17 val., oro gynybos pajėgos Ukrainos rytuose, šiaurėje ir pietuose numušė arba nuslopino 75 bepiločius orlaivius.
Užregistruoti šešių smogiamųjų bepiločių orlaivių pataikymai. Ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Per naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 131 iš 154 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.
Trys suomiai įtariami pažeidę sankcijas Rusijai dėl sunkvežimių eksporto
Trys Suomijos piliečiai įtariami į kaimyninę Rusiją eksportavę sunkvežimių ir priekabų už 17,5 mln. eurų, taip pažeisdami dėl karo Ukrainoje įvestas sankcijas, trečiadienį pranešė Suomijos muitinė.
Muitinės atlikto preliminaraus tyrimo metu nustatyta, kad viena Suomijos bendrovė 2022–2023 metais į Rusiją pervežė 135 sunkvežimius ir 29 priekabas, kurių vertė siekia 17,5 mln. eurų, teigdama, kad transporto priemonės eksportuojamos į Kazachstaną arba Turkiją.
Tačiau muitinė nustatė, kad transporto priemones Rusijoje išmuitino šalyje sunkvežimius importuojanti ir perparduodanti įmonė.
Muitinė nenurodė įmonės pavadinimo, tačiau visuomeninis transliuotojas „Yle“ paskelbė, kad tai „Idan liikennevalitys IL Oy“.
„Pirmą kartą atliekant baudžiamąjį tyrimą dėl sankcijų pažeidimų, Suomijos muitinė paprašė saugumo sumetimais konfiskuoti į Rusiją eksportuotų prekių vertę“, – sakė agentūros ekonominių nusikaltimų tyrimų vadovas Petteris Nevalainenas (Pėteris Nevalainenas).
Įmonės savininkas ir du darbuotojai įtariami sunkiais teisės aktų pažeidimais, o vienas iš jų nuo tyrimo pradžios kovą yra sulaikytas.
Artimiausiomis savaitėmis prokurorai turėtų nuspręsti, ar pateikti kaltinimus.
Dėl grėsmės iš Baltarusijos Ukraina stiprina sienos apsaugą nuo Voluinės iki Černihivo srities
Ukraina toliau stiprina gynybinius pajėgumus palei sieną su Baltarusija dėl galimos grėsmės saugumui iš kaimyninės šalies, trečiadienį pareiškė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
„Šis sektorius sulaukia didelio dėmesio, atsižvelgiant į Baltarusijos paramą teroristinei valstybei Rusijai, pradėjusiai karą prieš mus. Todėl mes ir toliau stipriname savo gynybinius pajėgumus tiesiai prie sienos, kad apsaugotume kiekvieną savo žemės lopinėlį. Tokie darbai atliekami išilgai visos sienos su Baltarusija, nusidriekusios per daugiau nei 1000 kilometrų nuo Voluinės iki Černihivo srities“, – sakė A. Demčenka.
Jis pridūrė, kad pastangos apima įtvirtinimų stiprinimą ir minų bei sprogmenų užtvarų plėtrą, darbuose dalyvauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai.
A. Demčenka pabrėžė, kad didelės grėsmės iš Baltarusijos šiuo metu nėra, bet Rusija mėgina pastūmėti Minską labiau įsitraukti į karą su Ukraina.
„Šiuo metu nepastebime jokio įrangos ar karių judėjimo tiesiai prie mūsų sienos. Tačiau matome spaudimą, kurį Rusija daro Baltarusijai, kad plačiau įtrauktų ją į karą prieš mūsų šalį“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusija turi penkis scenarijus karo plėtrai per Ukrainos šiaurę ir Ukraina tam rengiasi.
Pasak V. Zelenskio, per susitikimą su vyriausiąja vadovybe buvo aptarti Rusijos planai surengti puolimo operaciją Černihivo ir Kyjivo kryptimi. Ukrainos prezidentas „Telegram“ kanale pranešė, kad per susitikimą nuodugniai išanalizuoti turimi žvalgybos duomenys apie tokius Rusijos planus.
„Rengiame atsakus į visus galimus priešo veiksmų scenarijus, jei rusai išdrįstų išplėsti savo agresiją. Mūsų pajėgos ta kryptimi bus sustiprintos“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad atitinkamos įslaptintos užduotys buvo pavestos Ukrainos žvalgybos tarnyboms.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina tikrai ginsis, o dabartinė užduotis – sustiprinti valstybę taip, kad „nei vienas iš penkių Rusijos karo plėtros per šiaurinę Ukrainą scenarijų nesuveiktų“.
Pirmadienį prasidėjo bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos, apimančios mokymus panaudoti branduolinius ginklus.
Vokietijos laikraštis: Kinija rengia Rusijos kareivius kovos veiksmams Ukrainoje
Europos žvalgybos agentūros mano, kad Kinijos kariuomenė apmokė šimtus Rusijos kareivių kovai Ukrainoje, pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“, remdamasis matytais slaptais dokumentais.
Pranešta, kad Kinijos liaudies išlaisvinimo armija praėjusių metų pabaigoje šešiose Kinijos karinėse bazėse surengė slaptus mokymus keliems šimtams Rusijos kareivių, trečiadienį pranešė laikraštis, remdamasis įslaptintais dokumentais.
Pasak pranešimo, mokymai daugiausia buvo skirti dronų ir elektroninių atsakomųjų priemonių dislokavimui, o netrukus po to daugelis rusų buvo išsiųsti kovoti Ukrainoje, įskaitant ir išvien su Rusijos elitiniu dronų daliniu „Rubicon“.
Nepriklausomai patikrinti laikraščio pranešimo neįmanoma.
Kinija teigia esanti neutrali Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu, tačiau „Die Welt“ pranešimas sustiprintų įtarimus, kad Pekinas siūlo savo sąjungininkei Rusijai daugiau paramos, nei viešai atskleista.
Pranešta, kad Kinijos kariai taip pat gavo slaptus mokymus Rusijoje.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas trečiadienį atsisakė tiesiogiai komentuoti pranešimą, tačiau teigė, kad „reikšminga ir didėjanti Kinijos parama Rusijos agresyviam karui daro įtaką ir mūsų saugumui“.
„Visose mūsų diskusijose su Kinija labai aiškiai parodome didžiulį susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijai“, – pridūrė atstovas.
„Die Welt“ pranešė, kad Europos žvalgybos šaltiniai mano, jog maždaug 600 Kinijos liaudies armijos karių praėjusiais metais Rusijos karinėse bazėse mokėsi šarvuočių kovos, artilerijos dislokavimo ir oro gynybos.
Europos žvalgybos agentūros taip pat mano, kad Rusija ir Kinija dalijasi išsamia informacija apie Ukrainos naudojamus pažangius Europos ir JAV gamybos ginklus, įskaitant įrangą, kurią mūšio lauke užgrobė Rusijos kariuomenė.
Vis glaudesnis bendradarbiavimas
Pasak „Die Welt“, ypatingas susidomėjimas buvo sutelktas į JAV gamybos raketų paleidimo įrenginius HIMARS, oro gynybos sistemas „Patriot“, Vokietijos gamybos šarvuočius „Marder“ ir amerikiečių pagrindinius kovinius tankus „Abrams“.
Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl didelio vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių, tokių kaip puslaidininkiai ir maži elektriniai varikliai, naudojami tiek karinėje įrangoje, tiek civiliuose gaminiuose, eksporto į Rusiją.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį Pekine priėmė su vizitu atvykusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kinijos ir Rusijos ryšiai sustiprėjo, kai V. Putinas 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos karą.
V. Putinas taip pat tapo labiau priklausomas nuo Kinijos, nes Vakarų sankcijos sumažino pajamas iš naftos ir pavertė Kiniją didžiausia Rusijos naftos pirkėja.
Xi Jinpingas trečiadienį V. Putinui sakė, kad abi šalys „nuolat stiprino abipusį politinį pasitikėjimą ir strateginį koordinavimą su nepalenkiamu atsparumu“, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas „Die Welt“ ataskaitą laiko teisinga, nes ji „atitinka pastaraisiais metais pastebėtus pokyčius“.
„Ypač nuo Rusijos agresyvaus karo pradžios vis glaudesnis Maskvos ir Pekino bendradarbiavimas tapo akivaizdus tiek karinėje, tiek ekonomikos srityse“, – sakė jis laikraščiui „Handelsblatt“.
„Nuo 2022 m. didumą Rusijos karo mašinos varo kiniški dvejopo naudojimo komponentai – nuo dronams skirtų šviesolaidinių kabelių ir lustų iki ilgojo nuotolio ginklų varymo sistemų“, – sakė jis.
Oleksandras Syrskis: nuo metų pradžios žuvo arba buvo sužeisti 141,5 tūkst. Rusijos karių
Nuo šių metų pradžios bendri Rusijos nuostoliai viršijo 141,5 tūkst. karių, iš kurių daugiau nei 83 tūkst. žuvo, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Aktyvios gynybos taktika leidžia mums išsekinti priešą, atkovoti teritorijas ir padaryti jam maksimalių nuostolių. Kasdien Rusijos kariuomenė netenka mažiausiai tūkstančio žuvusių ir sužeistų karių“, – sakė O. Syrskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainos dronų sistemų padaliniai buvo labai svarbūs šioms pastangoms, ir iš esmės dėl jų darbo Rusija praranda daugiau personalo, nei spėja mobilizuoti.
Pasak O. Syrskio, Ukraina pastebimai padidino smūgių skaičių giliai Rusijoje, greitai dislokuodama vidutinio nuotolio atakos dronus, o Ukrainos kariai padarė pažangą silpnindami Rusijos oro gynybą mažesniais atstumais, kas leidžia efektyviau atakuoti Rusijos logistikos centrus, naftos perdirbimo gamyklas ir gynybos pramonės objektus.
Iš Kremliaus – grasinimai Baltijos šalims
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pagrasino, kad Rusijos kariuomenė rengia „atitinkamą“ atsaką dėl menamo Ukrainos naudojimosi Baltijos šalių teritorija dronų atakoms Rusijoje vykdyti, praneša portalas „The Moscow Times“.
NATO vadovas griežtai perspėjo Rusiją: „Jei taip atsitiks, reakcija bus jiems pražūtinga“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, kad Rusija susidurs su pražūtingais padariniais, jei nuspręs panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą, vykstant bendroms su Baltarusija karinėms pratyboms, per kurias mokomasi panaudoti branduolinius pajėgumus.
Per spaudos konferenciją Briuselyje prieš rytoj Helsingborge, Švedijoje, prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą M. Rutte sakė, kad Aljansas atidžiai stebi pratybas.
„Jie žino, kad jei taip atsitiks, reakcija bus jiems pražūtinga“, – sakė M. Rutte.
Aljanso vadovas sakė, kad NATO stebi šias pratybas. M. Rutte taip pat sakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau rems Europą branduolinio atgrasymo ir gynybos klausimais.
Magyaras siūlo susitikti su Zelenskiu Užkarpatėje
Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras pareiškė, kad pasibaigus Ukrainos ir Vengrijos konsultacijoms jis gali susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berehove, Užkarpatėje.
Trečiadienį Varšuvoje per bendrą su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku spaudos konferenciją P. Magyaras teigė, kad partijai „Tisza“ sudarius vyriausybę atsivėrė nauja galimybė Ukrainos ir Vengrijos santykiuose.
Pasak P. Magyaro, Vengrija jau pasiuntė signalą Ukrainai ir pradėjo darbinio lygio konsultacijas, per jas daugiausia dėmesio skiriama vengrų mažumos teisėms, įskaitant kalbos ir kitas problemas.
„Mes jau pasiuntėme signalą Ukrainai ir netgi pradėjome darbines konsultacijas dėl vengrų mažumos teisių – kalbos ir kitų problemų – kad jie taip pat gautų viską, ką turi kiti Europos Sąjungoje. Tikiuosi, kad šie darbiniai pokalbiai bus greitai baigti, ir, kaip pasiūliau, greičiausiai galėsime susitikti su prezidentu Zelenskiu Berehove, Užkarpatėje, kur vengrai sudaro didelę gyventojų dalį“, – sakė P. Magyaras.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vengrija sutiks pradėti pirmąjį Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų etapą, kai tik bus išspręsta vengrų bendruomenės padėties Užkarpatėje problema.
Prezidentas V. Zelenskis atnaujino Ukrainos užsienio politikos užduotis gegužės ir birželio mėnesiams, įskaitant pastangas atkurti santykius su Vengrija ir Sakartvelu bei paspartinti stojimo į ES derybas.
P. Magyaras gegužės 18 d. telefonu pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai, kad pradėtos derybos su Ukraina dėl teisinių garantijų vengrų bendruomenei Užkarpatėje.
Putinui atrištos rankos: išplėtė jo galias siųsti kariuomenę į užsienį
Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį patvirtino įstatymą, kuris reikšmingai išplečia Kremliaus vadovo Vladimiro Putino įgaliojimus siųsti ginkluotąsias pajėgas į užsienį, praneša „The Moscow Times“.
Remiantis dokumentu, kurį praėjusią savaitę vienbalsiai patvirtino Rusijos Valstybės Dūma, nuo šiol V. Putinas galės pasitelkti kariuomenę „Rusijos Federacijos piliečių apsaugai“ tuo atveju, jei jie užsienyje būtų „suimti, sulaikyti, baudžiamai ar kitaip persekiojami“.
Kinijoje – subliuškusios Putino viltys: šalys nesusitarė dėl milijardinio projekto
Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Xi Jinpingo derybas Pekine Rusija ir Kinija nesusitarė dėl naujojo kelių milijardų dolerių vertės dujotiekio „Power of Siberia 2“, trečiadienį Rusijos valstybinei žiniasklaidai pranešė Kremlius.
Lenkija dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai sulaikė tris asmenis
Lenkų pareigūnai sulaikė tris Lenkijos piliečius, įtariamus šnipinėjimu ir planavusius vykdyti diversijas Rusijos naudai.
„Jie kaltinami žvalgybine veikla, įskaitant informacijos apie NATO pajėgų dislokavimą Lenkijos Respublikos teritorijoje rinkimą, taip pat propagandos ir dezinformacijos medžiagos gamybą bei platinimą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas).
Jis teigė, kad trys 48–62 metų vyrai buvo sulaikyti Lenkijos prokurorų nurodymu.
Teismas nurodė visus tris suimti trims mėnesiams, kol vyks tolesnis tyrimas, pridūrė T. Siemoniakas.
JAV ekspertas: Ukraina turėtų toliau atakuoti Rusijos naftos infrastruktūrą
Ukraina turi teisę toliau atakuoti Rusijos naftos objektus, nepaisydama Vakarų raginimų apriboti tokius smūgius, nes kalbama apie pačios valstybės išlikimą, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė Energetikos politikos tyrimų fondo JAV tyrimų skyriaus direktorius Maxas Pyziuras.
„Be abejo! Tikrai!“ – atsakė M. Pyziuras, paklaustas, ar verta pulti Rusijos naftos objektus.
„Manau, kad padėtis Rusijoje jau dabar yra sudėtinga, ir ją reikėtų dar labiau bloginti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Vakarų šalys iš tiesų ne kartą ragino Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai.
„Tačiau Ukraina nebūtinai turi į tai kreipti dėmesį. Tai išlikimo klausimas“, – pažymėjo ekspertas.
Tuo pačiu metu jis pridūrė, kad pastaruoju metu šiuo klausimu negirdėjo „nieko nuoseklaus“, nors JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kartais bando daryti poveikį Volodymyro Zelenskio administracijai, siekdama apriboti tokius veiksmus.
M. Pyziuras pabrėžė, kad kare su Rusija naudojami ginklai yra ukrainietiški, o ne amerikietiški, todėl JAV neturi tiesioginės įtakos šioms operacijoms.
„Ukraina turi teisę elgtis taip, kaip mano esant tinkama“, – pabrėžė jis.
Ekspertas taip pat mano, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas galiausiai turi būti nušalintas nuo valdžios.
„Tikslas turėtų būti toks, kad Rusijos politikai ir pats Putinas būtų pašalintas. Jis yra tas politikas, kuris įsakė įsiveržti į Ukrainą, įsakė naikinti, sunaikinti tautą, jos kultūrą. Po velnių. Įsidėmėkite, būtent dabar karas turėtų pasiekti jo slenkstį“, – pareiškė M. Pyziuras.
Kaip praneša „Ukrinform“, nepilotuojamųjų sistemų pajėgos pradėjo ginkluoti tolimųjų nuotolių dronus raketomis „NURS“.
Estija gina savo sprendimą pirmą kartą istorijoje numušti į jos oro erdvę įskridusį droną
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras apgynė sprendimą numušti droną, įskridusį į šios NATO narės oro erdvę, pavadindamas jį tinkamu bei pagrįstu.
„Kaip visada, įvertinome įvairius veiksnius: koks pavojus kyla apgyvendintoms vietovėms? Kokios yra galimos reagavimo priemonės? Remiantis šiuo bendru vertinimu, buvo priimtas sprendimas jį numušti“, – antradienį vakare duodamas interviu Estijos televizijai sakė H. Pevkuras.
Jis teigė, kad pagrindinis veiksnys, lėmęs tai, jog šios Baltijos šalies gynybos pajėgos pirmą kartą istorijoje numušė atskridusį droną, buvo išvada, kad šalutinė žala bus minimali arba jos visai nebus.
„Laimei, šįkart jokios žalos praktiškai nebuvo padaryta – truputį nukentėjo tik nedidelis miško plotas“, – interviu metu sakė H. Pevkuras, pridurdamas, kad dronas sudužo už kelių šimtų metrų nuo gyvenamojo namo.
Antradienį NATO naikintuvai numušė, kaip manoma, ukrainiečių droną, įskridusį į Estijos oro erdvę. Manoma, kad dronas skriejo į Rusijoje esančius taikinius.
Estijos valdžios institucijos vis dar tiria, ar nepilotuojamasis orlaivis gabeno sprogmenis, sakė H. Pevkuras. Tačiau jis pažymėjo, kad kiekviename drone yra degalų, todėl šios skraidyklės kelia pavojų ant žemės, nepriklausomai nuo to, ar yra aprūpintos kovine galvute, ar ne.
Ukraina jau daugiau nei ketverius metus ginasi nuo Rusijos invazijos. Karo metu abiejų šalių elektroninėmis priemonėmis nukreipti ar neutralizuoti dronai kelia pavojų ir kaimyninėms valstybėms.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos paleisti dronai, nutaikyti į ginklų gamybos ir naftos pramonės objektus šiaurės vakarų Rusijoje, ne kartą nuklydo į Baltijos valstybių oro erdvę, o kai kurie iš jų ten sudužo.
Kremlius prakalbo apie Trumpo ir Putino susitikimą: „teoriškai“ įmanoma
Rusija neatmeta prezidento Vladimiro Putino susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu galimybės lapkritį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikime.
ES: birželį Ukraina gaus pirmąją 3,2 mlrd. eurų išmoką biudžeto paramai
Kitą mėnesį Europos Sąjunga (ES) ketina išmokėti Ukrainai 3,2 mlrd. eurų išmoką biudžeto paramai, ir tai bus pirmoji tokia išmoka pagal balandį patvirtintą milžinišką paskolą, trečiadienį pranešė bloko ekonomikos vadovas.
Valdis Dombrovskis žurnalistams sakė, kad Briuselis „pirmąją makrofinansinės pagalbos išmoką perves maždaug birželio viduryje“, turėdamas omenyje 90 mlrd. eurų paskolos, kuri taip pat apima Kyjivo gynybos poreikius, dalį.
Rusijos drono nuolaužose – pavojingas radinys: aptikta nuskurdintojo urano
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nustatė padidėjusį radiacijos lygį ant smogiamojo drono nuolaužų, kuriuo šių metų balandį Rusijos pajėgos atakavo Černihivo sritį.
„Telegram“ kanale SBU pranešė, kad kontržvalgybos pareigūnai ir tarnybos tyrėjai nustatė padidėjusį radiacinį foną modifikuoto drono „Geran-2“ nuolaužose per ataką Černihivo srityje naktį į balandžio 7-ąją.
Pažymima, kad radiacija aptikta būtent „oras-oras“ raketos R-60 fragmentuose, kurią, manoma, rusai primontavo prie „Geran-2“ drono. Nuolaužos buvo rastos netoli Kamkos kaimo.
„Atliekant radiacinę žvalgybą, šalia priešo drono su raketa nuolaužų užfiksuotas 12 μSv/h gama spinduliuotės lygis, kuris žymiai viršija natūralų radiacinį foną ir kelia grėsmę žmonių sveikatai“, – pabrėžė SBU.
Tarnyba kartu su Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir Ukrainos gynybos pajėgų padaliniais užtikrino raketos kovinės dalies saugumą ir ją nugabeno į radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietą.
„Tyrimas atskleidė, kad raketos kovinėje galvutėje buvo nuskurdintojo urano fragmentų, identifikuojamų kaip uranas-235 ir uranas-238“, – teigiama pranešime.
Dėl šio fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo nusikaltimai).
SBU ragina piliečius būti ypač atsargiems, jei aptiktų dronų, raketų nuolaužas.
Putinas: Rusija ir Kinija įsipareigojusios vykdyti „suverenią“ užsienio politiką
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija ir Kinija kartu vykdys „nepriklausomą ir suverenią“ užsienio politiką.
Tai jis sakė Pekine kartu su prezidentu Xi Jinpingu pasirašęs bendradarbiavimo deklaracijas.
„Svarbiausia yra tai, kad Rusija ir Kinija yra įsipareigojusios vykdyti nepriklausomą ir suverenią užsienio politiką, kartu dirba glaudžiai strategiškai bendradarbiaudamos ir atlieka svarbų stabilizuojantį vaidmenį pasaulinėje arenoje“, – sakė V. Putinas, matyti iš Rusijos žiniasklaidos vaizdo įrašo.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 131 rusų droną iš 154
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 131 Rusijos paleistą droną iš 154, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 154 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius, taip pat balistinę „Iskander M“ tipo balistinę raketą.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais antradienio ryto duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numuštas/neutralizuotas 131 priešo dronas.
20 vietų registruoti 23 dronų smūgiai, šešiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 920 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 20 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 352 tūkst. 70 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 920 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 943 (+3) priešo tankus, 24 586 (+2) šarvuotas kovos mašinas, 42 400 (+60) artilerijos sistemų, 1 795 (+3) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 388 (+2) oro gynybos sistemas, 436 (+0) karo lėktuvus, 353 (+0) sraigtasparnius, 1 432 (+6) antžemines robotizuotas sistemas, 301 072 (+ 1 873) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 628 (+2) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 97 868 (+268) automobilius ir degalų cisternas, 4 206 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Syrskis prakalbo apie nuostolius fronte: Rusija praranda kur kas daugiau nei Ukraina
Rusijos nuostoliai fronto linijose šiuo metu yra 3,5 karto didesni nei Ukrainos. Tai interviu „Militarnyi“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Žuvusiųjų skaičiaus skirtumas, priklausomai nuo dienos, gali skirtis 7 ar net 9 kartus, kartais taip būna“, – pridūrė jis.
O. Syrskis pažymėjo, kad šiuo metu daroma viskas, kas įmanoma, siekiant sumažinti Ukrainos kariuomenės nuostolius iki minimumo. Tuo pat metu gynybos pajėgos didina priešo naikinimo tempą.
Planuojama didint Ukrainos karių atlyginimą
Taip pat O. Syrskis tikino, kad planuojama padidinti minimalų karių atlyginimą.
Pasak O. Syrskio, minimalus karių finansinio aprūpinimo lygis po reformos sieks 30 tūkstančių grivinų.
Be to, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pareiškė, kad Rusijos karinė operacija iš Baltarusijos teritorijos šiuo metu yra visiškai reali. Jis pabrėžė, kad Rusijos Generalinis štabas šiuo metu aktyviai planuoja puolamąsias operacijas iš šiaurės, o tai reiškia, kad frontas išsiplės.
Regiono pareigūnai: per Rusijos smūgį Ukrainos Dnipre žuvo du žmonės
Per Rusijos išpuolį Ukrainos rytiniame Dnipro mieste žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, trečiadienį pranešė regiono karinės institucijos.
Maskva bombarduoja Ukrainos miestus nuo pat invazijos pradžios prieš daugiau nei ketverius metus, tačiau naujausia Rusijos ataka įvykdyta po to, kai abi šalys apsikeitė smūgiais, kurie yra vieni kruviniausių pastaraisiais mėnesiais.
„Per naktinę Rusijos ataką Dnipre žuvo du žmonės, o dar šeši buvo sužeisti“, – platformoje „Telegram“ paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Penki sužeistieji buvo hospitalizuoti, trijų iš jų būklė sunki, pridūrė O. Hanža.
Šiaurės rytinio Sumų regiono pareigūnai teigė, kad šiame regione per „masines priešo dronų atakas“ buvo sužeisti mažiausiai šeši žmonės.
Sumų regiono vadovas Olehas Hryhorovas sakė, kad Maskva smogė gyvenamiesiems rajonams Konotopo ir Šostkos bendruomenėse.
Ukrainos pagalbos tarnybos duomenimis, per Rusijos išpuolius Odesoje buvo apgadinti gyvenamieji rajonai, sandėliavimo patalpos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektas.
Tuo metu Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, kad po Rusijos drono smūgio Charkivo mieste 16 metų merginai pasireiškė ūmi streso reakcija.
Atskirai Rusijos gynybos ministerija trečiadienio rytą pranešė, kad praėjusią naktį buvo perimti ir sunaikinti 273 Ukrainos dronai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas trečiadienį sakė, kad oro gynybos pajėgos sunaikino link Rusijos sostinės skridusį droną.
Rusijos „Telegram“ kanalais pranešama, kad Ukrainos dronai trečiadienio naktį smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Kstove Žemutinio Naugardo srityje ir chemijos pramonės objektui Stavropolio krašte. Tai būtų jau antras pranešimas apie smūgius šiems objektams per savaitę.
Zelenskis teigia patvirtinęs naujus atakų planus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė patvirtinęs atakų planus birželio mėnesiui šalies gynybinėje kovoje su Rusija. Šis mėnuo pakeitė dinamiką Ukrainos naudai, sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi. Vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis ir Generalinio štabo vadas Andrijus Hnatovas pateikė jam padėties ataskaitą.
Ukraina geriau išlaiko savo pozicijas ir rengia daugiau atakų, sakė V. Zelenskis. Ypač reikšmingais jis pavadino Kyjivo atsakomuosius smūgius dronais Rusijos gilumoje. Jie gegužę esą parodė savo veiksmingumą ir dabar turi būti kūrybiškai tobulinami.
V. Zelenskis kalbėjo ir apie dvišalį bendradarbiavimą. Svarbu bendradarbiauti su naująja Vengrijos vyriausybe, teigė jis. Ukraina esą suinteresuota normaliai gerais kaimyniniais santykiais.
Prezidentas pakarojo ir savo šalies siekį prisijungti prie ES. Ukraina to nusipelno ir net karo metai žengia ES integracijos link, pabrėžė jis. Kyjivas šią savaitę rengiasi konkretiems pokalbiams su Europos šalimis.
Kitame įraše V. Zelenskis paskelbė apie pasirengimą naujai atstatymo konferencijai. Ji birželį turėtų būti surengta Lenkijos Gdansko mieste.
Dronų ataka Rusijoje: Ukraina smogė naftos ir chemijos gamykloms
Trečiadienio naktį Ukrainos dronai smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai bei chemijos gamyklai, praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, rašo „Kyiv Independent“.
Nepriklausomas Rusijos „Telegram“ žiniasklaidos kanalas „Astra“ pranešė, kad po Ukrainos dronų atakos regione iš naftos perdirbimo gamyklos Žemutiniame Naugarde kilo dūmų stulpas.
Taip pat pranešama, kad smogta „Azot“ gamyklai Nevinomyske, esančioje Rusijos pietuose, Stavropolio krašte.
Ši gamykla yra viena iš Rusijos didžiausių mineralinių trąšų ir cheminių medžiagų, naudojamų sprogmenų gamybai, gamintojų. Gamyklos metinė produkcija siekia iki 1 mln. tonų amoniako ir daugiau nei 1 mln. tonų amonio nitrato – medžiagų, naudojamų sprogmenų ir artilerijos sviedinių gamybai.
Nevinomysko meras Michailas Minenkovas pranešė, kad atakos metu virš miesto veikė oro gynybos priemonės. Pasak Rusijos „Telegram“ kanalų, vietiniai gyventojai pranešė apie nakties pradžioje mieste matytus sprogimus ir gaisrą.
„Kyiv Independent“ negali patikrinti šių pranešimų ar Rusijos pareigūnų teiginių. Padarytos žalos mastas kol kas aiškus.
„Azot“ gamykla Nevinomyske ne kartą tapo atakų taikiniu. Paskutinį kartą jai smogta visai neseniai – gegužės 16 d. Apie smūgius šiai gamyklai taip pat pranešta ir šių metų kovo bei sausio mėnesiais, taip pat kelis kartus 2025 m. Šis naujausias įtariamas smūgis yra mažiausiai septintas kartas, kai Ukraina atakavo šį objektą nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios.
Rusijos žiniasklaida: Pekine Xi Jinpingas pasitiko Vladimirą Putiną
Kinijos lyderis Xi Jinpingas trečiadienį Pekine prie Didžiosios liaudies salės pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paspaudė jam ranką, rodo Rusijos žiniasklaidos paskelbta vaizdo medžiaga.
Sutikimas su raudonuoju kilimu surengtas prieš Kinijos ir Rusijos lyderių derybas.
V. Putinas ir Xi Jinpingas ramiai stovėjo, kol karinis orkestras grojo abiejų šalių himnus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis prabilo apie rusų planus: įvardijo 5 galimus scenarijus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vyriausiosios karinės vadovybės posėdį buvo svarstomas Rusijos puolamųjų operacijų planavimas Černihivo–Kyjivo kryptimi.
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ kanale.
„Surengiau vyriausiosios karinės vadovybės posėdį. Išsamiai išanalizavome mūsų žvalgybų turimus duomenis apie Rusijos planuojamas puolamąsias operacijas Černihivo–Kyjivo kryptimi. Kiekvienam galimam priešo veiksmų variantui rengiame atsaką, jeigu rusai iš tiesų ryšis išplėsti savo agresiją. Mūsų pajėgos šioje kryptyje bus sustiprintos“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu taip pat peržiūrimos išorinės veiklos galimybės. „Pavedžiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijai parengti papildomas diplomatinio poveikio priemones Baltarusijos atžvilgiu, nes Rusija gali ją panaudoti tokiam karo išplėtimui. Atitinkamos neviešos užduotys skirtos ir Ukrainos žvalgybos tarnyboms“, – nurodė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina būtinai apsigins, o dabartinė užduotis – sustiprinti valstybę taip, kad „nesuveiktų nė vienas iš penkių Rusijos karo išplėtimo per Šiaurės Ukrainą scenarijų“.
Atskirai, pasak V. Zelenskio, per posėdį buvo paliesti ir galimos mobilizacijos Rusijoje klausimai. „Taip pat atkreipėme dėmesį į informaciją apie Rusijoje rengiamus naujus mobilizacijos žingsnius – dar 100 tūkstančių žmonių. Manome, kad šiuo metu tokio potencialo slaptai mobilizacijai Rusijoje nėra, todėl verta tikėtis kitokio formato Rusijos politinių sprendimų, įskaitant tokius, kokie neseniai buvo priimti dėl Moldovos Padniestrės regiono“, – pažymėjo valstybės vadovas.
Jis taip pat pranešė, kad Ukraina tęs pasirengimą plėsti tolimojo nuotolio sankcijų geografiją, „kurios jau labai gerai pasiteisino“.
Kaip skelbė „Ukrinform“, gegužės 18 d. Baltarusijoje prasidėjo bendros su Rusijos Federacija karinių dalinių pratybos, skirtos branduolinio ginklo koviniam panaudojimui ir branduoliniam aprūpinimui.