Rekordas – ukrainietis Ivanas apkasuose išbuvo beveik 1,5 metų: širdį veriantis pokalbis su sūnumi

Šiuose apkasuose 38-erių Ivanas praleido beveik pusantrų metų. Kai jis atvyko, virš Pokrovsko plevėsavo Ukrainos vėliava, o Donaldas Trumpas ką tik buvo laimėjęs prezidento rinkimus. Konstantino Ostrogiškio vardu pavadinto kulkosvaidžių būrio vadas planavo čia praleisti kelis mėnesius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Juodojoje jūroje Rusijos dronas pataikė į Kinijos laivą

Kasčiūnas pasigedo Kauno lyderystės kovoje su dronais, o NSGK pirmininkas tikina – ministras daro, ką gali

Švenčionėliuose – gyventojų siaubas, galimai užfiksavo droną: „Niekada tokio garso negirdėjau“

+2

„Karas įneša savo korekcijas – ten sužeistieji, ten nėra pamainos, dar kažkas. Ir taip vis atidėliojama“, – pasakojo kulkosvaidžių pulko vadas Ivanas Kavunas.

Nepaisant reguliarių susišaudymų su okupantais, didžiąją laiko dalį pėstininkas praleido po žeme.

Pasakojo apie laiką praleistą apkasuose

Bekariaujant apkasuose prasidėjo aktyvesnė dronų plėtros fazė. Karių keitimas tapo vis sudėtingesnis, todėl tokioje pačioje situacijoje kaip I. Kavunas atsidūrė tūkstančiai pėstininkų, apkasuose praleidžiančių kone pusę metų. Po tiek laiko vyrai tampa nekalbūs ir labai pavargę – jie iš naujo pripranta prie gryno oro ir normalaus maisto.

„Eidavome į tuščius blindažus be langų ir durų ir sėdėdavome ten savaitę. Laukdavome tinkamų oro sąlygų, kad galėtume judėti toliau. Sunku – 20 kilometrų eiti yra gana sunku“, – sakė pėstininkas „Garbanotas“.

Gyvenimas po žeme – išbandymas fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau atvirų pėstininkų pozicijų beveik nebeliko – dronų koncentracija per didelė. Pavojingiausia – atvykimas ir išvykimas, todėl kiekviena rotacija tampa tikra švente.

„Taupydavome vandenį. Tirpdydavome sniegą, vanduo lašėdavo į bunkerį – kažkur būdavo skylė. Rinkome vandenį, virindavome“, – pasakojo pėstininkas.

Pozicijose kariai dažnai gyvena informaciniame vakuume. Kartais jiems dronais numesdavo laikraščių, taip jie sužinodavo naujienas iš išorinio pasaulio.

„Kai ta informacija pasiekdavo, buvau šoke. Pavyzdžiui, kai grįžau, dirbtinis intelektas man buvo naujiena – kai atėjau, to dar nebuvo“, – tikino I. Kavunas.

Tačiau labiausiai pradžiuginę buvo siuntiniai – sūnaus ir mylimosios nuotraukos. Su šeima karys bendravo radijo ryšio žinutėmis.

„Iki ašarų sujaudino pirmoji žinutė, gauta per radijo ryšį. Tai buvo sūnaus balsas – jis man 30 sekundžių padainavo dainelę“, – dalijosi I. Kavunas.

Tikėtina, kad per visą plataus masto karą vyras be pertraukos pozicijoje išbuvo ilgiausiai iš visų. Bent jau jo 486 dienos viršija ankstesnį rekordą, kuris priklausė karo medikui Sergejui Tiščenko, fronte praleidusiam 471 dieną.

Paskutinį kartą I. Kavunas matė sūnų, kai jam buvo pusantrų metų.

„Manau, kad savo tikslą jau įvykdžiau – misiją, kuri buvo man iškelta. O svarbiausia – pažadėjau šeimai, kad grįšiu gyvas“, – sakė vyras.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.