Putiną užgulė 3 didžiulės problemos: planai žlunga
Visapusiška invazija į Ukrainą, kuri turėjo grąžinti Rusijai „supervalstybės“ statusą, penktaisiais karo metais Kremliui virto katastrofiška problema. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Zelenskis perspėja dėl grėsmės: įvardijo geriausią apsaugą nuo priešo „pavojingų sumanymų“
Įvairios žvalgybos agentūros praneša apie eskalacijos riziką šiaurės Ukrainoje. Kyjivas į tai reaguoja ir sustiprins šį regioną taip, kad priešas būtų atgrasytas nuo bet kokios naujos agresijos, per susitikimą su Kyjivo ir Černihivo sričių bendruomenių vadovais sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Per Rusijos ataką Ukrainos Dnipro mieste sužeista 14 žmonių
Žmonių, sužeistų per Rusijos ataką Ukrainos Dnipro mieste, skaičius padidėjo iki 14, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Pasak jo, 10 sužeistųjų buvo hospitalizuoti. O. Hanža anksčiau skelbė apie 11 sužeistųjų, ir pažymėjo, jog skaičius po smūgio toliau augo.
Tarp nukentėjusiųjų – 13-metis berniukas, kuris buvo hospitalizuotas. Ligoninėje taip pat atsidūrė septyni suaugusieji, jie, gydytojų vertinimu, yra vidutinės būklės. Dar trys asmenys gydomi ambulatoriškai.
Ankstesniuose pranešimuose buvo teigiama, kad sužalojimų patyrė penki žmonės. Pasak valdžios institucijų, per smūgį buvo apgadinti du daugiabučiai ir kilo gaisras.
Zelenskis siunčia perspėjimą Baltarusijai: įvardijo, kas laukia agresyvių veiksmų atveju
Baltarusijos vadovybė turi išlikti budri ir suprasti, kad bet kokių agresyvių veiksmų prieš Ukrainą atveju bus pasekmių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Geležinkelių operatorė: Rusijos pasienio srityje per Ukrainos drono smūgį žuvo trys žmonės
Rusijos Briansko pasienio srityje per ukrainiečių drono smūgį ketvirtadienį žuvo trys geležinkelio darbininkai, pranešė Rusijos valstybinė geležinkelių operatorė RŽD.
Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktus metus, Rusijos pasienio miestai ir kaimai nuolat patiria Ukrainos smūgius.
„(Ketvirtadienį) Unečios stotyje Briansko srityje dronas smogė manevriniam lokomotyvui“, – pranešė RŽD socialiniuose tinkluose.
Bendrovės paskelbtame pranešime teigiama, kad žuvo mašinistas, mašinisto padėjėjas ir jo sūnus, dirbęs remontininku.
Jauniausias iš žuvusiųjų gimė 2007 metais, nurodė RŽD.
Unečios miestas yra netoli Ukrainos ir Baltarusijos sienų.
Kyjivas yra ne kartą kaltinęs Rusiją, kad ši taikosi į jo geležinkelių tinklą.
Žiniasklaida: Riazanėje uždarius naftos perdirbimo gamyklą ima trūkti benzino
Rusijos Riazanės miesto gyventojai ėmė skųstis, kad po to, kai vietos naftos perdirbimo gamykla dėl dronų antskrydžio sustabdė darbą, degalinėse trūksta benzino AI-92 ir AI-95, praneša „The Moscow Times“.
Vienas vietos gyventojas žurnalistams pasakojo, kad mieste kyla degalų tiekimo problemų.
„Prieš išeidamas į darbą užsukau į tris degalines Oktjabrsko rajone, bet niekur neradau 95-ojo benzino... Už manęs sustojo vairuotojas ir pasakė, kad daugelyje degalinių nėra ir 92-ojo oktaninio skaičiaus degalų“, – pasakojo vyras.
Miesto valdžia šios situacijos kol kas nekomentavo.
Pažymima, kad praėjusią savaitę įmonei „Rosneft“ priklausančią Riazanės naftos perdirbimo gamyklą atakavo ukrainiečių dronai.
Remiantis užsienio žiniasklaidos pranešimais, dėl infrastruktūros pažeidimų naftos perdirbimo gamykla gegužės 15 d. sustabdė veiklą „kaip prognozuojama, iki birželio pabaigos“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 15-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė naftos perdirbimo gamyklai Riazanės srityje.
Pasak Ukrainos Generalinio štabo, Riazanės naftos perdirbimo gamykloje buvo apgadinti perdirbimo blokai AVT-3, AVT-4 ir AT-6, taip pat dyzelinio kuro hidrinimo įrenginys.
Riazanės naftos perdirbimo gamykla yra viena iš didžiausių naftos perdirbimo įmonių Rusijoje ir tiekia degalus rusų kariuomenei.
Rusijos kariuomenė atakavo Dniprą, sužeista 11 žmonių
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį atakavo Dniprą, sužeista 11 žmonių, pranešė Ukrainos pietrytinės Dnipropetrovsko srities vadovas Oleksandras Hanža.
Jį cituoja „Radio Svoboda“.
O. Hanža nurodė, kad per smūgį apgadinti du daugiaaukščiai pastatai ir kilo gaisras.
Anksčiau skelbta apie penkis sužeistuosius.
Pasak O. Hanžos, tarp sužeistųjų yra 13-metis.
Zelenskis praneša apie triuškinantį smūgį: kirto Rusijos FSB štabui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė apie smūgį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) štabui okupuotame Heničeska Hirkos kaime Chersono srityje.
„Yra gerų rezultatų iš SBU specialiųjų operacijų centro „A“ karių. Smogta Rusijos FSB štabui ir sunaikintas priešlėktuvinis kompleksas „Pancir-S1“ laikinai okupuotoje teritorijoje. Dėl šios vienos operacijos Rusijos nuostoliai siekia apie šimtą žuvusių ir sužeistų okupantų“, – teigiama valstybės vadovo pranešime, prie kurio pridėtas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) parengtas vaizdo įrašas.
Kurortinis Heničeska Hirkos kaimas buvo okupuotas dar pirmąją plataus masto Rusijos invazijos dieną, 2022 metų vasario 24-ąją. Jis yra netoli administracinės sienos tarp Chersono srities ir Krymo, kuris yra okupuotas nuo 2014 metų vasario.
Ukrainos ministras: bepiločių „Shahed“ perėmimo rodiklis per pastaruosius keturis mėnesius padvigubėjo
Ukraina per pastaruosius keturis mėnesius padvigubino rusiškų „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių perėmimo rodiklį, o tai lėmė trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos plėtra ir bepiločių orlaivių perėmėjų skaičiaus didinimas, sako Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.
„Toliau kuriame trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą, kuri ženkliai pagerino „Shahed“ bepiločių orlaivių perėmimo rodiklį. „Shahed“ bepiločių orlaivių, kuriuos numušė bepiločiai orlaiviai perėmėjai, dalis per pastaruosius keturis mėnesius padvigubėjo, nors Rusijos vykdomų „Shahed“ paleidimų skaičius kas mėnesį didėjo 35 proc.“, – susitikime su žurnalistais pareiškė M. Fedorovas.
Jis pridūrė, kad per pastaruosius keturis mėnesius bepiločių orlaivių perėmėjų tiekimas išaugo 2,6 karto, o tai yra „pigesnis, greitesnis ir labiau pritaikomas atsakas į Rusijos masines atakas“.
„Oro gynybos gerinimas reikalauja sistemingų pastangų. Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti stabilų 95 proc. oro taikinių perėmimo rodiklį“, – teigė M. Fedorovas.
Ministras pabrėžė didėjantį NATO stiliaus veiksmų peržiūros vaidmenį – tai standartinė NATO procedūra, kuomet išsamiai analizuojamos baigtos kovinės operacijos.
„Mums tai tapo vienu iš pagrindinių elementų kuriant šiuolaikinę oro gynybos sistemą“, – nurodė jis.
Pasak M. Fedorovo, Ukrainos pajėgos po kiekvienos didelės atakos atlieka išsamią analizę ir nagrinėja bepiločių orlaivių ir raketų maršrutus, perėmimo taškus, taip pat mobiliųjų ugnies grupių, elektroninės karybos sistemų ir bepiločių orlaivių perėmėjų veiksmingumą.
„Kartu su Ukrainos oro pajėgomis ir kariniais daliniais po kiekvienos didelio masto atakos atliekame išsamią peržiūrą. Analizuojame kiekvienos raketos ir bepiločio orlaivio skrydžio trajektoriją, perėmimo taškus, techninius parametrus, priežastis, dėl kurių tam tikri taikiniai nebuvo numušti, ir ką reikia pakoreguoti mobiliųjų ugnies grupių, elektroninės karybos sistemų ar bepiločių orlaivių perėmėjų veikloje“, – kalbėjo jis.
Jis akcentavo, kad peržiūra tiesiogiai lemia tai, „kaip pertvarkome oro gynybą: kaip dislokuojamos pajėgos, kaip centralizuojamas vadovavimas, kaip skiriami regioniniai vadovai ir kaip pereiname nuo laikinų sprendimų prie nuolatinės struktūros“.
Trumpas sako, kad Kyjivas neturi kozirių, bet jo paties pareigūnai mano kitaip
Praėjusią savaitę Baltųjų rūmų pareigūnai viešai įvertino Ukrainos kariuomenę geriau nei sąjungininkų Europoje, o kai kuriais aspektais Kyjivą įvertino net geriau nei pačias JAV, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau neigia Ukrainos karinę galią, rašo „Defense News“.
Gynybos ministras: netrukus Lenkijoje nusileis pirmieji naikintuvai F-35
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad visai netrukus Lenkijoje nusileis pirmieji naikintuvai F-35.
Lenkija 2020 m. sausį užsakė 32 naikintuvus F-35, pagamintus JAV bendrovės „Lockheed Martin“, už 4,6 mlrd. JAV dolerių.
Pirmieji lėktuvai jau oficialiai perduoti Lenkijos oro pajėgoms, tačiau liko Jungtinėse Valstijose, ten mokosi Lenkijos lakūnai, instruktoriai ir technikai.
Ketvirtadienį Estijoje viešėjęs W. Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad pirmieji lėktuvai nusileis Lasko oro bazėje, Vidurio Lenkijoje, „per artimiausias keliolika valandų“. Oficiali ceremonija planuojama birželio viduryje, kai bus baigtos techninės procedūros.
„Žinoma, jų integravimo į operatyvinę tarnybą procesas vis dar tęsiasi, tačiau jie jau atlieka tarnybą Lenkijos oro pajėgose. Viskas vyksta pagal planą; iki gegužės pabaigos jie bus perkelti į oro bazę Lenkijoje“, – sakė E. Kosiniakas-Kamyszas.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Sumuose nukentėjo keli žmonės
Per Rusijos smūgį Ukrainos Sumų mieste nukentėjo keli žmonės, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Jį cituoja „Radio Svoboda“.
„Sumai. Pataikyta į gyvenamąjį sektorių Kovpakivo rajone. Pirminiais duomenimis, yra nukentėjusiųjų. Visos atakos aplinkybės ir padariniai aiškinami“, – „Telegram“ rašė jis.
Sumų miesto karinė administracija pranešė, kad sužeisti trys žmonės.
Prie pat Lietuvos sienos – oro pavojus: skelbia apie droną Latvijos oro erdvėje
Latvijos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienį apie 10 val. 45 min. paskelbė perspėjimą dėl galimos grėsmės oro erdvei, apimantį Kraslavos, Rėzeknės ir Ludzos savivaldybes, pranešė transliuotojas LSM. 11:27 val. įspėjimas paskelbtas ir prie pat Lietuvos sienos – Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje.
Kyjivas skambina pavojaus varpais: imasi priemonių prie sienos su Baltarusija
Ukraina stiprina saugumo priemones su Baltarusija besiribojančiuose regionuose, ketvirtadienį pranešė Kyjivas.
Tai daroma po kelias savaites trukusių įspėjimų apie galimą naują ataką iš pagrindinės Rusijos sąjungininkės regione teritorijos.
Kyjivas skambina pavojaus varpais, kad Rusija gali pasinaudoti Baltarusija – 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą placdarmu – ir surengti naują puolimą iš šiaurės, taip pat ir sostinės link.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad jos padaliniai ir kariuomenė „vykdo visapusišką sustiprintų saugumo priemonių kompleksą šiauriniuose mūsų šalies regionuose“.
Šios priemonės, įskaitant sugriežtintus asmenų ir turto patikrinimus bei kontrolę, „pasitarnaus kaip veiksminga atgrasymo priemonė nuo bet kokių agresyvių priešo ir jo sąjungininkės veiksmų ar operacijų“, sakoma SBU pranešime.
Kremlius pirmadienį atmetė Ukrainos kaltinimus, kad jis nori dar labiau įtraukti Baltarusiją į karą, pavadindamas tai „bandymu toliau kurstyti“.
Rusija ir Baltarusija šią savaitę rengia bendras branduolines pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių, lėktuvai ir strateginių raketų pajėgos.
Vykstant pratyboms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis „ruošia atsakus į visus įmanomus priešo veiksmų variantus – jei rusai iš tiesų išdrįs išplėsti savo agresiją“.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o karas peraugo į kruviniausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų oro gynybos sistemą „Buk-M2“ Donecko srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų 15-osios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai sunaikino rusų žemė-oras raketų sistemą „Buk-M2“ Donecko srityje.
Apie tai brigada pranešė feisbuke ir paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą.
„Rusų „Buk-M2“ sudegė po Donbaso saule po tiesioginio „Juodojo miško“ karių pataikymo. Mūsų oro žvalgybos įgula aptiko priešo oro gynybos sistemos „Buk-M2“ paleidimo įrenginį ir vėliau įrašė mūsų bendražygių smūgio į taikinį rezultatą“, – sakoma pranešime.
Kariškiai pridūrė, kad „iš pradžių atrodė, jog buvo apgadintas tik paleidimo įrenginys, bet vėlesni stebėjimai parodė, kad pakako vieno smūgio“.
Per naktį Ukrainos oro gynyba numušė 109 iš 116 Rusijos dronų
Per Rusijos naktinę ataką Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 109 iš 116 Rusijos pajėgų paleistų dronų, „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą balistine raketa „Iskander-M“, paleista iš Rostovo srities, taip pat 116 dronų, įskaitant reaktyvinius bepiločius orlaivius „Shahed“, dronus „Gerbera“ ir „Italmas“ bei imitacinius dronus „Parodija“.
Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinės raketos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies komandos.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8.30 val. Ukrainos oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 109 priešo dronus.
Balistinė raketa ir penki dronai pataikė penkiose vietose. Numuštų dronų nuolaužos nukrito keturiose vietose. Ketvirtadienio rytą ataka vis dar tęsėsi, keli Rusijos dronai tebebuvo Ukrainos oro erdvėje.
Rusijos Samaros srityje per Ukrainos ataką smogta naftos perdirbimo gamyklai
Naktį į ketvirtadienį Rusijos Samaros srityje esančioje Syzranėje per Ukrainos ataką buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai, remdamasis socialiniais tinklais paskelbė portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojai pranešė, kad buvo smogta bendrovės „Rosneft“ Syzranės naftos perdirbimo gamyklos įrenginiui.
Per dronų ataką žuvo du žmonės, vėliau pranešė Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas.
Syzranė, trečias pagal dydį Samaros srities miestas, yra maždaug už 700 km į šiaurės rytus nuo Ukrainos sienos su Rusija.
Ukraina reguliariai smūgiuoja karinei infrastruktūrai giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos pajėgumus tęsti karą.
Kyjivas energetikos objektus laiko teisėtais kariniais taikiniais, nes jie aprūpina degalais ir finansuoja Kremliaus karo mašiną.
Visos didžiausios centrinės Rusijos naftos perdirbimo gamyklos visiškai sustabdė arba sumažino gamybą po pastarųjų Ukrainos dronų smūgių, trečiadienį skelbė naujienų agentūra „Reuters“.
Rusijos degalų sektoriui – rimtas smūgis: po Ukrainos atakų stoja pagrindinės gamyklos
Beveik visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos centrinėje Rusijoje buvo priverstos sustabdyti arba sumažinti degalų gamybą po pastaruoju metu įvykusių Ukrainos dronų atakų, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais ir viešai prieinamais duomenimis.
Agentūra pažymi, kad Maskva balandį Maskva jau įvedė degalų naudojimo ribojimus, kurie galioja iki liepos pabaigos.
Naftos perdirbimo gamyklų, kurios visiškai arba iš dalies sustabdė veiklą, bendras pajėgumas viršija 83 mln. tonų per metus, arba apie 238 000 tonų per dieną. Tai sudaro apie ketvirtadalį visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Veiklą visiškai arba iš dalies sustabdžiusios gamyklos kartu tiekia Rusijai 30 proc. viso benzino ir 25 proc. viso dyzelino, tad stygius degalų sektoriuje jaučiamas stipriai.
Rusijos pareigūnai socialiniuose tinkluose nurodo, kad Ukraina itin sustiprino dronų atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, o užpultų naftos perdirbimo gamyklų skaičius nuo metų pradžios iki dabar padvigubėjo, rašo „Reuters“,
Smūgiai, kurie taip pat apėmė naftos saugyklas ir naftotiekius, padidino spaudimą ir taip sunkiai besilaikančiai Maskvos ekonomikai.
Tarp Ukrainos atakuotų naftos perdirbimo gamyklų yra Kirišių gamykla vakarų Rusijoje, Maskvos naftos perdirbimo gamykla, taip pat gamyklos Žemutiniame Naugarde, Riazanėje ir Jaroslavlyje.
Kirišių gamykla – viena didžiausių Rusijos perdirbimo gamyklų, kurios metinis pajėgumas siekia 20 mln. tonų, – šaltinių teigimu, nuo gegužės 5 d. yra visiškai uždaryta.
Friedrichas Merzas siūlo Ukrainai ES „asocijuotosios narės“ statusą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pasiūlė suteikti Ukrainai Europos Sąjungos (ES) „asocijuotosios narės“ be balsavimo teisės statusą, kol Kyjivas pereis ilgą visateisės narystės procesą, rašoma ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytame laiške.
Pagal šį planą, kurį F. Merzas praėjusį mėnesį pirmą kartą pristatė ES lyderiams, Ukrainos vadovas dalyvautų bloko viršūnių susitikime, tačiau neturėtų balsavimo teisės.
Kyjivas turėtų atstovą ES vykdomosios valdžios – Europos Komisijos (EK) – vadovybėje ir Europos Parlamente (EP) narius be balsavimo teisės.
Pagal pasiūlymą, kurį F. Merzas išdėstė laiške ES vadovams Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir Antonio Costai (Antoniju Koštai), Ukrainai būtų taikoma bloko savitarpio pagalbos sąlyga ir ji galėtų naudotis dalimi ES biudžeto.
„Akivaizdu, kad artimiausiu metu negalėsime užbaigti stojimo proceso, atsižvelgiant į daugybę kliūčių ir politinį ratifikavimo procesų sudėtingumą“, – rašė F. Merzas.
„Aš įsivaizduoju politinį sprendimą, kuris nedelsiant iš esmės priartintų Ukrainą prie Europos Sąjungos ir jos pagrindinių institucijų“, - teigė jis.
Kovodama su Rusijos invazija mūšio lauke, Ukraina siekia paspartinti savo prašymą prisijungti prie 27 valstybių Europos Sąjungos.
Kyjivo pažangą blokavo buvęs Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, tačiau jo nušalinimas, kurį įvykdė varžovas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), sustiprino viltis, kad Kyjivas dabar galės judėti į priekį.
F. Merzo planas gali susidurti su skepticizmu tiek iš Vokietijos ES partnerių, tiek iš Ukrainos.
Kyjivas žūtbūt siekia išlaikyti prisijungimo prie bloko pagreitį ir baiminasi, kad dėl bet kokių siūlomų tarpinių sprendimų jis įstrigs pusiaukelėje.
Vokietijos lyderis pabrėžė, kad jis vis dar nori, jog Ukraina ilgainiui taptų „visateise nare“, ir paragino nedelsiant pradėti „visus derybų blokus“.
„Tai nebūtų lengva narystė“, – rašė jis.
Ukraina narystę ES laiko gyvybiškai svarbia savo ateities atsigavimui ir saugumui, nes Jungtinės Valstijos iš esmės užvėrė jai duris į NATO.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 910 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 21 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 352 980 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 943 priešų tankus, 24 591 šarvuotąją kovos mašiną (+5), 42 454 artilerijos sistemas (+54), 1 797 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 389 oro gynybos sistemas (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 436 antžemines robotų sistemas (+4), 302 787 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 715), 4 632 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 98 070 transporto priemonių ir kuro cisternų (+202), 4 207 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Zelenskis įspėja dėl naujo Rusijos puolimo: „Atvirai kalbant, jau erzina“
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali ruoštis naujam puolimui prieš šiaurės Ukrainą, įskaitant Černihivo sritį ir sostinę Kyjivą, o puolimui bus labiau įtraukta Baltarusija, rašo „Kyiv Independent“.
Šis įspėjimas – dar vienas Kyjive augančio nerimo ženklas, kad Maskva gali siekti atidaryti naują frontą į šiaurę nuo sostinės, tuo pačiu į karą labiau įtraukdama Baltarusiją – artimą Rusijos sąjungininkę, kuri šiaurėje ribojasi su Ukraina.
„Kartu su mūsų karine vadovybe, žvalgybos tarnybomis, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija išsamiai aptarėme naujausius įvykius Baltarusijos ir Briansko srities kryptimi“, – sakė V. Zelenskis.
„Būtent iš ten rusai svarsto papildomų atakų prieš Ukrainą scenarijus – nukreiptus į mūsų šiaurinius regionus, mūsų Černihivo–Kyjivo kryptį“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina jau išleido karinius įsakymus sustiprinti gynybą regione ir imasi platesnių prevencinių priemonių.
„Žinoma, mes jau dirbame, kad sustiprintume savo gynybą šioje srityje. Atitinkami nurodymai buvo išleisti karinei vadovybei, tačiau mes taip pat imamės prevencinių veiksmų tiek Baltarusijos, tiek tam tikrų Rusijos dalių, iš kurių kyla grėsmė, atžvilgiu“, – sakė jis.
„Atvirai kalbant, jau erzina“
Kyjivas taip pat siekia didinti diplomatinį spaudimą Baltarusijai ir glaudžiau koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais, pridūrė Ukrainos prezidentas.
„Tikiuosi, kad Ukrainos Užsienio reikalų ministerija bus kuo aktyvesnė siekdama didinti spaudimą Baltarusijai kartu su mūsų partneriais“, – sakė jis.
„Atvirai kalbant, jau erzina tai, kad Ukraina nuolat susiduria su tokia grėsme – kad bet kuriuo momentu rusai gali įtraukti Baltarusiją išplečiant karą. Jie turi suprasti: jiems teks patirti to pasekmes, ir jos bus rimtos“, – Baltarusiją įspėjo V. Zelenskis.
Šis nerimas auga tuo metu, kai Minskas ir Maskva toliau koordinuoja karinius veiksmus, įskaitant neseniai vykusias branduolinių ginklų pratybas, apie kurias Baltarusija paskelbė gegužės 18 d.
Kalbėdamas su Zelenskiu Starmeris dar kartą patvirtino, kad jo šalis remia Ukrainą
Iškilus klausimų dėl Jungtinės Karalystės sankcijų Rusijos naftai, britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pastengė nuraminti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija pranešė, kad ministras pirmininkas pokalbio su V. Zelenskiu metu „dar kartą patvirtino tvirtą Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai“ ir „pabrėžė mūsų nuolatinį įsipareigojimą daryti viską, kas įmanoma, siekiant susilpninti ir sumenkinti Putino karo mašiną“.
K. Starmeris pasakė V. Zelenskiui, kad Jungtinės Karalystės pastangos reiškia, jog „rinkoje bus mažiau rusiškos naftos, o Rusija dėl to susilpnės“, pridūrė atstovas spaudai.
Jųdviejų pokalbis įvyko po to, kai antradienį pasigirdo kritika dėl „trumpalaikės“ prekybos licencijos, išduotos kartu su nauju sankcijų paketu, leidžiančiu importuoti trečiosiose šalyse perdirbtus Rusijos reaktyvinių variklių degalus ir dyzeliną.
Konservatorių lyderė Kemi Badenoch teigė, kad sprendimas švelninti sankcijas yra „beprotystė“.
Tačiau trečiadienį ministrai paneigė, kad ši išimtis reiškia sankcijų sušvelninimą, o prekybos ministras Chrisas Bryantas atsiprašė už „netaktišką“ vyriausybės elgesį sprendžiant šį klausimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pagarba Olenai Zelenskai.
Pagarba Nausėdai.
Pagarba patriarchui Landsbergiui.
Šlovė Ukrainai.
Slava Ukraini.
Herojam slava.
„Rusai pasiruošę deryboms“: Kremlius tvirtina, kad nori kalbėtis su ES
Rusija yra atvira dialogui su europiečiais dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Rusai pasiruošę deryboms“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Manome, kad visada geriau kalbėtis vieniems su kitais, užuot stūmus situaciją į visišką konfrontaciją, o būtent tai europiečiai šiuo metu ir daro“, – teigė jis.
Rusija palankiai įvertintų tono pasikeitimą, pridūrė D. Peskovas.
Jis atkreipė dėmesį į neseniai nuskambėjusius Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir Berlyno pareiškimus apie tiesiogines derybas su Rusija ir nurodė, kad „tikriausiai nėra blogai“, jei derybininko būtų ieškoma Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Dar prieš kelis mėnesius tokios diskusijos Europoje net nevyko“, – pažymėjo D. Peskovas.
V. Putinas visada pabrėžė esąs pasiruošęs deryboms, jei į jį būtų kreiptasi. Tuo pat metu Maskva ne kartą paskelbė pareiškimus, kuriuose tvirtinama, kad europiečiai turėtų būti laikomi karo šalimi, nes tiekia ginklus Ukrainai, todėl jiems nėra vietos prie derybų stalo.
Tinkamo tarpininko paieškos
Derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos pastaruoju metu vyko tarpininkaujant JAV. Nepaisant to, proveržio kol kas nebuvo.
Pagrindinė priežastis yra ta, kad Rusija neatsisako reikalavimo, jog Ukraina išvestų karius iš Donbaso regiono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė tokias teritorines nuolaidas V. Putinui.
Rusijos žurnalisto paklaustas, kuriam Europos tarpininkui teiktų pirmenybę, V. Putinas neseniai įvardijo savo draugą Gerhardą Schröderį. Ukraina atmetė buvusio Vokietijos kanclerio tarpininkavimą, paminėdama jo artimus ryšius su Rusija.
D. Peskovas ketvirtadienį pabrėžė, kad V. Putinas nesiūlė G. Schröderio proaktyviai, tačiau tik įvardijo jį atsakydamas į klausimą.
V. Putinas taip pat atmetė bet kokį tarpininką, kuris praeityje yra išsakęs menkinančių pastabų apie Rusiją.
Lieka neaišku, kas ES lygiu galėtų būti tinkamas šiam vaidmeniui.
ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas būtų akivaizdi kandidatė, tačiau Maskva yra apkaltinusi šią estų diplomatę neapykanta rusų atžvilgiu ir atmetė derybas su ja.