Leidinys nurodo, kad kalbama apie NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttes iniciatyvą. Jis siūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai.
PSO vadovas: per smūgius apgadinti organizacijos biurai Kyjive
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas sekmadienį pareiškė, kad jos biurai Kyjive buvo apgadinti nuo Rusijos smūgių nuolaužų, ir pabrėžė, jog išpuoliai prieš civilius privalo liautis.
Rusija surengė masinį Ukrainos sostinės bombardavimą, per kurį žuvo keturi žmonės, pranešė pareigūnai. Maskva paleido branduolinį ginklą galinčią nešti hipergarsinę raketą „Orešnik“ per vieną didžiausių atakų šiame ilgiau nei ketverius metus trunkančiame kare.
Naktį PSO biurą Kyjive „kliudė vieno iš daugelio smūgių mieste nuolaužos, apgadinti trečiojo aukšto langai“, socialiniame tinkle „X“ pranešė JT sveikatos agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).
„Šiame pastate, be PSO, įsikūrusios ir kitos JT agentūros. Niekas nenukentėjo. Iki šiol pranešta apie daugybę žuvusiųjų ir sužeistųjų per naktines atakas prieš civilinę infrastruktūrą. Išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir civilius privalo liautis. Dar kartą raginame nutraukti ugnį. Taika yra geriausias vaistas“, – teigė jis.
Penktadienį JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) pranešė, kad jos nuomojamas sandėlis Dnipre, Rytų Ukrainoje, buvo visiškai sunaikintas tiesioginio Rusijos raketos smūgio, prarasta atsargų už milijonus dolerių. Per šį smūgį žuvo du žmonės.
Per šią trečiadienio ataką buvo sužeista ir kitų žmonių, padaryta didelė žala, sunaikinta apie 900 palečių su būtiniausios pagalbos daiktais ir pastogės medžiagomis, sakė UNHCR atstovė Ukrainoje Bernadette Castel-Hollingworth (Bernadet Kastel Holingvorf).
„Praradome pastogės medžiagas, įskaitant skubios pagalbos rinkinius, kuriuos dalijame po oro atakų; praradome miegamuosius kilimėlius, higienos reikmenis, antklodes ir būtiniausius skubios pagalbos daiktus“, – žurnalistams Ženevoje kalbėdama iš Varšuvos sakė ji.
Ji teigė, kad tai reikšminga, nes „tai buvo pirmas toks išpuolis prieš UNHCR objektą nuo pat plataus masto Rusijos invazijos“ į Ukrainą pradžios 2022 metais.
„Intensyvėjantys Rusijos išpuoliai visoje Ukrainoje žudo ir žaloja vis daugiau civilių, verčia žmones bėgti iš savo namų ir trikdo humanitarines operacijas šalyje“, – pridūrė B. Castel-Hollingworth.
Pasak jos, šiais metais per UNHCR remiamus tranzito centrus jau perėjo beveik 47 tūkst. evakuotųjų, nors bendras žmonių, palikusių savo namus Ukrainoje, skaičius yra kur kas didesnis.
Macronas paskambino Lukašenkai: įspėjo dėl karo Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį skambučio metu įspėjo Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, pagrindinį Rusijos sąjungininką, neįsitraukti į Maskvos karą prieš Ukrainą, pranešė E. Macronui artimas šaltinis.
Įspėjimas nuskambėjo per pirmąjį praneštą dviejų lyderių pokalbį telefonu nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį, kuri iš dalies buvo pradėta iš Baltarusijos teritorijos.
E. Macronas „pabrėžė riziką Baltarusijai, jei ji leis įsitraukti į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
„Jis taip pat paragino A. Lukašenką imtis būtinų žingsnių siekiant pagerinti Baltarusijos ir Europos santykius“, – pridūrė šaltinis.
Trumpame pranešime Baltarusijos prezidentūros interneto svetainėje teigiama, kad „valstybių vadovai aptarė regioninius klausimus ir Baltarusijos santykius su ES bei konkrečiai su Prancūzija“.
Pokalbis įvyko „Prancūzijos pusės iniciatyva“, priduriama pranešime.
Kiek anksčiau gegužę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kariams sustiprinti sieną su Baltarusija šiaurėje, teigdamas, kad Maskva iš ten rengia naują puolimą. Kremlius tai paneigė.
Rusija ir jos mažesnė sąjungininkė Baltarusija prieš kelias dienas, gegužės 18-ąją, surengė branduolines pratybas, Kyjivui suintensyvinus dronų atakas prieš Rusiją.
Baltarusijoje, kuri ribojasi su NATO rytiniu flangu, dislokuota naujausia Rusijos branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“.
Sekmadienį Rusija trečią kartą kare prieš Ukrainą panaudojo šią balistinę hipergarsinę raketą per masinę dronų ir raketų ataką, sukėlusią didžiulius sugriovimus visame Kyjive.
Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl raketos „Orešnik“ panaudojimo prieš Ukrainą
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Vilniuje iškviestam Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl praėjusią naktį įvykdyto masinio raketų ir kovinių dronų antpuolio prieš Ukrainą, per kurį agresorė panaudojo 90 įvairaus tipo raketų ir šešis šimtus dronų.
„Lietuva kategoriškai atmeta bet kokius Rusijos pareigūnų teiginius, teisinančius praėjusios nakties ir kitus analogiškus išpuolius prieš Ukrainą. 2014 m. pradėta Rusijos Federacijos agresija prieš suverenią kaimynę Ukrainą, paminant Jungtinių Tautų Chartiją ir kitus tarptautinės teisės aktus, yra vienintelė priežastis, kodėl žūsta Ukrainos, tačiau taip pat ir Rusijos Federacijos piliečiai. Lietuva dar kartą reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų karo veiksmus, nutrauktų agresiją prieš Ukrainą, išvestų savo okupacines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir atlygintų visą dėl Rusijos agresijos Ukrainos patirtą žalą“, – rašoma sekmadienį paskelbtame ministerijos pranešime.
Ministerija pažymi, kad itin beprasmis ir Kremliaus režimo desperaciją parodantis buvo vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimas Kyjivo regione.
Pasak URM, šie smūgiai, neturintys jokios įtakos padėčiai mūšio lauke ir tolesnei karo eigai, Kyjive ir kitose Ukrainos vietovėse pataikė į daugiabučius gyvenamuosius namus, prekybos objektus, kultūros ir mokymo įstaigas (ypač Kyjivo ekonomikos mokyklą). Jau gauta informacija apie žuvusius civilius ir dešimtis sužeistųjų, jų skaičius greičiausiai bus didesnis, įvertinus išpuolio mastą.
ELTA primena, kad Rusija sekmadienio rytą Kyjive surengė masinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką, žuvo keturi žmonės, pranešė valdžios institucijos, kurios šiuos duomenis paskelbė po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje.
Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, Ukrainos sostinėje anksti ryte buvo girdimi garsūs sprogimai, o oro pajėgos nurodė, kad per ataką paleista 600 bepiločių orlaivių ir 90 raketų.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko informavo, kad sostinėje žuvo du žmonės, o dar 56 buvo sužeisti. Tuo metu aplinkinės Kyjivo srities vadovas sakė, kad ten taip pat žuvo du asmenys, o dar devyni buvo sužaloti.
Oro gynyba perėmė 549 bepiločius orlaivius ir 55 raketas, teigė oro pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad rusai per ataką paleido hipergarsinę raketą „Orešnik“, galinčią nešti branduolinį užtaisą.
„Trys Rusijos raketos į vandens tiekimo įrenginį, sudeginta turgavietė, apgadinta dešimtys gyvenamųjų pastatų, kelios paprastos mokyklos, o jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) paleido savo „Orešnik“ į Bila Cerkvą (Vidurio Ukrainoje)“, – tinkle „Telegram“ teigė V. Zelenskis.
Ukrainos oro pajėgų elektroninės karybos daliniai iš viso užfiksavo 690 oro atakos ginklų – 90 raketų ir 600 įvairaus tipo bepiločių orlaivių.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad naujausias Rusijos smūgis Kijevui dar kartą rodo, jog teroras prieš civilius išlieka pagrindiniu Kremliaus karo instrumentu.
„Šimtai dronų ir raketų, per naktį paleistų į gyvenamuosius rajonus, mokyklas ir civilinę infrastruktūrą, tik dar labiau atskleidžia Rusijos žiaurumą ir nepagarbą žmonių gyvybei. Rusija bus patraukta atsakomybėn. Ir mes toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lietuvos prezidentas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys naktį į sekmadienį pavadino vieną baisiausių pastarųjų metų naktų Ukrainoje.
Rusų ataka Kyjive: Zelenskis atskleidė, kas tapo pagrindiniais taikiniais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, apsilankęs labiausiai po naktinės Rusijos atakos apgadintose sostinės Kyjivo vietose, pranešė, kad jau susisiekė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.
„Jau kalbėjausi su Prancūzijos prezidentu ir Norvegijos ministru pirmininku. Šiandien toliau bendrausime su partneriais. Dėkoju visiems, kurie netyli apie tai, ką daro Rusija. Jie kariauja tik prieš mūsų žmones – prieš mūsų atmintį, istoriją ir viską, kas sudaro normalų žmogaus gyvenimą. Svarbu, kad Rusija suprastų, jog jie bus patraukti atsakomybėn už visus šiuos nusikaltimus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė V. Zelenskis.
Atskleidė, kad tapo pagrindiniais taikiniais
Prieš šiuos kontaktus su užsienio šalių lyderiais V. Zelenskis apsilankė labiausiai po Rusijos smūgio apgadintose Kyjivo vietose.
„Šiąnakt rusai smogė Kyjivui ir kitiems Ukrainos miestams ir bendruomenėms. Didžiausias raketų kiekis buvo nukreiptas į sostinę – į paprastus gyvenamuosius pastatus, į mokyklas; jie sudegino maisto turgų, vieną seniausių Kyjivo turgų. Dėl Rusijos smūgio buvo iš esmės sunaikintas Čornobylio muziejus, apgadintas Nacionalinis meno muziejus ir pastatas, kuriame įsikūręs Vokietijos ARD biuras“, – teigė prezidentas.
Kaip jau skelbta, oro gynyba neutralizavo 55 Rusijos raketas ir 549 bepiločius orlaivius, kurie buvo paleisti į Ukrainą nuo gegužės 23 d. vakaro, o pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. 54-ose vietose fiksuoti 16-os raketų ir 51-o bepiločio orlaivio smūgiai.
Kraupūs kadrai iš Kyjivo: vaizdo įraše – masinė okupantų raketų ir dronų ataka
Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad iš viso Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų.
„ATP News“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota okupantų ataka Kyjive bei matomi vienas po kito į Ukrainos sostinę skrendantys dronai ir raketos.
Macronas pasmerkė Rusijos raketos „Orešnik“ panaudojimą Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pasmerkė Rusijos smūgius į civilinius taikinius ir pranešimus apie branduolinį užtaisą galinčios nešti hipergarsinės balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą per masines naktines atakas prieš Ukrainą.
„Rusijos smūgiai į civilinius taikinius Ukrainoje tęsiasi (...) Prancūzija smerkia šią ataką ir balistinės raketos „Orešnik“ panaudojimą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas, teigdamas, kad tai rodo „Rusijos agresijos karo aklavietę“.
Kallas: po „Orešnik“ atakos Kyjivo srityje ES aptars spaudimo Rusijai didinimą
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pavadino sekmadienį surengtą Rusijos „Orešnik“ ataką prieš Ukrainą beatodairiška branduolinio karo rizika ir pažymėjo, kad ES užsienio reikalų ministrai kitą savaitę aptars spaudimo Maskvai didinimą.
K. Kallas tinkle „X“ parašė, kad Rusija pateko į aklavietę mūšio lauke ir todėl terorizuoja Ukrainą sąmoningais smūgiais miestų centruose. Ji pavadino šias atakas „pasibjaurėtinais teroro aktais, kurių tikslas yra nužudyti kuo daugiau civilių“.
„Tai, kad Maskva, kaip pranešama, panaudojo vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“ – sistemas, sukurtas nešti branduolines galvutes – yra politinė bauginimo taktika ir beatodairiškas balansavimas ties branduoline riba“, – pabrėžė K. Kallas.
„Kitą savaitę ES užsienio reikalų ministrai aptars, kaip padidinti tarptautinį spaudimą Rusijai“, – pridūrė ji.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos oro pajėgų komunikacijos vadovas Jurijus Ihnatas pranešė, kad Rusija iš Kapustin Jaro bandymų poligono paleido raketą „Orešnik“ į teritoriją netoli Bila Cerkvos Kyjivo srityje.
Rusijos oro atakos prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija pakėlė naikintuvus
Dėl Rusijos oro atakos prieš Ukrainą Lenkija buvo pakėlusi naikintuvus, sekmadienį pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ).
Laikydamasi procedūrų, DORSZ suaktyvino būtinas pajėgas ir priemones, įskaitant naikintuvus ir ankstyvojo perspėjimo orlaivius. Tuo pačiu buvo padidinta antžeminių oro gynybos sistemų ir radarų žvalgybos sistemų parengtis, tinkle „X“ nurodė DORSZ.
Po kelių valandų DORSZ paskelbė apie oro operacijos pabaigą ir pridūrė, kad nefiksuota jokių Lenkijos oro erdvės pažeidimų. DORSZ padėkojo NATO sąjungininkams už paramą, įskaitant Prancūzijos ir Nyderlandų oro pajėgas.
Per masinę ataką Kyjive ir Kyjivo srityje, kurią Rusija vykdė nuo šeštadienio iki sekmadienio, žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 53 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia.
Maskva pati prakalbo apie savo žiaurumą: prisipažino panaudojusi „Orešnik“
Rusija sekmadienį patvirtino, kad vykdydama masinius naktinius smūgius paleido į Ukrainą branduolinį užtaisą nešti galinčią hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“.
„Atsakydamos į Ukrainos teroristinius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos surengė masinį smūgį, pasitelkdamos balistines raketas „Orešnik“, iš oro paleidžiamas balistines raketas „Iskander“, iš oro paleidžiamas hipergarsines balistines raketas „Kinžal“ ir kruizines raketas „Cirkon“, taip pat bepiločius orlaivius, pranešime teigė ministerija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sekmadienį pranešė, kad Rusija paleido į jo šalį raketą „Orešnik“.
„Trys Rusijos raketos į vandens tiekimo įrenginį, sudeginta turgavietė, apgadinta dešimtys gyvenamųjų pastatų, kelios paprastos mokyklos, o jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) paleido savo „Orešnik“ į Bila Cerkvą (Vidurio Ukrainoje). Jie tikrai yra pamišę“, – tinkle „Telegram“ teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis šeštadienį buvo įspėjęs, kad Ukraina „mato rengimosi kombinuotam smūgiui Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą, ženklus“. Jis sakė, kad Maskva gali pasitelkti „įvairaus tipo ginkluotę“, įskaitant „Orešnik“.
Apie „Orešnik“ panaudojimą paskelbta po to, kai V. Putinas pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje.
Ukraina tikėjosi didelės atakos, nes pasirodė pranešimų, kad jos pačios pajėgos tariamai surengė bepiločių orlaivių ataką Starobilske Rusijos okupuotuose šalies rytuose, per kurią, pasak Maskvos, buvo smogta į profesinės mokyklos bendrabutį ir žuvo mažiausiai 18 žmonių. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad atsakingų asmenų lauks „neišvengiama ir griežta bausmė“.
„Orešnik“ yra Rusijos vidutinio nuotolio balistinė raketa, kuri, Ukrainos kariuomenės duomenimis, gali išvystyti daugiau kaip 12,3 tūkst. km/h greitį. Ši raketa turi šešias kovines galvutes, o kiekvienoje iš jų, remiantis pranešimais, yra antrinių šaudmenų. JAV Gynybos departamentas yra įvardijęs „Orešnik“ kaip vidutinio nuotolio raketos RS-26 „Rubež“ modifikaciją. Rusija buvo pareiškusi, kad 2024 m. pradės masinę raketų „Orešnik“ gamybą.
„Jie tikrai pamišę“: Zelenskis skelbia, kad Rusija prieš Ukrainą panaudojo „Orešnik“
Rusija prieš Ukrainą panaudojo vidutinio nuotolio hipergarsinę raketą „Orešnik“, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos kariuomenė: Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų
Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų.
Tai įvyko per masinius naktinius smūgius, kurių metu panaudota ir vidutinio nuotolio balistinė raketa.
Oro gynyba perėmė 549 dronus ir 55 raketas, „Telegram“ pranešė oro pajėgos, o sostinės Kyjivo ir jo apylinkių pareigūnai informavo, kad žuvo keturi žmonės ir daugiau nei 60 buvo sužeista.
Masinė raketų ir dronų ataka Kyjive žuvo 4 žmonės, dar per 60 sužeisti
Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje žuvo du žmonės, o 56 buvo sužeisti. Aplinkinio Kyjivo regiono vadovas nurodė, kad ten taip pat žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti.
Tai įvyko po to, kai Maskva pagrasino atkeršyti už smūgius Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje.
Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, ankstyvomis ryto valandomis Ukrainos sostinėje pasigirdo virtinė garsių sprogimų.
„Šiąnakt Kyjivo sritis vėl patiria masinę priešo ataką smogiamaisiais dronais, sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis“, – sakė regiono administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
Dėl sprogimų sudrebėjo netoli vyriausybės kvartalo esantis gyvenamasis namas, o dešimtys žmonių slėpėsi požeminėje metro stotyje miesto centre, matė AFP žurnalistai.
Gyventojams buvo nurodyta likti slėptuvėse. Ukrainos pareigūnai ir JAV ambasada anksčiau įspėjo apie galimą didelę ataką prieš Kyjivą, kai Rusija pareiškė, kad „nubaus“ atsakinguosius už mirtinus smūgius jos kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje.
„Sostinė patyrė masinę balistinių raketų ataką“, – anksti sekmadienį „Telegram“ rašė T. Tkačenka.
Vėliau jis pranešė, kad oro pavojaus signalas buvo atšauktas.
Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad žala užfiksuota kiekviename Kyjivo rajone, ir pridūrė, jog po smūgio mokyklai kilo gaisras, o dėl kito smūgio verslo centrui žmonės liko įstrigę slėptuvėje.
Įspėjimas
Ukraina tikėjosi didelio išpuolio po to, kai jos pajėgos surengė dronų ataką prieš Starobilską Rusijos okupuotuose šalies rytuose. Maskvos teigimu, per šį smūgį buvo pataikyta į kolegijos bendrabutį ir žuvo mažiausiai 18 žmonių.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį surengta dronų ataka – viena kruviniausių Ukrainos atakų per pastaruosius mėnesius – taip pat sužeidė 42 žmones okupuotame Luhansko regione esančiame mieste, o dalis žmonių liko įkalinti po nuolaužomis.
Ukraina neigė taikiusis į civilius ir teigė, kad smogė rajone dislokuotam Rusijos dronų daliniui.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad atsakingų asmenų laukia „neišvengiama ir griežta bausmė“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad Ukraina „mato pasirengimo kombinuotam smūgiui Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą, ženklų“.
Socialiniuose tinkluose jis teigė, kad Maskva gali panaudoti „įvairių tipų ginkluotę“, įskaitant branduolinį užtaisą galinčią nešti hipergarsinę raketą „Orešnik“. Pradinių pranešimų apie tai, kad buvo panaudota „Orešnik“, nebuvo.
JAV ambasada taip pat nurodė „gavusi informacijos apie galimą didelę oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias 24 valandas“.
Ukraina nuolat atakuoja Rusijos kontroliuojamas šalies teritorijas dronais, teigdama, kad šie smūgiai yra atsakas į Rusijos atakas.
Okupuota teritorija
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija šeštadienį pranešė, kad iš bendrabučio griuvėsių Starobilske ištraukė dar du kūnus, todėl žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18.
Ministerijos pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dešimtys gelbėtojų naršo po penkiaaukščio pastato dalies griuvėsius.
Dauguma žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios buvo jaunos moterys, gimusios 2003–2008 metais, rodo Maskvos remiamo okupuoto Luhansko gubernatoriaus Leonido Pasečniko paskelbtas aukų sąrašas.
„Regionas ir visa šalis dalijasi šių žmonių likimu ir jų šeimų skausmu“, – „Telegram“ rašė L. Pasečnikas.
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį pareiškė, kad „griežtai smerkia bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, kad ir kur jie įvyktų“, ir pridūrė, kad negali patikrinti detalių dėl riboto patekimo į teritoriją.
Starobilskas yra maždaug už 65 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje. Rusijos pajėgos jį užėmė pirmaisiais 2022 metų puolimo mėnesiais.
Kyjivas pastaruoju metu išplėtė savo dronų pajėgumus ir suintensyvino smūgius neginčijamoje Rusijos teritorijoje, įskaitant gyvenamuosius rajonus ir naftos eksporto infrastruktūrą.
Nuo 2022 metų, kai įsiveržė į šalį, Maskva beveik kasdien atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais, taip pat smogdama infrastruktūrai ir sukeldama civilių mirtis. Ji neigia besitaikanti į civilius.
JAV vadovaujamos pastangos derėtis dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio karo pabaigos pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į karą Artimuosiuose Rytuose.
Žuvusiųjų skaičius Kyjive po masinės atakos išaugo iki dviejų
Žmonių, žuvusių per Rusijos antskrydį Ukrainos sostinėje Kyjive, skaičius išaugo iki dviejų, tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Žmonių, žuvusių per masinę priešo ataką sostinėje, skaičius padidėjo iki dviejų“, – teigė V. Klyčko.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, gegužės 24 d. naktį per masinį Rusijos pajėgų antskrydį smūgiai ir krentančios nuolaužos fiksuotos įvairiuose Kyjivo rajonuose, kilo gaisrai. Buvo pranešama, kad žuvo vienas žmogus, o dar 44 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai.
Rusijos kariuomenė per pastarąsias 24 valandas kare prieš Ukrainą neteko 1 110 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 24 d. pasiekė apie 1 355 920 karių, įskaitant 1 110 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 950 tankų (+1), 24 603 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 42 640 artilerijos sistemų (+61), 1 800 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 396 oro gynybos sistemų (+2), 436 lėktuvų, 353 sraigtasparnių, 1 451 antžeminės robotizuotos sistemos (+7), 308 321 bepiločio orlaivio (+1 843), 4 632 kruizinių raketų, 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 98 698 automobilių ir degalų cisternų (+292) bei 4 216 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Po Rusijos grasinimų – kruvina okupantų ataka Kyjive
Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai. Šiuos duomenis paskelbė po to, kai Maskva pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl smūgių Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje.
Pasak naujienų agentūros AFP žurnalistų, Ukrainos sostinėje anksti ryte buvo girdimi garsūs sprogimai.
„Šiąnakt Kyjivo sritis vėl patiria masinę priešo smogiamųjų bepiločių orlaivių, kruizinių ir balistinių raketų ataką“, – sakė regiono karinės administracijos vadovas Mykola Kalašnykas.
AFP žurnalistai pastebėjo, kad dėl sprogimų drebėjo netoli vyriausybės kvartalo esantis gyvenamasis pastatas, o dešimtys žmonių slėpėsi požeminėje metro stotyje miesto centre.
Gyventojams buvo nurodyta likti slėptuvėse, nes miesto valdžia įspėjo, kad kilo gaisrai, o miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka nurodė, kad žuvo vienas žmogus, o dar bent 20 buvo sužeista.
Ukrainos valdžios institucijos ir JAV ambasada anksčiau įspėjo apie galimą didelę ataką Kyjive, nes Rusija pareiškė, kad „nubaus“ asmenis, atsakingus už mirtinus smūgius jos kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje.
„Sostinė patyrė masinę balistinių raketų ataką“, – sekmadienio rytą tinkle „Telegram“ rašė T. Tkačenka.
Jis vėliau informavo, kad oro pavojaus signalas buvo atšauktas.
Meras Vitalijus Klyčko teigė, kad žala fiksuota visuose Kyjivo rajonuose, ir pridūrė, jog dėl smūgio į mokyklą kilo gaisras, o dėl dar vieno smūgio į verslo centrą žmonės įstrigo slėptuvėje.
Įspėjimas apie raketų ataką
Ukraina tikėjosi didelės atakos, nes pasirodė pranešimų, kad jos pačios pajėgos tariamai surengė bepiločių orlaivių ataką Rusijos okupuotuose šalies rytuose, per kurią, pasak Maskvos, buvo smogta į profesinės mokyklos bendrabutį ir žuvo 18 žmonių.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį paleista bepiločių orlaivių salvė Starobilske, okupuotoje Luhansko srityje, taip pat sužalojo 42 žmones, o žmonės įstrigo po nuolaužomis.
Ukraina paneigė, kad taikėsi į civilius, ir savo ruožtu pabrėžė, jog smogė į Starobilsko rajone dislokuotą Rusijos bepiločių orlaivių dalinį.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad atsakingų asmenų lauks „neišvengiama ir griežta bausmė“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad Ukraina „mato rengimosi kombinuotam smūgiui Ukrainos teritorijoje, įskaitant Kyjivą, ženklus“.
Jis socialiniuose tinkluose sakė, kad Maskva gali pasitelkti „įvairaus tipo ginkluotę“, įskaitant hipergarsinę raketą „Orešnik“. Pradinių pranešimų apie tai, kad buvo panaudota „Orešnik“, negauta.
JAV ambasada taip pat pranešė, kad „gavo informacijos apie potencialiai didelę oro ataką, kuri gali įvykti bet kuriuo metu per ateinančias 24 valandas“.
Ukraina nuolat atakuoja Rusijos kontroliuojamas šalies teritorijas bepiločiais orlaiviais, teigdama, kad šie smūgiai atsakas į Rusijos išpuolius.
Aukų skaičius bendrabutyje
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija šeštadienį tvirtino, kad iš bendrabučio griuvėsių ištraukė dar dviejų žmonių kūnus, tad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 18.
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo ministerija, matyti, kaip dešimtys gelbėtojų naršo vienos penkių aukštų pastato dalies liekanose.
Dauguma žuvusiųjų ir dingusiųjų yra jaunos moterys, gimusios 2003–2008 m., teigiama aukų sąraše, kurį paskelbė Maskvos remiamas okupuoto Luhansko gubernatorius Leonidas Pasečnikas.
Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad „griežtai smerkia bet kokias atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, nesvarbu, kur jos vykdomos“, ir pridūrė, jog negali patvirtinti detalių dėl ribotos prieigos toje vietovėje.
Starobilskas yra išsidėstęs maždaug už 65 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje. Rusijos pajėgos užėmė jį pirmaisiais invazijos mėnesiais 2022 m.
Kyjivas neseniai išplėtė savo bepiločių orlaivių pajėgumus ir sustiprino smūgius neginčijamoje Rusijos teritorijoje, įskaitant gyvenamuosius rajonus ir naftos eksporto infrastruktūrą.
Maskva nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. beveik kasdien rengia prieš Ukrainą masines raketų ir bepiločių orlaivių atakas ir taip pat smūgiuoja į infrastruktūrą bei pražudo civilius. Ji neigia, kad taikosi į civilius gyventojus.
JAV vadovaujamos pastangos susiderėti dėl jau daugiau kaip ketverius metus vykstančio karo pabaigos pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į jo paties konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
NATO planui dėl pagalbos Ukrainai nepritarė 5 šalys
NATO planą dėl garantuotos metinės pagalbos Ukrainai didinimo iš karto užblokavo penkios šalys, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Leidinys nurodo, kad kalbama apie NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttes iniciatyvą. Jis siūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai.
Prieš pasisakė Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Kanada.
Jei planas būtų buvęs patvirtintas, Ukraina gautų apie 123 mlrd. eurų pagalbos per metus.
„Jei visi sakome, jog būtina užtikrinti, kad Ukraina toliau kovotų kuo stipresnė ir kad ši kova atvestų į taiką, tuomet, žinoma, visi turime prisidėti vienodai“, – sakė NATO vadovas.
Remiantis Kylio instituto duomenimis, Šiaurės ir Baltijos šalys, taip pat Nyderlandai ir Lenkija, karinei pagalbai Kyjivui skiria didesnę savo BVP dalį nei daugelis kitų sąjungininkių.