Karas Ukrainoje

Naktį dronai atakavo Rusijos Volgogradą, gyventojai pranešė apie sprogimus, praneša „Telegram“ kanalas „Astra“. Po atakos kilo gaisras vietos naftos perdirbimo gamykloje, kuriai jau ne kartą smogė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Vietos valdžia jau patvirtino masinę ataką ir pareiškė, kad bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį namą. Nukentėjusiųjų, anot valdžios, nėra. Tuo pat metu mieste kilo gaisras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą. „Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.

Amerikiečių Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laišką savo kolegai Donaldui Trumpui, kuriame buvo kalbama apie oro gynybos priemonių trūkumą Ukrainoje. Apie R. Blumenthalio pareiškimą rašo „Suspilne“. Senatorius patikino, kad JAV sureaguos į šį Ukrainos prezidento prašymą. „Amerika teigiamai sureaguos į šį prašymą. Mes tai darėme anksčiau ir turime tai daryti vėl ateityje, nes kalbama apie gyvybių gelbėjimą.

Ne tik Rusija, bet ir kai kurios kitos šalys nenori, kad Ukraina sukurtų savo priešlėktuvinį kompleksą, galintį perimti balistines raketas. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainietiškos balistikos nenori ne tik Rusija. Rusija – dėl suprantamų priežasčių, o ne tik Rusija – taip pat dėl suprantamų priežasčių. Priežastys slypi versle, konkurencijoje“, – sakė jis.

Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.

Europa neturėtų veikti kaip tarpininkė tarp Ukrainos ir Rusijos, o veikiau turėtų tapti žemyno balsu vykstančiose derybose. Kartu dabar yra tinkamas metas dar labiau sustiprinti paramą Kyjivui, sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, kaip praneša „The Telegraph“. Pasak Espeno Bartho Eide, Europos sąjungininkai negali vienu metu tęsti paramos Kyjivui ir atlikti tarpininko vaidmens naujame taikos procese.

Nors dėl karinių, ekonominių ir diplomatinių veiksnių Rusija šiuo metu atsidūrė nepalankioje padėtyje, savo masiniais raketų smūgiais Kyjivui ji vis dar neparodo tikro noro judėti taikos link. Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas sakė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos posėdžio, kuriame Kipre dalyvavo valstybių narių užsienio reikalų ministrai.

Per pratybas Švedijoje Ukrainos dronų operatoriai taip efektyviai naikino imituojamą priešą, kad dalį scenarijaus teko iš naujo pradėti tris kartus, praneša „Politico“. Pasak 24 metų dronų operatoriaus iš centrinės Ukrainos, turinčio šaukinį Tarik, jo 17 karių grupė naudojo dronus smūgiams prieš imituojamas priešo pajėgas. Dėl to Švedijos kariams teko tris kartus iš naujo pradėti dalį pratybų. „Turėjome misiją pagal scenarijų, kuriame.

Švedija, perdavus Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų, tikina suprantanti Rusijos keliamas rizikas. Premjero Ulfo Kristerssono teigimu, „visi viską puikiai supranta ir yra tam pasiruošę“.  Ukraina planuoja įsigyti iki 20 naujausio modelio naikintuvų „Gripen“, o Švedija padovanos 16 senesnių šio tipo orlaivių, ketvirtadienį pranešė švedų vyriausybė. Ukraina planuoja naujiems orlaiviams skirti 2,5 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos (ES) paskolos, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime.

Ukraina sėkmingai pradėjo dronų smūgių į Rusijos logistiką tiek palei fronto liniją, tiek vidutiniu atstumu kampaniją, suvaržiusią Rusijos gebėjimą perkelti kareivius į frontą, teigia Vašingtone įsikūręs JAV karo tyrimų institutas (ISW). „Galimo Rusijos priverstinio rezervistų šaukimo poveikis mūšio laukui lieka neaiškus, atsižvelgiant į Rusijai didėjantį kareivių poreikį ir tai, kad Ukrainos dronų smūgiai trukdo Rusijos karių judėjimui fronto linijos link“, – sakoma ISW pranešime.

Ukrainos pajėgos didžiausią dėmesį skiria Rusijos karinio potencialo mažinimui pietinėse okupuotose teritorijose, sako Ukrainos karinis ekspertas Aleksandras Musienko. Apie tai jis kalbėjo „Radio NV“, rašo UNIAN. Vienas iš taikinių – Sevastopolis. Anot A. Musienkos, Ukrainai nėra labai svarbu, kur Rusijos okupantai persikels iš okupuoto Sevastopolio.

Buvo smogta Tuapsės regione esančiai naftos perdirbimo gamyklai, Rusijos karinių oro pajėgų žvalgybos įrangos kompleksui, priešlėktuvinės gynybos objektams bei priešo vadavietėms, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Apie tai rašoma štabo „Facebook“ įraše.

Norėdama išlaisvinti Krymą, Ukraina privalo izoliuoti pusiasalį, kad Rusijos pajėgoms būtų neįmanomą jame pasilikti, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs JAV armijos Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas.  „Kalbant šiek tiek supaprastintai, pirmasis etapas arba pirmasis žingsnis siekiant išlaisvinant Krymą būtų jo izoliavimas. Reikia atkirsti į Džankojų vedantį kelią, sunaikinti tiltą (...) Antras žingsnis – padaryti jį netinkamą rusams naudoti“, – sakė B. Hodgesas.

Laikraštis „The Times“ aprašė, kaip galėtų vykti Rusijos puolimas prieš Lietuvą. Leidinio aprašomų pratybų scenarijuje įsivaizduojama, kad Rusija Lietuvą puola po serijos transatlantinių nesutarimų. Karines pratybas surengė buvę Pentagono pareigūnai ir JAV karininkai, o jas finansavo Europos gynybos dirbtinio intelekto įmonė „Helsing“. Kaip galėtų vykti Rusijos invazija į Lietuvą? Invazija galėtų vykti trimis kryptimis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbių su Ukrainos karine vadovybe paskelbė apie planus surengti daugiau atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijos gilumoje.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino bandymas pavergti Ukrainą patiria rimtų nesėkmių, ir šiame kontekste Rusija mėgina eskaluoti konfliktą į Europos teritoriją.

Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos rezidencija, tikėtina, yra įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prioritetinių taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Tai komentare „Telegraf“ pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas. Pasak jo, 500 taikinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuotų smogti Baltarusijos teritorijoje eskalacijos atveju, iš esmės apima visą šalies karinę ir pramoninę infrastruktūrą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino išsiuntęs laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad dabartinė padėtis reikalauja skubių veiksmų, teigiama V. Zelenskio pareiškime „Telegram“. „Retai pasitaiko, kad kitos valstybės vado vai laišku vienu metu kreiptųsi ir į Jungtinių Valstijų prezidentą, ir į Kongresą, tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad turime veikti greitai ir veiksmingai“, – sakė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuriame įspėjo apie kritinį oro gynybos sistemų trūkumą, skelbia „The Kyiv Independent“ ir teigia Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. D. Lytvynas šią informaciją patvirtino žurnalistams. Pasak jo, laiškas buvo adresuotas tiek Donaldui Trumpui, tiek JAV Kongresui.

Latvija, Lietuva ir Estija neturi tokio operatyvinio ir strateginio gylio kaip Ukraina, ir Rusija gali tuo pasinaudoti. Apie tai televizijos kanalo „Kyiv24“ eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas. „Mūsų gynyba šiaurėje yra parengta, o mūsų daliniai žino, kaip kovoti su priešu... Būtent to trūksta NATO šiaurės rytų flangui, ypač nedidelėms Baltijos šalims“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija, siekdama kompensuoti didelius nuostolius okupuotose teritorijose, rengiasi papildomai mobilizacijai. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ po išsamaus pasitarimo Ukrainos gynybos klausimais. „Gauname vis daugiau vidinės Rusijos informacijos apie pasirengimą papildomai mobilizacijai šalyje agresorėje.

Europos NATO šalių žvalgybos tarnybos ir karinės pajėgos iki šiol daugiausia teigė, kad Vladimiras Putinas kariniam susidūrimui su aljansu bus pasirengęs maždaug šio dešimtmečio pabaigoje, tačiau pastarųjų dienų įvykiai verčia juos keisti savo vertinimus, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Rusijos valdžia, susidurdama su dideliais nuostoliais kare Ukrainoje ir nesugebėdama papildyti kariuomenės taip greitai, kaip praranda karius, vis aktyviau eskaluoja retoriką Baltijos šalių atžvilgiu.

Popiežius Leonas XIV išreiškė susirūpinimą dėl intensyvėjančių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir pareiškė paramą nuo šių smūgių nukentėjusiems civiliams. Kaip praneša „Vatican News“, jis šias remarkas išsakė trečiadienį Šv. Petro aikštėje vykusios bendrosios audiencijos pabaigoje. „Su susirūpinimu stebiu karą Ukrainoje, kuris pastarosiomis dienomis smarkiai paaštrėjo.

„Rating Group“ atlikta apklausa rodo, kad ukrainiečiai pritartų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui ginant Lietuvą. „Paprašėme respondentų įsivaizduoti, kad Rusija įsiveržia į tam tikras Europos šalis, ir atsakyti, ar jie pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant tokias šalis: Moldovą, Lenkiją, Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją, Estiją) ir Suomiją“, – rašoma „Rating Group“ internetinėje svetainėje.

Trečiadienį paskelbus, kad Kryme, Sevastopolyje, griaudėjo sprogimai, „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“ skelbia daugiau detalių apie sprogimus. Anot kanalo, buvo smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno aviacijos štabui. Jis stipriai išdegė, neliko nė vieno sveiko lango. Taip pat pranešama apie smūgį į Rusijos centrinio banko pastatą Sevastopolyje. Smūgį banko pastatui patvirtino miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija šiuo metu neturi galimybių pradėti didelio masto puolimą prieš NATO, skelbia Lenkijos Užsienio reikalų ministerija. „Rusija mums kelia grėsmę, ir mes turime į tai žiūrėti rimtai. Šiuo metu Rusija neturi galimybių pradėti didelio masto puolimo prieš NATO, o jei ji ruoštųsi tai padaryti, mes tai pastebėtume – juk turime palydovinę žvalgybą.

Ukrainiečiai kritikuoja buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymą „WDR1 Live“ tinklalaidėje. Ukrainiečių „Telegram“ kanaluose trečiadienį pradėjo plisti pokalbio ištrauka, kur A. Merkel dalijasi savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad per 10 metų karas Ukrainoje bus pasibaigęs. Per 10 metų – taip, kad Ukraina taptų savarankiška, laisva ir suvereni šalis“, – pokalbio metu sakė ji. Ukrainiečiai negaili kritikos A. Merkel.

Rusijai įstrigus mūšio lauke Ukrainoje, Europoje vis labiau baiminamasi, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas bandys pakeisti situaciją plėsdamas konfliktą į Europą, rašo „Wall Street Journal“. Rusijos retorika Baltijos šalių atžvilgiu darosi vis karingesnė, Kremlius grasina ir svaidosi kaltinimais Baltijos šalims. Fiksuoti padažnėję dronų incidentai visose trijose valstybėse.

Rusijos okupuotame Kryme, Sevastopolio uoste, dislokuoti oro gynybos daliniai trečiadienio rytą numušė daugiau nei 20 Ukrainos dronų, o Ukraina taip pat panaudojo „Storm Shadow“ raketas, „Telegram“ kanale pranešė miesto gubernatorius, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Pasak Michailo Razvožajevo, per ataką buvo apgadinti keli pastatai, įskaitant centrinio banko regioninį skyrių ir aštuonių aukštų daugiabutį, bet nukentėjusiųjų nebuvo.

Lenkijos ginklų pramonė galėtų pradėti šalyje gaminti raketas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, Vašingtonui davus „pirminį pritarimą“ šiai idėjai, pareiškė gynybos ministras. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį Otavoje susitiko su Kanados gynybos ministru Davidu McGuinty aptarti Otavos dalyvavimo Europos gynybos finansavimo programoje SAFE.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna interviu „Ukrinform“ pareiškė, kad atsakomybė už dronų incidentus Estijoje ir kitose Baltijos šalyse tenka Rusijai. „Mes, žinoma, nesidžiaugiame, kad šie dronai atsiduria mūsų teritorijose, bet atsakomybė tenka Rusijai, nes ji gali nutraukti karą jau rytoj. Mes, galbūt, matysime vis daugiau panašių incidentų. Tai yra Rusijos agresyvaus karo šalutiniai padariniai“, – sako jis.

Per Rusijos ataką Ukrainos Chersono srityje naktį į trečiadienį buvo sužeisti trys civiliai, o Černihive nugriaudėjus keliolikai sprogimų nukentėjo viena įmonė, pranešė pareigūnai. Apie tai skelbia portalas „Ukrainska Pravda“. Rusai smogė Ukrainai Chersono karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad per dronų ataką Komyšanuose nukentėjo du civiliai, o bepiločiui atakavus civilinį automobilį Chersono Dnipro rajone, sužeistas 65 metų vyras.

Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusijoje griaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Exilenova+“ duomenimis. Skelbiama, kad smogta Taganrogui, virš miesto esą pakilo tirštų dūmų stulpas. Pirminiais duomenimis, miestui suduoti bent du smūgiai. Sprogimai Rusijoje Neoficialiai nustatyta, kad smūgio taikiniu galėjo būti aviacijos techninės priežiūros ir remonto objektas.

Karas Ukrainoje, tikėtina, būtent šiomis savaitėmis išeina iš daugelį metų trukusios aklavietės, o svarstyklės pamažu krypsta Ukrainos naudai. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Welt“, remdamasis karo ekspertais ir apžvalgininkais.

Ukrainos kariškiai jau nustatė pirmuosius 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje, jei dabartinis jos lyderis nuspręstų visapusiškai įsitraukti į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, dar žinomas kaip Magyaras. Jis „Telegram“ platformoje paskelbė perspėjimą dabartiniam Baltarusijos lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai. „Šuns lojimas nekanda. Plėšrus paukštis – ne toks. Pirmieji 500 taikinių jau taikiklyje.

Rusija bando kurstyti paniką dėl Kyjivo, grasindama naujais masiniais smūgiais, nes jau veikia ties savo galimybių riba. Tokią nuomonę interviu „RBC-Ukraine“ išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko. Pasak jo, dabartinis Rusijos atakų intensyvumas iš esmės yra Rusijos Federacijos galimybių „pikas“. „Daugiau, nei jie dabar, vienu metu jie negali paleisti“, – pareiškė I. Tymočko.

Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį iškviestam Rusijos Federacijos ambasados atstovui įteikė griežtą protesto notą dėl Rusijos išsakyto grasinimo masiškai apšaudyti Kyjivą ir su tuo susijusio raginimo užsienio šalių piliečiams, įskaitant diplomatus, išvykti iš miesto. Notoje teigiama, jog Lietuva kategoriškai atmeta pakartotinius Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartiją.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje liko brangiausia didžiosios valstybės klaida mūsų epochoje – iki tol, kol Amerikos lyderis Donaldas Trumpas pradėjo operaciją „Epinis įniršis“. Abu lyderiai statė už silpną priešininką ir tikėjosi pergalės per kelias dienas. Kiekvienas iš jų savo šalims užkrauna išlaidas, kurios išliks dar daugelį metų po to, kai jie praras valdžią. Kaip pavyzdžiai, kaip išleisti iš rankų stiprias kortas, V. Putinas ir D, Trumpas neturi sau lygių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Rusijos URM vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimus pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie ketinimus atakuoti Kyjivą pavadino „įžūlia provokacija“ ir patvirtinimu, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą. Jis pabrėžė, kad tai dar kartą parodo, kas iš tikrųjų yra suinteresuotas šio karo tęsimu ir eskalacija. „Aš tai vertinu kaip įžūlią provokaciją. Tai viešas, dar vienas patvirtinimas, kad Rusija yra suinteresuota tęsti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasisakė Kyjive vykusio Tarptautinio miestų ir regionų aukščiausiojo susitikimo atidaryme. Savo kalboje jis atskirai pasveikino Sviatlaną Cichanouskają ir pajuokavo apie neseniai Aliaksandro Lukašenkos išsakytą norą susitikti, taip sukeldamas juoką ir aplodismentus salėje.

Aliaksandro Lukašenkos režimas apkaltino Ukrainą neva leidžiant dronus link Baltarusijos. Ukraina sureagavo į kaltinimus, skelbia „Ukrainska Pravda“. „Kasdien mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės fiksuoja reguliarius kovinių bepiločių orlaivių perėjimus per Baltarusijos ir Ukrainos sieną bei jų kritimą mūsų teritorijoje. Kai kuriais atvejais tai nėra atsitiktiniai išpuoliai, o bandymai smogti pasienio infrastruktūros elementams, prisidengiant tariamai atsitiktiniais įskridimais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad Syzranės naftos perdirbimo gamykla po gegužės 21 d. suduoto smūgio sustabdė veiklą. „Remiantis preliminariais smūgio vertinimais, patvirtintas Syzranės naftos perdirbimo gamyklos (Syzranė, Samaros sritis, Rusijos Federacija), kurią 2026 m. gegužės 21 d. atakavo Ukrainos gynybos pajėgos, uždarymas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė štabas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įsaką, atleidžiantį į Rusijos kariuomenę užverbuotus naujokus nuo skolų iki 10 mln. rublių (139 tūkst. JAV dolerių).  Maskva toliau taiko finansines paskatas, kad pritrauktų daugiau vyrų kariauti Ukrainoje. Rusija jau daugiau nei ketverius metus siūlo pelningus atlyginimus vyrams, užsiregistravusiems dalyvauti plataus masto puolime prieš Ukrainą.

Kaliningrado „Chrabovo“ oro uoste pirmadienio vakarą įvesti apribojimai. Apie įvedamus ribojimus pirmadienį 19:55 paskelbė „Rosaviacija“. „Apribojimai būtini skrydžių saugumui užtikrinti“, – rašoma pranešime.   Ribojimai Kaliningrado oro uoste Kaip nurodoma „Rosaviacijos“ „Telegram“ kanale, ribojimai atšaukti apie 21:30. Kaip skelbia „Obozrevatel“, išskristi vėlavo bent keli lėktuvai, dešimtys reisų turėjo skraidyti danguje, nes negalėjo leistis.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija (URM) ironiškai sureagavo į naujausius Rusijos grasinimus apie naujus smūgius Kyjivui. Rusija pastaruoju metu grasina smogti Ukrainos sostinei Kyjivui. Ukrainos URM atstovas Georgijus Tichijus sureagavo į šią grasinimų porciją. Jis pastebi, kad Rusija Kyjivą atakuoja jau kelerius metus, tačiau pastaruoju metu apie atakas kalba kaip apie naujovę.

Pastaruoju metu Baltijos šalyse padaugėjus dronų incidentų, išaugo susidomėjimas, ką Ukraina išmoko per daugiau nei ketverius metus karo. Kaip pirmadienio vakarą skelbė „Politico“, Baltijos šalys kreipiasi į Ukrainą dėl patirties priedangų srityje. Vienos pirmaujančių Ukrainos gynybos grupių vadovas Ihoris Fedirko sako, kad pastarosiomis savaitėmis Baltijos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl priedangų pirkimo. „Tai nėra didelės šalys.

Europos Sąjungos (ES) diplomatai tęs darbą Kyjive, nepaisant Rusijos grasinimų suduoti daugiau didelio masto smūgių, feisbuke pareiškė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernova.  „Tas pats režimas, kuris kasnakt rengia raketų ir dronų atakas prieš civilius, dabar perspėja kitus laikytis atokiau. Mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Rusija nori pasėti baimę, paniką. Izoliuoti Ukrainą. Tai nepavyks. ES niekur nesitrauks. Mes liekame Kyjive.

Jungtinės Valstijos vis dar nori tarpininkauti kare tarp Rusijos ir Ukrainos, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio. Tai jis sakė po to, kai Maskva surengė didelę ataką prieš Kyjivą. „Kaskart, kai matote šiuos didelius vienos ar kitos pusės smūgius, tai primena, kodėl tai yra baisus karas, kuris dabar trunka ilgiau nei Antrasis pasaulinis karas, ir jis turi baigtis“, – po pokalbio telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė M. Rubio.

Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas, Gynybos ministerijos Kyjive duomenimis, antradienį Berlyne susitiko su federalinės vyriausybės atstovais pokalbių saugumo politikos klausimais. Jis, be kita ko, kalbėjosi su kanclerio Friedricho Merzo patarėju užsienio ir saugumo politikos klausimais Günteru Sautteriu.