Vienos pirmaujančių Ukrainos gynybos grupių vadovas Ihoris Fedirko sako, kad pastarosiomis savaitėmis Baltijos įmonės kreipėsi į Ukrainos gynybos pramonės gamintojus ir civilinės saugos ekspertus dėl priedangų pirkimo.
„Tai nėra didelės šalys. Jos bando rasti geriausius sprendimus, kaip apsisaugoti nuo galimos Rusijos agresijos. Kad jų žmonės būtų saugūs ir sveiki“, – cituojamas jis.
Dronų incidentai Baltijos šalyse
Praėjusią savaitę Lietuvoje du kartus paskelbtas oro pavojus. Dėl incidentų į Lietuvą antradienį turėtų atvykti Europos Komisijos (EK) pirmininkė, už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sako, kad jo šalis jau seniai pasirengusi Rusijos atakoms ir turi pakankamai žinių, kaip apsaugoti savo žmones.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai leidiniui nurodė, kad neturi informacijos apie diskusijas dėl bombų slėptuvių, tačiau „Ukrainoje įgyta patirtis yra labai vertinga stiprinant pasirengimą Lietuvoje“ ir kad Ukraina padėjo perduoti „praktines žinias, tobulinti mūsų kompetencijas... siekiant sustiprinti civilinės saugos ir atsparumo sistemas“.
Atstovas esą pridūrė, kad Lietuva padėjo statyti slėptuves Ukrainoje pagal ES programą.
Latvijos užsienio reikalų ministras neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
„Žinome, kad jie (Baltijos šalys – red. past.) turi evakuacijos mechanizmus, taigi yra gerai pasirengę“, – cituojamas I. Fedirko.
„Tačiau jie taip pat žino, kad šios pirmosios agresijos valandos bus tikrai pavojingos“, – priduria jis.
Didžiausio Ukrainos plieno gamintojo „Metinvest“ generalinis direktorius Jurijus Ryženkovas sako, kad jo įmonė veda pirmines derybas su Baltijos šalių vyriausybėmis dėl slėptuvių statybos.
Neseniai padaugėjus dronų incidentų Baltijos šalyse, padidėjo susidomėjimas Ukrainos patirtimi.
„Prieglobsčius nuo bombų gali pastatyti bet kas, tačiau vertinga yra taktinė patirtis“, – sako J. Ryženkovas.
Ukraina pasiryžusi padėti
Rusija toliau atakuoja Ukrainą dronais ir raketomis.
„Rusai per vieną naktį paleidžia daugiau nei 700–800 dronų. O šalims, kurios nėra tokios didelės kaip Ukraina, tai bus katastrofa“, – sako I. Fedirko.
Baltijos šalių pareigūnai nerimauja, kad dėl mažesnės geografinės teritorijos ir koncentruotos miestų gyventojų populiacijos didelio masto atakos atveju liktų mažai vietos klaidoms.
„Iš tiesų tai yra nauja realybė, su kuria susiduria Baltijos valstybės. Taigi turime prisitaikyti“, – cituojamas Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Didėjantis nerimas netgi paveikė Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkas. Vilniuje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. nekilnojamojo turto skelbimuose pasirodė rūsiai ir įtvirtintos požeminės patalpos, reklamuojamos kaip galimos priedangos.
„Tai košmaras, ir aš juos suprantu“, – sako I. Fedirko.
Rusijai didinant dronų gamybą ir Europos žvalgybos agentūroms įspėjant, kad Maskva per kelerius metus gali imti kelti tiesioginę karinę grėsmę NATO, aljanso rytinėje dalyje esančios vyriausybės skuba įgyvendinti Ukrainos patirtį.
„Esame pasirengę jiems padėti ir manau, kad taip pat ir šioje slėptuvių srityje“, – sako I. Fedirko.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
BUTINA nepavargti remti Ukrainos !!!
