Karas Ukrainoje

Dėl suintensyvėjusių Rusijos išpuolių su Rusija besiribojančio Rytų Ukrainos Charkivo regiono pareigūnai antradienį nurodė privalomai evakuoti civilius iš kelių gyvenviečių. „Atsižvelgdami į saugumo situaciją ir sistemingus priešo išpuolius, plečiame privalomos evakuacijos zoną Zoločivo kryptimi“, – sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas ir pridūrė, kad šis nurodymas bus taikomas daugiau nei 7 tūkst. žmonių.

Ukrainos fronte susiklosčius sudėtingai padėčiai, žiemos-pavasario puolimui pasibaigus nesėkme, o kariuomenei patiriant didelius nuostolius, rudenį Rusijoje gali būti paskelbta nauja mobilizacija, pareiškė Valstybės Dūmų deputatas ir buvęs gynybos ir saugumo komiteto narys Andrejus Gurulevas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „The Moscow Times“. „Šiuo metu užkulisiuose ir aukščiausių pareigūnų kabinetuose aktyviai diskutuojama apie tai, kad būtina surengti naują didelio masto mobilizaciją...

Rusija naktį į Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus paleido šimtus dronų ir dešimtis raketų, žuvo mažiausiai 17 civilių ir daugiau nei 100 buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai. Kai kurie žmonės įstrigo po daugiabučių griuvėsiais, įskaitant trejų metų vaiką, kurio kūną ištraukė gelbėtojai centriniame Ukrainos mieste Dnipre, pranešė pareigūnai.

Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko aukšto rango pareigūnai perspėjo Vladimirą Putiną, kad dėl išlaidų karui Ukrainoje federalinio biudžeto deficitas pasiekė netvarų lygį, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais pirmadienį pranešė agentūra „Bloomberg“. Pareigūnai pasiūlė mažinti karines išlaidas, tačiau V. Putinas nurodė Finansų ministerijai rasti galimybių sutaupyti kitose biudžeto srityse ir neliesti gynybos.

Pareigūnai pranešė, kad naktį iš pirmadienio į antradienį dėl Rusijos surengto masinio dronų ir raketų išpuolio prieš Ukrainą Lenkija pakėlė naikintuvus ir paskelbė oro gynybos sistemų parengtį. Apie tai skelbia Lenkijos radijas.

Buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje grąžino Volodymyro Zelenskio jam suteiktą valstybinį apdovanojimą, protestuodamas prieš Ukrainos prezidento sprendimą, kuris, jo nuomone, garbina Antrojo pasaulinio karo laikotarpio karinę grupuotę, susijusią su lenkų žudymu.

„Lukoil“ priklausanti Volgogrado naftos perdirbimo gamykla Rusijos pietuose nuo gegužės 29 d. sustabdė veiklą po Ukrainos surengto išpuolio, kurio metu gamykloje kilo didžiulis gaisras, praneša „Reuters“, remdamasis šaltiniais. Vietos gubernatorius praėjusią savaitę teigė, kad per Ukrainos dronų ataką Volgogrado regione žuvo bent vienas žmogus, o du buvo sužeisti. Šaltiniai teigė, kad buvo sustabdytas naftos distiliavimo blokas CDU-1, kuris sudaro 40 proc. gamyklos pajėgumų.

Ukrainos prieš metus pradėta operacija „Voratinklis“, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, įstūmė Rusiją į sunkią situaciją. „Ši operacija daug ką pakeitė“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Be naujų, didelio nuotolio dronų naudojimo prieš Rusijos naftos ir karinę pramonę, ši operacija apėmė ir tikslingas bei koordinuotas specialiųjų pajėgų operacijas už priešo linijų. Daugiau detalių V. Zelenskis atskleisti nenorėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad viena iš pagrindinių tolesnių Rusijos smūgių Ukrainai krypčių – karinių, politinių ir propagandinių – gali tapti Ukrainos įmonės, užsiimančios visų tipų raketinių technologijų plėtra. Apie tai valstybės vadovas parašė „Telegram“ kanale.

Praėjusią naktį keletą Ukrainos sričių sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, kurių metu žuvo keturi žmonės, dar dešimtys buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai. Tai – naujausios atakos kare, kurio pabaigos kol kas nematyti. Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kyjive girdėjo kelis sprogimus, o miesto valdžia pranešė, kad Rusija naudoja balistines raketas.

Neverta skirti daug dėmesio Rusijos kompleksams „Kedr“ ir „Orešnik“, nes tai yra „demonstracinės priemonės“, o Ukrainai daug didesnę problemą kelia įprastos smogimo priemonės. Apie tai kalbėjo Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas, praneša UNIAN. „Mūsų problema yra kur kas aktualesnė – tai jau mums įprasti „Iskander“ kompleksai, S-400 sistemos, naudojamos smūgiams į antžeminius taikinius, oro ir jūrų bazavimo sparnuotosios raketos ir, deja, bepiločiai orlaiviai“, – sakė jis.

Sąjungininkai turi suvokti, kad Ukrainos narystė NATO yra ne tik tikslingas sprendimas saugumo požiūriu, bet ir ekonomiškai naudinga ateities modelio forma visai Europai. Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „Ukrinform“. Ukrainos diplomatijos vadovas įvardijo kelias pagrindines išvadas ir ateities prioritetus. „Pirma. Turime visam laikui įtvirtinti savo mąstyme paradigmą, kad saugumas yra svarbiausia“, – sakė A. Sybiha.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad galimybė nutraukti karo veiksmus iki žiemos yra realistiška, praneša „Ukrinform“. K. Budanovas pabrėžė, kad užduotį kuo greičiau nutraukti karo veiksmus, pageidautina iki žiemos, iškėlė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Aš, kaip Prezidento kanceliarijos vadovas, tikrai darysiu viską, kad būtų pasiektas Ukrainos prezidento iškeltas tikslas.

Metų pradžioje Kanados premjeras garsiai nuskambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Tuomet Markas Carney pareiškė, kad Amerika keičia pasaulio tvarką, o mažoms ir vidutinėms šalims būtina vienytis, kad galėtų atsilaikyti prieš supervalstybes. Tiesa, kai atėjo laikas vienytis ir sutarti dėl paramos Ukrainai, Kanada pasakė ne. Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą.

Ukraina toliau kuria prielaidas būsimam derybų procesui, tuo pat metu didindama spaudimą Rusijai mūšio lauke ir užnugaryje. Apie tai pareiškė Ukrainos smogiamųjų bepiločių orlaivių padalinio vadas Jurijus Fedorenka. Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė apie galimą galimybių langą taikos deryboms iki kitos žiemos. Be to, artimiausiomis savaitėmis į Kyjivą turėtų atvykti specialieji JAV atstovai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

Birželio 1 d. rytą Rusijos kariuomenė bepiločiu orlaiviu smogė į Ukrainos Dniestro Bilhorodo miesto ligoninės gimdymo namus, kuriuose gulėjo šešios neseniai pagimdžiusios moterys, tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Gimdymo namuose buvo šešios neseniai pagimdžiusios moterys su savo naujagimiais, o viena moteris gimdė. Laimei, pacientai ir darbuotojai nenukentėjo“, – sakoma pranešime.

Kremlius naudoja smūgių į Zaporižios atominę elektrinę problemą, kad pateisintų sustiprintus ilgojo nuotolio smūgius į Ukrainą, sakoma  Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Pasak analitikų, gegužės 30 ir 31 dienomis okupacinė Zaporižios atominės elektrinės administracija pranešė apie du smūgius į elektrinę, neva surengtus Ukrainos. Buvo teigiama, kad gegužės 30 d. buvo apgadintas šeštojo energijos bloko mašinų skyrius, o gegužės 31 d. – transporto dirbtuvės.

Jei Baltarusijos teritorijoje bus statomos bazės ir iš jų prieš Ukrainą bus paleidžiami „Shahed“ tipo smogiamieji dronai, Ukrainos gynybos pajėgos atsakydamos atakuos šias bazes. Apie tai sakė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas. „Jei bus kokia nors Rusijos agresija iš Baltarusijos teritorijos arba baltarusių agresija iš jų teritorijos, tai suteikia mums teisę naudoti savo ginkluotę: adekvatų ir simetrišką atsaką“, – pareiškė jis.

Rusija į Ukrainą gegužę paleido rekordinį skaičių tolimojo nuotolio dronų, rodo pirmadienį paskelbta naujienų agentūros AFP Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė. Remiantis Ukrainos oro pajėgų skelbiamų kasdienių ataskaitų suvestine, gegužę Rusija paleido 8 150 tolimojo nuotolio dronų ir daugiau nei 200 raketų, taip pranokdama prieš mėnesį užfiksuotą ankstesnį rekordą. Rusų atakų akivaizdoje Kyjivas intensyvina prašymus sąjungininkams suteikti paramos oro gynybai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas asmeniškai paprašė Kinijos prezidento Xi Jinpingo padėti užbaigti karą Ukrainoje. Apie tai pranešė leidinys „South China Morning Post“, remdamasis šaltiniais, tačiau netrukus po publikacijos paskelbimo leidinys pašalino šį straipsnį.

Rusija dėl Ukrainos dronų smūgių prieš naftos perdirbimo gamyklas ir kitą energetikos infrastruktūrą iki lapkričio 30 d. stabdo aviacinio kuro eksportą. Tikslas yra užtikrinti stabilumą vietos degalų rinkoje, pirmadienį Maskvoje pareiškė vyriausybė, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Rusija aviacinį kurą eksportuoja daugiausiai geležinkeliu į Vidurinę Aziją, pirmiausiai Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Uzbekistaną.

Nyderlandų Klingendeilo instituto saugumo skyriaus bei Rusijos ir Rytų Europos tyrimų centro (CREEC) mokslo darbuotojas Nielsas Drostas duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sistemingai naudoja savo paties pasirinktą istorijos versiją kaip priemonę, siekdamas pateisinti agresiją prieš Ukrainą ir užsitikrinti paramą savo veiksmams tiek Rusijoje, tiek užsienyje.

Rytų Lenkijos Liublino miesto merija nukabino Ukrainos vėliavą, kilus Varšuvos ir Kyjivo diplomatiniam ginčui po Ukrainos sprendimo pagerbti Antrojo pasaulinio karo laikų dalinį, susijusį su Lenkijos civilių žudynėmis. Apie tai pirmadienį rašo lenkų portalas „TVP World“. Vėliava virš Liublino kartu su Lenkijos ir ES vėliavomis plevėsavo nuo 2022 metų, kai buvo iškelta kaip solidarumo gestas Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Prancūzija pirmadienį pranešė, kad savaitgalį Atlanto vandenyne buvo sulaikytas įtariamas Rusijos naftos tanklaivis. Tai naujausias toks sulaikymas, kuriuo siekiama kovoti su sankcijas pažeidžiančiu Rusijos šešėliniu laivynu. Prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė, kad laivas „Tagor“ buvo sulaikytas sekmadienio rytą tarptautiniuose vandenyse padedant Jungtinei Karalystei (JK) ir kitoms partnerėms. Pareigūnų teigimu, tanklaivis plaukė iš Murmansko šiaurės vakarų Rusijoje.

Okupuotame Kryme Rusijos primesta valdžia pereis prie „degalų talonų“ sistemos ir nustatys ribas, kiek žmonės gali įsigyti benzino. Šių priemonių tenka imtis dėl Ukrainos smūgių tebesitęsiant kuro trūkumui regione, rašo „Kyiv Independent“. Sergejus Aksionovas, Rusijos paskirtasis okupuoto Krymo vadovas, gegužės 30 d. paskelbė šį sprendimą „Telegram“, informuodamas gyventojus, kad nuo gegužės 31 d. „95 oktano benzino pardavimas „ATAN“ ir „TES“ degalinėse vyks tik pagal talonus“, tai – 2 didžia...

Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas BBC laidoje pareiškė, kad Rusija turi keisti atakų Ukrainai taktiką taip, kad Rumunijos piliečiai dėl to nenukentėtų. „Per pastaruosius dvejus metus pas mus buvo, matyt, 20 ar 30 incidentų su dronais. Iš pradžių juose nebuvo sprogmenų. Maždaug prieš mėnesį buvo dar vienas, su sprogmenimis, kuris, laimei, nesprogo“, – pasakojo N. Danas. Rumunijos prezidentas pažymėjo, kad tai tampa grėsme Rumunijos piliečiams.

Ukraina stengiasi numušti visus Rusijos dronus, net ir tuos, kurie skrenda Rumunijos, Moldovos, Lenkijos ar Baltijos šalių link, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale. Jis pažymėjo, kad Ukraina nedelsdama informuoja savo sąjungininkus, jei drono nepavyksta numušti. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad padėtų sąjungininkams. „Rusija naudoja dronus, kad darytų spaudimą NATO šalims ir įvertintų jų reakciją.

Gegužės mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų sistemų pajėgos Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose smogė 18 naftos objektų, priklausančių okupantams rusams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad žvalgybų įspėjimai dėl masinių Rusijos smūgių tebegalioja. Apie tai jis pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi, skelbia „Ukrinform“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Kyjivas turi iki žiemos truksiantį galimybių langą deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo. V. Zelenskis tai sakė interviu „CBS News“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Prezidento buvo paprašyta pakomentuoti brigados generolo, Trečiojo kariuomenės korpuso vado Andrijaus Bileckio pareiškimą, kad Ukraina turi 6–9 mėnesius perimti iniciatyvą mūšio lauke iš Rusijos ir sustiprinti savo pozicijas taikos deryboms.

 Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas savo bendražygio Rusijos vadovo Vladimiro Putino pavyzdžiu, pareiškė, kad armėnai turėtų būti „labai atsargūs“, kad nenutiktų tai, „kas nutiko Ukrainoje“. A. Lukašenkos komentarą po Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimo Astanoje cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“. „Armėnai turi būti labai atsargūs, kad, neduok Dieve, nekartotų to, kas nutiko Ukrainoje (...) Ukrainoje viskas prasidėjo bū...

Baltarusija yra nusitaikiusi į vieną „didelį“ taikinį Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pranešė nustatęs 500 potencialių smūgių taikinių Baltarusijoje.

Rusijos okupaciniai daliniai šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 2,3 tūkst. kovinių dronų, beveik 1 560 valdomų aviacinių bombų ir 108 įvairaus tipo raketas. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad visos atakos buvo nukreiptos „tiesiog prieš civilinę infrastruktūrą – gyvenamuosius namus ir energetikos objektus“. „Kasdien dirbame, kad sustiprintume apsaugą nuo rusų teroro. Vakar gavome naują IRIS-T raketų kompleksą.

 Jungtinių Tautų branduolinės energetikos agentūra, remdamasi vietos pareigūnų teiginiais, pranešė, kad į Zaporižios atominę elektrinę Rusijos okupuotame pietų Ukrainos regione pataikė dronas.

Per praėjusią parą Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainą, žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 37 buvo sužeisti, o daugiausia civilių nukentėjo Dnipropetrovsko srityje, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Dnipropetrovsko srityje per Rusijos atakas buvo sužeista 12 žmonių, iš jų 11 – Nikopolio rajone ir vienas – Kryvyj Riho rajone, nurodė srities vadovas Oleksandras Hanža.

Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos karinio tiekimo kelių kontrolę okupuotose Luhansko srities dalyse, sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių kariuomenė.

Ketvirtaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą metais NATO rytinio sparno pareigūnai vis labiau įsitikina, kad Aljanso ateitis jau dabar yra perrašoma Ukrainos mūšio lauke.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėtosi grasinimais Lietuvai ir Latvijai. Rusijos diktatorių akivaizdžiai užgavo mūsų užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai apie NATO gebėjimą prireikus nukenksminti Kaliningradą. O Latviją jis kaltina neva suteikiant oro erdvę Ukrainos dronams. O štai savo paties atakos drono skrydį į Rumuniją V. Putinas neigia – reikalauja įrodymų.

Artimiausioje perspektyvoje tikėtis karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos neverta. Tokią prognozę VDR podkasto eteryje pateikė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Po dešimties metų šis karas, tikiuosi, bus pasibaigęs. Ir tokiu būdu Ukraina taps nepriklausoma, laisva, suverenia šalimi“, – sakė politikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia „naują masinį smūgį“ šaliai, ir paragino gyventojus imtis veiksmų, kad „apsaugotų savo gyvybes“. Praėjusį savaitgalį Kyjivas smarkiai nukentėjo nuo didžiulio Rusijos bombardavimo – vieno didžiausių nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo naftos infrastruktūros objektus Rusijos Federacijos Rostovo ir Krasnodaro srityse, praneša naujienų agentūra „Unian“. Taganrogo mieste po sprogimų užsidegė kuro cisterna ir degalų rezervuaras. Socialinėje žiniasklaidoje rusai paskelbė, kad sprogimai buvo girdėti skirtinguose Taganrogo vietose. Vietiniai gyventojai teigė girdėję skrendančių dronų ir sprogimų garsus netoli uosto ir aviacijos gamyklos.

Rusija yra pajėgi sunaikinti tuos, kurie bandys užpulti Kaliningrado sritį, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. V. Putinui viešint Kazachstane, per spaudos konferenciją jam buvo pacituoti Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio žodžiai, kad, kaip rašo „Interfax“, NATO Baltijos valstybės turi pakankamai pajėgų sunaikinti Kaliningrado srityje esančias priešlėktuvinės gynybos bazes.

Masinis vidutinio nuotolio dronų naudojimas pastaraisiais mėnesiais leido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perimti kontrolę virš kelio, vadinamo „sausumos tiltu“ į okupuotą Krymą, praneša „Politico“. Pažymima, kad kelias užtikrina tiek aneksuoto pusiasalio, tiek Rusijos pajėgų pietiniame fronte – Chersono ir Zaporižios srityse – aprūpinimą.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė paramą Rumunijai po naktinio incidento, kuomet Rusijos smogiamasis dronas pataikė į gyvenamąjį daugiabutį. Apie tai jis parašė platformoje „X“. V. Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, kad „karas neužsitęstų ir nesiplėstų“. Jis taip pat prisiminė praėjusią naktį įvykdytą Rusijos ataką prieš Odesos sritį, pavadindamas ją dar vienu cinišku išpuoliu prieš civilinę infrastruktūrą.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sieks, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netektų aukščiausio Lenkijos apdovanojimo dėl jo sprendimo suteikti elitiniam Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų padaliniui UPA didvyrių vardą, praneša „Onet“. 2023 m. balandžio 5 d. tuometinis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, V. Zelenskio vizito Varšuvoje metu, apdovanojo jį Baltojo erelio ordinu – aukščiausiu šalies apdovanojimu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad drono smūgis į daugiabutį NATO priklausančioje Rumunijoje parodė, jog Rusija kelia grėsmę visai Europai. „Pastarasis Rusijos drono įsibrovimas į Rumunijos oro erdvę ir jo sprogimas (...) dar kartą įrodė, kad Rusijos agresija kelia realią grėsmę Juodosios jūros regionui ir visai Europai“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tebėra įsitikinęs greita pergale Donbase. Analitikai teigia, kad to paaiškinimas gali slypėti jo paties karinės vadovybės veiksmuose, praneša Karo studijų institutas (ISW). „Financial Times“ duomenimis, su V. Putinu bendraujantys šaltiniai teigia, kad Rusijos vadovas yra įsitikinęs, jog jo kariuomenė iki 2026 m. rudens gali užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją. Po to jis planuoja per derybas padidinti savo teritorinius reikalavimus.

Rusija pradėjo aktyviau spausti Baltarusiją, kad ši plačiau ir savo jėgomis prisijungtų prie karo prieš Ukrainą. Pasak Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovo Andrijaus Demčenkos, ateityje galimos provokacijos, taip pat neatmetama ir invazija. Apie tai rašo „Radio Svoboda“. Kaip paaiškino A. Demčenka, dar nuo 2022 metų Baltarusija prie sienos su Ukraina laiko nedidelį skaičių savo dalinių, kurie periodiškai rotuojami, tačiau jų skaičius nedidėja.