Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Zelenskis: Ukraina turi galimybių langą deryboms su Rusija iki žiemos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Kyjivas turi iki žiemos truksiantį galimybių langą deryboms su Rusija dėl karo užbaigimo.
V. Zelenskis tai sakė interviu „CBS News“, kuris buvo paskelbtas sekmadienį.
Prezidento buvo paprašyta pakomentuoti brigados generolo, Trečiojo kariuomenės korpuso vado Andrijaus Bileckio pareiškimą, kad Ukraina turi 6–9 mėnesius perimti iniciatyvą mūšio lauke iš Rusijos ir sustiprinti savo pozicijas taikos deryboms.
V. Zelenskis atsakė: „Taip, tai tiesa.“
Pasak jo, nuo 2025 metų gruodžio Rusija pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke, ir jis pasidalijo šia informacija su JAV partneriais.
„Sausį jiems (partneriams) pasakiau, kad, mano nuomone, turime langą deryboms, nes kas mėnesį jie (rusai) praras vis daugiau žmonių ir dėl to praras iniciatyvą mūšio lauke“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Taigi dabar turime šį laiko tarpą iki žiemos. Todėl manau, kad (...) prieš žiemą turime rasti būdą, diplomatinį būdą, susėsti ir pasikalbėti. Bet tai priklauso nuo spaudimo (Vladimirui) Putinui, spaudimo jo visuomenėje, ir manau, kad jis stiprėja, spaudimo sankcijomis – ne jas naikinti, o įvesti naujas. Tai geras, diplomatinis kelias“, – pridūrė jis.
Zelenskis sako, kad tikisi Kyjive sulaukti Witkoffo ir Kushnerio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris apsilankys Kyjive. Tai jis pareiškė interviu „CBS News“.
Ukrainiečiai „turi pamatyti amerikiečių derybų delegaciją Ukrainoje“, pabrėžė V. Zelenskis.
Paklaustas, kada pastarąjį kartą gavo žinių iš D. Trumpo pasiuntinių ir ar jie atvyks į Kyjivą, V. Zelenskis atsakė: „Taip, mes tikimės, kad jie atvyks į Kyjivą. Tikiuosi, kad jie ras galimybę čia apsilankyti po dviejų savaičių. Bent jau tokią žinią gavau iš savo derybų grupės – jie man pranešė turėję kontaktų su Steve'u bei Jaredu, ir šie sakė esantys pasiruošę atvykti į Ukrainą bei pasikalbėti, žinoma, jeigu... visada yra „jeigu“. O šiandien tas „jeigu“ reiškia Artimuosius Rytus“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Jie jau kelis kartus buvo Maskvoje. Aš jau minėjau: jei jie šį karą nori vykti į Maskvą, pirmiausiai turėtų apsilankyti Kyjive ir tada keliauti toliau į Maskvą. Manau, kad tai būtų prasminga. Kad tai svarbu ne tik mums. Jiems būtų gerai suprasti ir pamatyti, kad žmonių gyvenimas tęsiasi. Bet mes norime užbaigti šį karą ir sustabdyti Rusijos Federaciją“, – kalbėjo V. Zelenskis.
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje žurnalistams sakė, kad derybos dėl Rusijos karo užbaigimo, kuriose dalyvavo Vašingtonas, įstrigo dėl nepakankamos pažangos.
Tačiau, anot M. Rubio, JAV pasirengusios vėl prie jų prisijungti, kai tik atsiras viltis pasiekti rezultatą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris apsilankys Kyjive. Tai jis pareiškė interviu „CBS News“.
Ukrainiečiai „turi pamatyti amerikiečių derybų delegaciją Ukrainoje“, pabrėžė V. Zelenskis.
Paklaustas, kada pastarąjį kartą gavo žinių iš D. Trumpo pasiuntinių ir ar jie atvyks į Kyjivą, V. Zelenskis atsakė: „Taip, mes tikimės, kad jie atvyks į Kyjivą. Tikiuosi, kad jie ras galimybę čia apsilankyti po dviejų savaičių. Bent jau tokią žinią gavau iš savo derybų grupės – jie man pranešė turėję kontaktų su Steve'u bei Jaredu, ir šie sakė esantys pasiruošę atvykti į Ukrainą bei pasikalbėti, žinoma, jeigu... visada yra „jeigu“. O šiandien tas „jeigu“ reiškia Artimuosius Rytus“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Jie jau kelis kartus buvo Maskvoje. Aš jau minėjau: jei jie šį karą nori vykti į Maskvą, pirmiausiai turėtų apsilankyti Kyjive ir tada keliauti toliau į Maskvą. Manau, kad tai būtų prasminga. Kad tai svarbu ne tik mums. Jiems būtų gerai suprasti ir pamatyti, kad žmonių gyvenimas tęsiasi. Bet mes norime užbaigti šį karą ir sustabdyti Rusijos Federaciją“, – kalbėjo V. Zelenskis.
JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje žurnalistams sakė, kad derybos dėl Rusijos karo užbaigimo, kuriose dalyvavo Vašingtonas, įstrigo dėl nepakankamos pažangos.
Tačiau, anot M. Rubio, JAV pasirengusios vėl prie jų prisijungti, kai tik atsiras viltis pasiekti rezultatą.
Per Rusijos smūgius Dnipropetrovskui žuvo moteris, 9 asmenys sužeisti
Per Rusijos atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje sekmadienį žuvo moteris, dar devyni asmenys buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas beveik 40 kartų dronais, iš artilerijos bei aviacinėmis bombomis atakavo keturis regiono rajonus“, – rašė jis.
Apgadinta infrastruktūra, daugiabučiai, administracinis pastatas, degalinė, automobiliai. Per apšaudymą žuvo 50-metė moteris. Devyni žmonės buvo sužeisti.
Per rusų drono smūgį sunaikintas pašto skyrius Dnipro mieste. Pastatas visiškai sudegė.
Anksčiau pranešta, kad naktį į sekmadienį rusų dronas smogė policijos automobiliui Chersone. Buvo sužeisti trys pareigūnai.
„Nepaisant nuolatinio pavojaus, policininkai toliau vykdo savo pareigas, gelbsti žmones ir suteikia pagalbą visiems, kuriems jos reikia“, – „Telegram“ kanale teigė Ukrainos patrulių policijos skyriaus vadovas Oleksijus Biložyckis.
Ukrainos pajėgos neigia, kad rusai užėmė Riasnė kaimą Sumų srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė pranešimus, kad Rusijos daliniai neva užėmė Riasnės kaimą Sumų srityje.
„Riasnė Sumų srityje yra kontroliuojama Ukrainos pajėgų. Nepaisant rusų propagandos tvirtinimų apie pasienio kaimo „užėmimą“, teritorinės gynybos 119-osios savarankiškos brigados daliniai išlaiko šią gyvenvietę“, – tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 14-asis armijos korpusas.
Pasak šio korpuso vadovybės, priešas buvo sutriuškintas prieigose, o „likusios puolamosios grupės sistemingai naikinamos mūsų FPV dronų“.
Anksčiau Ukrainos kariuomenė paneigė priešo žiniasklaidos skelbiamą informaciją apie neva užimtą Novovasylivkos vietovę Charkovo srityje.
Lukašenka grasina 1 šaliai tuo, „kas nutiko Ukrainoje“
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, sekdamas savo bendražygio Rusijos vadovo Vladimiro Putino pavyzdžiu, pareiškė, kad armėnai turėtų būti „labai atsargūs“, kad nenutiktų tai, „kas nutiko Ukrainoje“.
A. Lukašenkos komentarą po Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimo Astanoje cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
„Armėnai turi būti labai atsargūs, kad, neduok Dieve, nekartotų to, kas nutiko Ukrainoje (...) Ukrainoje viskas prasidėjo būtent taip. Jūs tai prisimenate. Kad jie, armėnai, ką tik išėję iš vieno karo, dėl to neatsidurtų sunkioje padėtyje. Nereikia skubėti. Reikia tiesiog pagalvoti, reikia būti išmintingiems žmonėms“, – kalbėjo jis.
V. Putinas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Armėniją dėl jos eurointegracijos siekių gali ištikti „Ukrainos scenarijus“, sakydamas, kad Rusijos konfliktas su Ukraina prasidėjo dėl pastarosios siekio įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Zelenskis: Rusija šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo per 2,3 tūkst. dronų ir per 100 raketų
Rusijos okupaciniai daliniai šią savaitę prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip 2,3 tūkst. kovinių dronų, beveik 1 560 valdomų aviacinių bombų ir 108 įvairaus tipo raketas. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad visos atakos buvo nukreiptos „tiesiog prieš civilinę infrastruktūrą – gyvenamuosius namus ir energetikos objektus“.
„Kasdien dirbame, kad sustiprintume apsaugą nuo rusų teroro. Vakar gavome naują IRIS-T raketų kompleksą. Ačiū Vokietijai už nuolatinį indėlį į gyventojų apsaugą. Šios stiprios paramos dėka buvo apsaugota tūkstančiai žmonių gyvybių. Tačiau mums taip pat reikia raketų oro gynybos sistemoms, kad galėtume efektyviai atremti Rusijos atakas“, – rašė V. Zelenskis.
Jis, be to, priminė, kad šią savaitę buvo sudaryti svarbūs susitarimai su Švedija, ypač – naujas paramos paketas dėl Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų sustiprinimo „Gripen“ naikintuvais.
Ir šiais metais būta naujų įnašų į PURL programą, parama šiai iniciatyvai turi būti tęsiama, teigė prezidentas.
“Mes tai pat kliaunamės JAV ir mūsų Europos partneriais. Balistinė gynyba yra vienas svarbiausių Ukrainos prioritetų“, – akcentavo V. Zelenskis. Stipri oro gynyba „gali suteikti mūsų gyventojams daugiau apsaugos ir atimti iš Rusijos paskutinį pranašumą“.
„Dėkoju visiems partneriams, kurie padeda ir yra pasirengę efektyviai reaguoti į Maskvos bandymus išplėsti ir eskaluoti karą. Labai svarbu, kad ten suprastų: sprendimas pradėti karą turės pasekmių. Esu dėkingas visiems, kurie stovi Ukrainos pusėje“, – pridūrė prezidentas.
Ukrainoje į okupuotą branduolinę elektrinę smogė dronas
Jungtinių Tautų branduolinės energetikos agentūra, remdamasi vietos pareigūnų teiginiais, pranešė, kad į Zaporižios atominę elektrinę Rusijos okupuotame pietų Ukrainos regione pataikė dronas.
Tarptautinė atominės energijos agentūra socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Rusijos valdomos jėgainės operatorius ją informavo, jog šeštadienį į turbinų pastatą atsitrenkė dronas, kuris, „kaip pranešama, sienoje išmušė skylę“.
Rusijos žiniasklaida paskelbė valstybinės branduolinės energetikos bendrovės „Rosatom“ pareiškimą, kuriame Ukraina kaltinama tyčiniu išpuoliu, tačiau Kyjivas šį teiginį kategoriškai neigia.
Netoli fronto linijos pietų Ukrainoje esanti Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia atominė elektrinė Europoje.
Rusija pranešė apie esą į okupuotą Zaporižios AE pataikiusį droną, Ukraina neigia kaltinimus
Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje esančiai Zaporižios atominei elektrinei (AE) šeštadienį smogė dronas, pranešė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija, citavusi vietos pareigūnus.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) socialiniuose tinkluose paskelbė, kad Rusijos valdomos jėgainės operatorius ją informavo apie drono smūgį turbinų pastatui, „kuris, kaip pranešama, pramušė skylę jo sienoje“.
Rusijos žiniasklaida išplatino valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ pareiškimą, kuriame Ukraina kaltinama tyčiniu išpuoliu – šį teiginį Kyjivas griežtai neigia.
Netoli fronto linijos Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios AE yra didžiausia atominė elektrinė Europoje.
Rusijoje – nauji ukrainiečių dronų smūgiai naftos infrastruktūros objektams
Praėjusią naktį Ukraina sudavė dar vieną smūgį Rusijos naftos pramonei, paleisdama dronus į naftos saugyklą prie pietinio Taganrogo miesto Azovo jūros pakrantėje ir į naftos perdirbimo gamyklą Saratove prie Volgos upės, sekmadienį pranešė žiniasklaida.
Rusijos valdžios institucijos iš dalies patvirtino šiuos smūgius, apie kuriuos taip pat pranešė Ukrainos žiniasklaida. Sprendžiant iš internete plintančių vaizdų, atrodo, kad šie smūgiai Saratove turėjo ypač sunkių pasekmių.
„Remiantis preliminaria informacija, padaryta žala civilinei infrastruktūrai“, – platformoje „Telegram“ rašė Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas, išsamesnės informacijos nepateikdamas.
Saratovo naftos perdirbimo gamykla priklauso valstybinei naftos bendrovei „Rosneft“, kuriai vadovauja artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulis Igoris Sečinas. Šis objektas jau anksčiau yra tapęs vis intensyvesnių Ukrainos oro smūgių Rusijos teritorijoje taikiniu.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras platformoje „Telegram“ patvirtino, kad Matvejevo-Kurgano rajone netoli Taganrogo esanti naftos saugykla vis dar dega.
Pasak jo, gesinimo darbai tęsėsi po „masinio“ Ukrainos dronų antskrydžio, kurio metu oro gynybos pajėgos sunaikino 50 nepilotuojamųjų skraidyklių.
Pasak Rusijos kariuomenės, naktį buvo neutralizuota daugiau nei 200 Ukrainos dronų.
Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėn. Putinas įsakė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, abiejų šalių rengiami dronų antskrydžiai tapo kasdienybe.
Ukrainiečių dronų technologijoms tobulėjant, pastaraisiais mėnesiais žymiai išaugo ir Kyjivo atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą bei karinės gamybos objektus mastas.
Pareigūnai įspėja dėl Baltarusijos panaudojimo kaip placdarmo naujam Rusijos puolimui Ukrainoje
Daugiau nei prieš ketverius metus autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido savo ilgametei sąjungininkei Rusijai pasinaudoti šalies teritorija invazijai į Ukrainą. Dabar Kyjivo pareigūnai įspėja, kad A. Lukašenka gali vėl leisti savo šaliai tapti placdarmu naujoms Kremliaus pajėgų atakoms.
Nors Baltarusija nesiuntė savo karių į mūšį, A. Lukašenka parėmė prezidento Vladimiro Putino karo veiksmus, priimdamas Rusijos branduolinius ginklus bei karinę infrastruktūrą ir gamindamas komponentus Maskvos karinei pramonei. Anksčiau šį mėnesį šalys surengė bendras branduolinių pajėgų pratybas, kuriose buvo naudojami Baltarusijoje dislokuoti Rusijos ginklai.
Daugiau nei tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį, negailestingai slopindamas opoziciją ir pasikliaudamas glaudžiais ryšiais su Rusija bei subsidijomis iš Kremliaus iždo, kad atsvertų nuolatines Vakarų sankcijas.
Maskvos ir Minsko karinis bendradarbiavimas vis labiau neramina Ukrainos sąjungininkus.
Baltarusijos vaidmuo Ukrainoje
Kai V. Putinas 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijoje prisidengiant pratybomis sutelktos Rusijos pajėgos patraukė Kyjivo link, esančio vos už maždaug 90 km į pietus nuo sienos.
V. Putino viltis greitai užimti Kyjivą sužlugdė atkaklus Ukrainos pasipriešinimas, o siaurais keliais nusidriekusios Rusijos tankų kolonos tapo lengvu grobiu.
Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo invazijos pradžios, didelių nuostolių patyrusios ir tiekimo linijas sunkiai išlaikiusios Rusijos pajėgos pasitraukė iš Kyjivo ir kitų užimtų teritorijų šiaurės rytinėje Ukrainoje, o Kremlius tai pavadino „geros valios gestu“.
Kai praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto karo pradžios Maskva bandė derėtis dėl greitos karo pabaigos, Baltarusijoje įvyko pirmosios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos. Vėliau derybos persikėlė į Stambulą, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.
Konfliktui virtus sekinančiu karu, Baltarusija ėmė vaidinti svarbų vaidmenį remiant Maskvos karo veiksmus. Baltarusijos gamyklos gamino svarbius komponentus, įskaitant mikroschemas ir kitą elektroniką, optines nutaikymo sistemas, artilerijos šaudmenis ir sunkiasvorius sunkvežimius, gabenančius Rusijos balistines raketas.
Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad balistinės raketos „Orešnik“, kurią Rusija gegužės 24 dieną paleido į Ukrainą, nuolaužose buvo rasta mikroschemų iš Baltarusijos. Jis paragino Vakarų sąjungininkus sugriežtinti sankcijų Baltarusijai taikymą.
Baltarusija taip pat suteikė poligonus Maskvos kariams mokyti, rengė bendras pratybas ir leido naudoti savo ligonines sužeistiems Rusijos kariams gydyti.
A. Lukašenkai besipriešinančių buvusių kariškių ir teisėsaugos pareigūnų grupė BELPOL nurodė, kad Baltarusijos pramonė buvo faktiškai integruota į Kremliaus karo mašiną. Jos teigimu, daugiau nei 500 Baltarusijos pramonės įmonių dalyvauja gaminant ginklus ir šaudmenis, remontuojant karinę techniką ir teikiant logistikos paslaugas.
„Lukašenkos režimas yra labai rimtai įsitraukęs į karą, – naujienų agentūrai AP sakė BELPOL vadovas Uladzimiras Žyharas. – Lukašenka visais įmanomais būdais padeda Rusijai.“
Su Ukraina besiribojančiame Gomelio regione pradėtas statyti didelis poligonas ir kareivinės dideliam karių skaičiui, teigė U. Žyharas. Jis pridūrė, kad Ukraina buvo priversta laikyti nemažai pajėgų prie sienos su Baltarusija, o tai neleidžia jų panaudoti kovai su Rusijos kariais daugiau nei 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.
Per pastarąją parą sunaikinta dar 1 560 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 364 060, iš kurių 1 560 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 962 priešų tankus (+2), 24 657 šarvuotąsias kovos mašinas (+14), 42 987 artilerijos sistemas (+57), 1 819 raketų paleidimo sistemų (+6), 1 399 oro gynybos sistemas (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 519 antžeminių robotų sistemų (+19), 320 327 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 894), 4 693 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 101 237 transporto priemones ir kuro cisternas (+524), 4 234 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos tiekimo kelių Luhansko srityje kontrolę
Ukrainos dronai perėmė svarbių Rusijos karinio tiekimo kelių kontrolę okupuotose Luhansko srities dalyse, sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ukrainiečių kariuomenė.
Pranešimą cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
„Luhansko sritis dabar yra kontroliuojama Trečiojo kariuomenės korpuso dronų!“ – rašoma pranešime.
Vienos iš operacijų metu Ukrainos dronai pasiekė Izvarynės patikros punktą, esantį daugiau nei 205 km Rusijos kontroliuojamos teritorijos gilumoje Luhansko srityje, pranešė kariškiai.
Operacijos taikiniais tapo Rusijos šarvuočiai ir šaudmenų sandėliai, nurodė korpusas.