Donaldas Trumpas: Iranas sutiko nekurti branduolinio ginklo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užsitikrinęs Irano garantijas, kad šalis nekurs branduolinio ginklo, žiniasklaidai paskelbus, jog Teheranui jis išsiuntė griežtesnį taikos pasiūlymą.
Bet kokie pasiūlymo pakeitimai gali dar labiau atitolinti susitarimą oficialiai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir atverti Hormuzo sąsiaurio laivybos kelią. Susitarimą bandoma pasiekti jau ilgas savaites, nepaisant piktos retorikos ir retkarčiais kylančių ginkluotų susirėmimų.
„The New York Times“ ir „Axios“ šeštadienį pranešė, kad D. Trumpas grąžino Iranui apsvarstyti naują planą su „griežtesnėmis“ sąlygomis, nors liko neaišku, kas konkrečiai turima omenyje.
D. Trumpas yra sakęs, kad jo prioritetai bet kokiam susitarimui apima siekį neleisti Iranui kurti branduolinio ginklo ir blokuojamo Hormuzo sąsiaurio atvėrimą.
„Viena garantija, kurią privalau turėti, yra ta, kad nebus jokio branduolinio ginklo. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – šeštadienio vakarą transliuotame interviu savo marčiai Larai Trump (Larai Tramp) jos „Fox News“ laidoje sakė JAV prezidentas.
Tačiau Teheranas anksčiau yra suabejojęs D. Trumpo teiginiais, o šalių pozicijos dėl pagrindinių prioritetų atrodė itin skirtingos.
Trumpas paprašė nustatyti griežtesnes siūlomo susitarimo su Iranu sąlygas
JAV žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas siekia pakeisti keletą pasiūlymo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo sąlygų, kol galutinis susitarimas tarp konflikto šalių vis dar nėra pasiektas.
Kaip pranešė „The New York Times“, D. Trumpas siūlo nustatyti griežtesnes susitarimo sąlygas, todėl naujas susitarimo projektas, pasak su procesu susipažinusių pareigūnų, buvo grąžintas Iranui svarstyti.
Pranešime teigiama, kad kol kas neaišku, ką reiškia šie pakeitimai, tačiau naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad D. Trumpas norėjo įtvirtinti keletą susitarimo punktų, kuriuos asmeniškai laiko svarbiais, pavyzdžiui, tuos, kurie yra susiję su Irano branduolinėmis medžiagomis.
Dėl šių naujų pakeitimų derybos tarp šalių gali užtrukti dar kelias dienas, kol bus priimtas sprendimas, ar šiuo susitarimu bus užbaigtas karas, prasidėjęs po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis surengė bendrą karinę operaciją prieš Iraną.
JAV šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad pasiūlymas laukė D. Trumpo patvirtinimo, tačiau po penktadienį Baltųjų rūmų situacijų kambaryje įvykusio susitikimo jis jokio sprendimo taip ir nepriėmė.
D. Trumpas teigė, kad jo prioritetai rengiant bet kokį susitarimą apima Irano įsipareigojimą niekada nekurti branduolinių ginklų ir atidaryti užblokuotą Hormuzo sąsiaurį, kuriuo transportuojama maždaug 20 procentų pasaulio naftos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Teheranas: susitarimo su JAV nebus, kol nebus užtikrintos Irano teisės
Iraniečių vyriausiasis derybininkas sekmadienį pareiškė, kad Teheranas nesutiks su jokiu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, kol nebus visiškai užtikrintos Irano teisės.
Šis pareiškimas nuskambėjo pasirodžius pranešimams, kad Vašingtonas grąžino Iranui griežtesnį taikos pasiūlymą.
Bet kokie pasiūlymo pakeitimai gali dar labiau atidėti susitarimą oficialiai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir vėl atverti Hormuzo sąsiaurį po ilgas savaites trukusių įtemptų derybų, kurias lydėjo griežta retorika ir pavieniai smurto protrūkiai.
Laikraštis „The New York Times“ ir naujienų portalas „Axios“ šeštadienį pranešė, kad Donaldas Trumpas grąžino Iranui apsvarstyti naują planą su „griežtesnėmis“ sąlygomis, nors išsamesnės detalės lieka neaiškios.
„Nepritarsime jokiam susitarimui, kol nebūsime tikri, kad apgintos Irano žmonių teisės“, – valstybinės televizijos parodytame vaizdo įraše sakė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
D. Trumpas pareiškė, kad tarp jo prioritetų yra siekis neleisti Iranui kurti jokių branduolinių ginklų ir vėl atverti blokuojamą Hormuzo laivybos kelią.
„Vienintelė garantija, kurią privalau turėti, yra ta, kad nebus jokių branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – šeštadienio vakarą transliuotame interviu savo marčiai Larai Trump jos laidoje per „Fox News“ sakė jis.
Tačiau Teheranas anksčiau suabejojo D. Trumpo teiginiais, o šalių pozicijos svarbiausiais klausimais vis dar stipriai skiriasi.
Iranas pareiškė, kad prieš pradedant esmines derybas dėl jo branduolinės programos, turi būti atšauktas 12 mlrd. JAV dolerių vertės įšaldyto turto lėšų blokavimas. Irano žiniasklaidos teigimu, Teheranas kaip nepagrįstus atmetė ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad jo prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos.
Teheranas taip pat reikalauja, kad į bet kokį susitarimą būtų įtrauktas Libanas, nepaisant besitęsiančių kovų, Beirutui kaltinant Izraelį „išdegintos žemės taktika“, šiam plečiant operacijas prieš Irano remiamą „Hezbollah“.
Anksčiau signalizavęs, kad susitarimas jau arti, D. Trumpas pakeitė toną į mažiau skubotą ir interviu „Fox“ užsiminė apie galimus atnaujintus karinius veiksmus.
„Aš niekur neskubu, – sakė jis. – Jei negausime to, ko norime, viską užbaigsime kitu būdu.“
Įtampos protrūkiai
Jis atkartojo Pentagono vadovo Pete'o Hegsetho pastabas. Šeštadienį Azijoje vykusiame gynybos aukščiausiojo lygio susitikime jis pareiškė, kad Vašingtonas yra „pajėgesnis nei bet kada“ prireikus vėl pradėti karą.
Nors kasdieniai smūgiai visame Irane ir Persijos įlankoje liovėsi po to, kai Teheranas ir Vašingtonas balandį sudarė laikinąsias paliaubas, o deryboms tarpininkavo Pakistanas, sporadiškos kovos tęsiasi.
Irano revoliucinė gvardija numušė JAV karinį droną, kuris „ketino įskristi į Irano teritorinius vandenis“, pranešė Irano valstybinis transliuotojas IRIB, nors Vašingtonas šio incidento nepatvirtino.
Anksčiau šią savaitę kilo įnirtingiausios kovos nuo paliaubų pradžios, kai JAV pajėgos smogė Irano Bandar Abaso uostui, o tai išprovokavo atsakomąją Irano ugnį.
Nepaisant to, diplomatinės pastangos tęsiasi, o D. Trumpas patiria spaudimą pasiekti susitarimą, kuris panaikintų abipuses JAV ir Irano blokadas aplink Hormuzo sąsiaurį, paralyžiavusias gyvybiškai svarbų pasaulinio naftos tiekimo maršrutą.
Po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad pagal bet kokį susitarimą Iranas netaikys „jokių rinkliavų“ per sąsiaurį plaukiantiems laivams, Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šaltiniais, nurodė, kad „tokios sąlygos nėra“.
Irano naujienų agentūra ISNA šeštadienį citavo parlamento narį Alirezą Salimi, kuris teigė, kad netrukus parlamentui bus pateiktas planas „įgyvendinti Irano valdymą ir suverenitetą“ sąsiauryje.
Libano frontas
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas sekmadienį pareiškė, kad kariai taip pat persikėlė per Litanio upę ir iškėlė Izraelio vėliavą virš strateginės viduramžių Boforo tvirtovės pietų Libane.
Iš aplinkinių vietovių kilo dūmai, o AFP žurnalistai matė virš pilies plevėsuojančią įsiveržusios kariuomenės vėliavą. Šią pilį Izraelis naudojo kaip bazę per ankstesnę, du dešimtmečius trukusią okupaciją.
Veržimasis link Boforo prasidėjo po to, kai Izraelio kariuomenė paskelbė masinį evakuacijos įsakymą rajonams į pietus nuo Zahranio upės, į šiaurę nuo Litanio ir maždaug už 40 km nuo sienos, įspėdama, kad jos taikinys yra „Hezbollah“.
Kariuomenė sekmadienį pranešė, kad vienas karys žuvo praėjusią dieną per „Hezbollah“ drono smūgį.
Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas apkaltino Izraelį vykdant „išdegintos žemės politiką ir kolektyvines bausmes“ bei paragino „greitai ir realiai nutraukti ugnį“.
Izraelis patvirtino, kad plečia savo sausumos puolimą sekmadienio rytą išplatintame pareiškime, nurodydamas, kad „didelė dalis“ jo pajėgų veikia prieš „Hezbollah“ už Litanio upės.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 dieną, tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, o abi pusės kaltina viena kitą pažeidimais.
Kovo pradžioje Teherano remiama „Hezbollah“ paleido raketas į Izraelį, keršydama už Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą per JAV ir Izraelio smūgius. Tai paskatino Izraelį rengti beveik kasdienius antskrydžius Libane ir pradėti sausumos invaziją.
Izraelis ir Libanas tiesiogines derybas pradėjo balandį, o ketvirtasis derybų ratas numatomas ateinančią savaitę.