Zelenskis skelbia nerimą keliančią žinią: masinis Rusijos smūgis gali būti jau šiąnakt
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį savo kreipimesi įspėjo, kad Rusija gali surengti naują masinę ataką.
„Iš žvalgybos žinome, kad masinis smūgis gali būti ir šią naktį. Prašau, labai prašau, atkreipkite dėmesį į pavojaus signalus. Visi partneriai kartu, visi Europoje turi toliau dirbti, kad būtų raketų mūsų oro gynybai, kad būtų reikalingų sistemų ir gyvybiškai svarbių žvalgybos duomenų bei kitų dalykų, kurie padeda gelbėti žmonių gyvybes“, – pareiškė V. Zelenskis, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.
Slapta Maskvos strategija: aiškėja, kodėl Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainą
Europos pareigūnai mano, kad Rusijos smūgių Kyjivui eskalacija gali būti susijusi ne tik su karine padėtimi, bet ir su bandymu paveikti galimų būsimų derybų eigą, skelbia „The Washington Post“.
Ukraina rėžė: rusams „tokios lengvos galimybės“ kitą kartą nebebus
Birželio 2 d. per Rusijos ataką prieš Ukrainos teritoriją nebuvo numušta nė viena balistinė raketa, nes buvo panaudotos visos raketos „Patriot“ įrenginiuose. Apie tai „Radio NV“ eteryje sakė aviacijos ekspertas, NAU vyriausiasis mokslo darbuotojas Valerijus Romanenka.
Ukrainos oro gynyba gegužę perėmė daugiau kaip 57 tūkst. Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos 2026 m. gegužę sunaikino daugiau kaip 57 tūkst. Rusijos oro taikinių, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Tarp sunaikintų taikinių buvo:
2 iš oro paleidžiamos balistinės raketos Ch-47M2 „Kinžal“;
50 kruizinių raketų Ch-101;
10 balistinių raketų „Iskander-M“/KN-23;
11 kruizinių raketų „Kalibr“;
14 valdomų raketų „žemė-oras“ Ch-59/Ch-69;
24 kruizinės raketos „Iskander-K“;
5 053 „Shahed“ tipo puolamieji bepiločiai orlaiviai;
1 316 žvalgybinių bepiločių orlaivių;
50 894 kitokio tipo bepiločiai orlaiviai.
Oro pajėgų lėktuvai per mėnesį atliko 1 089 kovinius skrydžius, įskaitant:
daugiau kaip 700 misijų, skirtų naikintuvų oro apsaugai;
apie 230 misijų, skirtų smogiamosioms operacijoms ir karių paramai iš oro.
Naktį iš birželio 1 į 2 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė 40 raketų ir 602 bepiločius orlaivius, kuriuos paleido Rusijos pajėgos.
Žmonių, žuvusių per Rusijos raketų smūgį Dnipre, skaičius išaugo iki 16
Ukrainos Dnipro miesto gyvenamajame rajone, kuriame naktį smogė Rusijos raketos, baigtos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Per ataką žuvo 16 žmonių, o dar 42 buvo sužeisti.
Duomenis tinkle „Telegram“ atnaujino Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Žuvo 16 žmonių, 42 buvo sužeisti. Dnipro gyvenamajame rajone, kuriame naktį smogė Rusijos raketos, baigtos paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – sakė O. Hanža.
Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai. Trys iš jų, taip pat 21 suaugusysis vis dar yra ligoninėje. Medikai teikia nukentėjusiesiems visą reikiamą pagalbą.
Birželio 3-oji Dnipre buvo paskelbta gedulo diena, skirta žmonėms, žuvusiems per Rusijos ataką, surengtą naktį iš birželio 1 į 2 d.
Skubus nurodymas Ukrainoje: evakuojami tūkstančiai žmonių
Dėl suintensyvėjusių Rusijos išpuolių su Rusija besiribojančio Rytų Ukrainos Charkivo regiono pareigūnai antradienį nurodė privalomai evakuoti civilius iš kelių gyvenviečių.
Rusija rengiasi naujam smūgiui: įvardyti 2 tikėtini masinių atakų scenarijai
Rusijos pajėgos neketina atsisakyti masinių Ukrainos apšaudymų. Be to, priešas gali sustiprinti atakas. Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ pareiškė karo ekspertas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgų karys Oleksandras Musijenka.
Masinė ataka Kyjive: sužeistųjų skaičius išaugo iki 79, žuvo šeši žmonės
Ukrainos sostinėje Kyjive per birželio 2 d. surengtą masinę Rusijos ataką sužeistų žmonių skaičius išaugo iki 79, o dar šeši asmenys žuvo.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai tinkle „Telegram“ pareiškė šio miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Kyjive per priešo ataką sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki 79“, – sakoma paskelbtame pranešime.
12.41 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ kanale skelbė, kad per ataką prieš sostinę buvo sužaloti 66 žmonės.
T. Tkačenka kiek anksčiau „Telegram“ pranešė apie šešių žmonių žūtį. Jis sakė, kad „keliose vietose gelbėtojai ir tarnybos vis dar stengiasi pašalinti Rusijos atakos prieš Kyjivą padarinius“.
Rusija dūsta nuo karo: finansininkai maldauja Putino sustoti
Rusijos ekonomika vis labiau jaučia karo prieš Ukrainą spaudimą. Ekonomikos augimo tempai beveik sustojo, o biudžeto deficitas sparčiai didėja dėl augančių karinių išlaidų. Kaip pranešė „Bloomberg“, ekonominės karo pasekmės pamažu ima veikti prieš Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Tačiau tai nereiškia, kad jis ketina sustoti.
Agentūros duomenimis, aukšto rango finansų pareigūnai jau informuoja Rusijos prezidentą, kad jo pradėta invazija tampa pernelyg brangi.
Biudžeto deficitas sparčiai auga, o ekonomikos augimas faktiškai sustojo. Tuo pat metu karinė vadovybė ir toliau reikalauja papildomo finansavimo, siekiančio milijardus dolerių.
Pasak agentūros, V. Putinas lieka abejingas ekonominėms problemoms ir ragina mažinti išlaidas kitose srityse. Jis vis dar siekia užimti Donecko sritį, nepaisydamas pranešimų iš fronto, kad Rusijos kariuomenei nepavyksta žengti į priekį.
Tuo tarpu Ukraina demonstruoja augantį pasitikėjimą po sudėtingos žiemos, pažymėtos Rusijos atakomis. Į Kyjivą netrukus pradės plaukti dešimtys milijardų eurų iš Europos Sąjungos, o tai padės sušvelninti finansinę krizę.
Tuo pačiu metu Ukrainos dronai smogia Rusijos logistikos objektams giliai už fronto linijos ir taikosi į naftos perdirbimo gamyklas, siekdami apriboti Kremliaus galimybes finansuoti savo agresiją. Rusijos gyventojai kaip niekada anksčiau jaučia karo pasekmes.
Be to, Rusija naktį surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš Ukrainą – jau antrąją po grasinimų vykdyti „sistemingus“ smūgius Kyjivui.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, kaip pažymi „Bloomberg“, iš esmės atsisakė diplomatinių pastangų užbaigti karą, nes prezidentas Donaldas Trumpas daugiausia dėmesio skiria konfliktui su Iranu. O Europos lyderiai kol kas nėra apsisprendę, kas galėtų jiems atstovauti galimose derybose su V. Putinu.
Rusijos karinė vadovybė ir toliau praneša V. Putinui apie tariamus „laimėjimus“, nepaisydama didelių nuostolių penktaisiais karo metais. Leidinio duomenimis, niekas iš jo aplinkos nedrįsta prieštarauti tokiai įvykių versijai ar siūlyti atsisakyti užsibrėžtų tikslų.
Teigiama, kad V. Putinas veikia nesirūpindamas pasekmėmis ir yra įsitikinęs savo pranašumu.
Tuo tarpu Kyjivui ir jo sąjungininkams svarbiausia užduotis išlieka toliau didinti karo kainą Kremliui, kol Putinas galiausiai persvarstys savo planus.
AFP analizė: gegužę Ukraina antrą mėnesį iš eilės atstūmė Rusijos pajėgas
Gegužę Ukraina antrą mėnesį iš eilės atkovojo daugiau teritorijos, nei prarado Rusijos pajėgoms, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Remiantis analize, per mėnesį Ukrainos kariuomenė atkovojo 282 kvadratinius kilometrus, Kyjivui džiaugiantis gerėjančia padėtimi didžiuliame mūšio lauke šalies pietuose ir rytuose.
Rusijos veržimosi tempas lėtėja nuo 2025-ųjų pabaigos, jį stabdo didėjantis Ukrainos fronto ir vidutinio nuotolio dronų smūgių veiksmingumas, nurodė ISW.
Balandį Maskva prarado apie 120 kvadratinių kilometrų kontrolę – tai buvo pirmasis mėnuo per dvejus su puse metų, kai jos pajėgos užleido daugiau teritorijos nei užėmė.
Tačiau Rusijos kariai vis dar yra įsiskverbę į daugumą teritorijų, kurias atkovojo Ukraina, teigė ISW.
Rusijos kariuomenė reguliariai siunčia nedideles karių grupes užimti pozicijas kai kuriose fronto linijos dalyse ir ten pasislėpti – ši taktika skirta atverti kelią didesnėms karių grupėms judėti į priekį vėliau.
Ukrainos laimėjimai balandį ir gegužę – iš viso apie 403 kvadratinius kilometrus – išlieka nedideli ir sudaro apie 0,4 proc. visos Rusijos kontroliuojamos teritorijos.
Vis dėlto jie rodo teigiamą tendenciją Kyjivui, kuris teigia pastaruoju metu įgijęs pranašumą ketverius metus trunkančiame konflikte.
„Sėkmingos Ukrainos vidutinio nuotolio ir fronto dronų smūgių kampanijos riboja Rusijos galimybes transportuoti personalą į frontą, taip pat aprūpinti ir išlaikyti fronto pozicijas“, – praėjusią savaitę pranešė ISW.
Daugiausia laimėjimų Ukraina pasiekė rytinėje Donecko srityje, kurią Rusija savinasi ir kovoja dėl visiško jos užėmimo, bei pietinėje Zaporižios srityje.
Į šiuos vertinimus neįtraukti Rusijos skelbiami laimėjimai, kurių ISW nei patvirtino, nei paneigė.
ISW bendradarbiauja su „Critical Threats Project“, priklausančiu Amerikos verslo institutui – kitam JAV analitiniam centrui, besispecializuojančiam konfliktų analizėje.
Maskva yra okupavusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos.
Tai apima apie 7 proc. – Krymą ir dalį pramoninio Donbaso regiono, – kurie jau buvo kontroliuojami Rusijos arba prorusiškų separatistų prieš 2022-ųjų vasario invaziją.
Daugiausia teritorijų Rusija užėmė per pirmąsias konflikto savaites.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Reikalavimai prasilenkia su realybe: Peskovas teigia, kad karas gali baigtis „dar šiandien“
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad karas gali baigtis „dar šiandien“, jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakys Ukrainos kariuomenei pasitraukti iš Rusijos regionų, rašo „Unian“.
D. Peskovas taip pat pareiškė, kad jei Kyjivas atsisakys derybų ir sprendimų dėl taikos susitarimo, specialioji karinė operacija (taip Maskva vadina rusų pradėtą karą Ukrainoje – aut. past.) tęsis.
Primename, kad Ukrainos kariuomenės Rusijos teritorijose nėra. Kremliaus ruporas, matyt, omeny turėjo laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, dėl kurių vyksta susirėmimai ir kurių užkariavimas yra vienas pagrindinių V. Putino reikalavimų ir tikslų.
Rusija šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos: visą Krymo pusiasalį, aneksuotą 2014 m., didžiąją dalį rytinių Donecko ir Luhansko sričių – bendrai vadinamų Donbasu – ir didelę dalį pietinių Zaporižios bei Chersono sričių.
„Tam, kad būtų nutraukta ugnis ir atsivertų galimybė pradėti visapusiškas taikos derybas... Prezidentas V. Zelenskis turi duoti įsakymą Ukrainos kariuomenei nutraukti ugnį ir palikti Donbaso teritoriją, palikti Rusijos regionus“, – žurnalistams gegužės 14 d. sakė D. Peskovas.
2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos sukeltas karas Ukrainoje nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių ir virto daugiausiai aukų pareikalavusiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Rusijos naktinės atakos Ukrainoje aukų skaičius išaugo iki 18
Rusijos naktinių smūgių Ukrainoje aukų skaičius išaugo iki 18, antradienį pranešė vietos valdžios atstovai.
Kyjivo meras paskelbė, kad sostinėje žuvo šeši žmonės, dar 66 buvo sužeisti. Tuo metu pramoninio miesto Dnipro valdžia pranešė, kad per ataką žuvo 12 žmonių ir kad gelbėjimo operacijos tebevyksta.
Kaip skelbta, Ukrainos karinės oro pajėgos teigė per naktį aptikusios 73 raketas ir 656 dronus, paleistus Rusijos kariuomenės, ir nurodė numušusios 602 dronus bei 40 raketų.
Septynios ES šalys siekia griežtesnių sankcijų Rusijai
Septynių Europos Sąjungos (ES) šalių grupė pateikė pasiūlymus dėl bloko 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, Briuseliui svarstant tolesnes spaudimo Maskvos karo ekonomikai didinimo priemones.
Apie tai antradienį rašo „TVP World“.
Svarstomi nauji pasiūlymai apima mechanizmą, neleidžiantį automatiškai didėti Rusijos naftos kainų viršutinei ribai, taip pat papildomus apribojimus Rusijos energetikos sektoriui ir jos šešėlinio laivyno tanklaiviams, naudojamiems norint apeiti esamas sankcijas.
Priemonės taip pat yra nukreiptos prieš didžiąsias Rusijos energetikos bendroves, įskaitant „Lukoil“ ir „Rosneft“, o tolesni apribojimai galimi „Gazprom“, „Novatek“ ir jų užsienio prekybos padalinių atžvilgiu.
Į paketą taip pat gali būti įrašytas prekybos susitarimų su Rusijos branduoline pramone nutraukimas. Šalys taip pat siekia griežtesnės skaitmeninio turto kontrolės, įskaitant draudimą vykdyti sandorius su ne ES kriptovaliutų paslaugų teikėjais, padedančiais Rusijai apeiti ES apribojimus.
Per Rusijos ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai 17 žmonių, kiti įstrigo apgadintuose pastatuose
Rusija naktį į Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus paleido šimtus dronų ir dešimtis raketų, žuvo mažiausiai 17 civilių ir daugiau nei 100 buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai.
Kai kurie žmonės įstrigo po daugiabučių griuvėsiais, įskaitant trejų metų vaiką, kurio kūną ištraukė gelbėtojai centriniame Ukrainos mieste Dnipre, pranešė pareigūnai.
Kyjivo gyventojai jau kelias dienas gyvena įtampoje po to, kai Rusija perspėjo apie artėjančią masinę oro ataką ir paragino užsienio diplomatus palikti Ukrainos sostinę. Atrodo, kad niekas neatsižvelgė į šį raginimą.
„Didelio masto ataka ir aiškus Rusijos pareiškimas: jei Ukraina nebus apsaugota nuo balistinių raketų ir kitų raketų smūgių, tie smūgiai tęsis“, – reaguodamas į ataką sakė V. Zelenskis, ragindamas JAV ir Europos šalis suteikti daugiau paramos.
Prezidentas Vladimiras Putinas suintensyvino Maskvos oro kampaniją prieš Ukrainą, o Rusijos pajėgos neseniai paleido galingą hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“ tik trečią kartą per daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą.
Rusijos strategija siekiama pasinaudoti Ukrainos JAV gamybos oro gynybos raketų „Patriot“ trūkumu, nes jų atsargos išseko dėl karo Irane. Dėl to civiliai tapo ypač pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakų, net kai oro gynyba sustabdo daugumą atakos dronų.
Slėpėsi vonioje
Sostinėje žuvo šeši ir sužeisti mažiausiai 64 žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos. 37 metų Kyjivo gyventoja Iryna Salikova naktį praleido gulėdama vonioje, kad apsisaugotų kartu su savo trejų metų dukra, kol mieste aidėjo sprogimai.
„Mūsų langas buvo išdaužtas, į vaikų kambarį įskrido grindinio akmuo“, – pasakojo Iryna, nors jos nenukentėjo.
„Ačiū Dievui, mes gyvos. Šiandien mes gyvos, šiandien mums pasisekė“, – teigė ji.
Rusija visoje Ukrainoje paleido 73 raketas ir 656 dronus, pranešė šalies oro pajėgos, o pagrindiniai taikiniai buvo Kyjivas, centrinis Dnipro miestas ir rytiniai Poltavos, Charkivo ir Zaporižios miestai.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino ir neutralizavo 40 raketų ir 602 dronus.
Kremlius siekia pakeisti karo naratyvą
V. Putinas nori sukurti teigiamų naujienų iš karo, kuris prasidėjo Rusijai 2022 metų vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį ir akivaizdžiai nevyksta pagal pirminį planą.
Vakarų pareigūnai ir analitikai teigia, kad Ukrainos dronai sulaiko Rusijos karius fronto linijoje, blokuoja Rusijos tiekimo linijas okupuotuose Ukrainos regionuose ir trikdo naftos objektus giliai Rusijoje, kurie Maskvai teikia gyvybiškai svarbių pajamų. Dėl to karas, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, tapo labiau jaučiamas rusams ir padidino spaudimą V. Putinui.
Rusijos gynybos ministerija išplatintame pranešime teigė, kad kariuomenė sudavė „masinį“ smūgį ilgojo nuotolio tiksliaisiais ginklais kariniams pramoniniams objektams Kyjivo, Zaporižios, Charkivo, Dnipropetrovsko, Poltavos, Chmelnyckio ir Sumų regionuose.
Rusija nuolat neigia, kad taikosi į civilinius objektus.
Centriniame Dnipropetrovsko regione žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 37 buvo sužeisti.
Regionų pareigūnų duomenimis, mažiausiai 38 vietose visoje Ukrainoje užfiksuoti 30 balistinių raketų, trijų sparnuotųjų raketų ir 33 dronų pataikymai. Sunaikintų dronų nuolaužos nukrito 15 vietų, pranešė oro pajėgos.
Sprogimas sviedė vyrą iš Kyjivo buto
Aštuoniuose Kyjivo rajonuose apgadinti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.
Podilo rajone iš dalies apgadinti viršutiniai devynių aukštų pastato aukštai, žmonės įstrigo po griuvėsiais. Gelbėjimo operacijos vis dar vyko ankstyvą rytą, net kai tebegaliojo oro pavojaus signalas.
Solomiankos rajone apgadintas 20 ir 24 aukštų pastatas.
65 metų Olena Dniprovska ir jos 64 metų vyras Jevhenas buvo sužeisti savo bute Kyjivo Podilo rajone per ataką.
„Išėjau į koridorių su telefonu ir nespėjus suprasti, kas nutiko, viskas užkrito man ant galvos, stiklai, o durys išlėkė“, – pasakojo O. Dniprovska, ant kurios veido buvo matyti sudžiūvęs kraujas, o smakras buvo apvyniotas tvarsčiu.
„Išbėgau pro lauko duris ir pradėjau šaukti vyrą iš kambario, bet jį taip pat išmetė sprogimo banga“, – pasakojo ji.
„Dabar neturiu kur gyventi, butas visiškai sunaikintas, nei durų, nei langų, nei balkono. Iš kambario galima žengti tiesiai į gatvę“, – sakė ji.
Charkive sužeista mažiausiai 14 žmonių, apgadinti gyvenamieji namai, garažai ir automobiliai. Taip pat apgadintas dviejų aukštų gyvenamasis pastatas ir dalis keturių aukštų daugiabučio, žmonės įstrigo po didesnio pastato griuvėsiais.
Kremliaus pareigūnai įspėja Putiną: negalime sau leisti šio karo
Aukščiausi Rusijos pareigūnai įspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad išlaidos karui Ukrainoje yra nepakeliama našta, o tai atskleidžia šalies vadovybėje gilėjančius nesutarimus dėl to, kaip susidoroti su didėjančiu ekonominiu spaudimu, plataus masto Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus, praneša naujienų portalas „TVP World“
Su Rusija susijęs sulaikytas tanklaivis atplaukė į Prancūziją
Į Prancūzijos uostą antradienį įplaukė naftos tanklaivis, kuris, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui ir kurį prancūzų karinis jūrų laivynas sulaikė dėl įtarimų plaukiojant su netikra vėliava, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Tai jau ketvirtas nuo 2025 metų rugsėjo Prancūzijos dėl įtarimų priklausant šešėliniam laivynui sulaikytas laivas. Rusija vadinamąjį šešėlinį laivyną, kaip manoma, naudoja Vakarų sankcijoms apeiti.
Prancūzijos karinis jūrų laivynas, padedant britams, sekmadienio rytą tarptautiniuose vandenyse įlipo į laivą „Tagor“, kai jo kapitonas rusas atsisakė paklusti nurodymams, pranešė Prancūzijos pareigūnai.
Kremlius šį sulaikymą prilygino „tarptautiniam piratavimui“.
Antradienio rytą „Tagor“ įplaukė į Duarnenė įlanką Vakarų Prancūzijos Bretanės regione, pranešė AFP žurnalistas.
Įtariama, kad „Tagor“ gabena Rusijos arba Irano naftą nepaisydamas tarptautinių sankcijų. Šis laivas yra susijęs su naftos laivybos magnatu Mohammadu Hosseinu Shamkhani, rodo atvirojo kodo duomenų bazė „Opensanctions“.
M. H. Shamkhani yra Ali Shamkhani, buvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei patarėjo, sūnus. Ir A. Shamkhani, ir A. Khamenei žuvo vasario 28-ąją, pirmąją JAV ir Izraelio atakų, kurios pradėjo karą Artimuosiuose Rytuose, dieną.
Prancūzijos pareigūnų teigimu, „Tagor“ plaukė iš Murmansko Šiaurės Vakarų Rusijoje.
Nurodoma, kad jis neteisėtai plaukiojo su Kamerūno vėliava ir plaukė link Limbės, pajūrio miesto šios Afrikos šalies vakaruose.
Vėliavų keitimas
Šešėlinio laivyno laivai dažnai keičia vėliavas, su kuriomis plaukioja, arba naudoja negaliojančias registracijas, bandydami išvengti sekimo.
Prancūzija anksčiau Viduržemio jūroje sulaikė du tanklaivius – „Deyna“ kovą ir „Grinch“ sausį, tačiau sumokėjus baudas jiems buvo leista išplaukti.
Kitu atveju Prancūzijos teismas kovą už akių skyrė vienų metų laisvės atėmimo bausmę ir 150 tūkst. eurų baudą tanklaivio „Boracay“ kapitonui kinui už tai, kad jis pernai rugsėjį prie Bretanės krantų nepakluso nurodymams sustabdyti savo laivą.
Balandį Prancūzija paskelbė apie planą padvigubinti baudas laivams, kurie plaukioja be vėliavos arba atsisako paklusti.
Kelios Vakarų šalys dėl Rusijos 2022 metais pradėtos invazijos į Ukrainą įvedė sankcijas šimtams laivų, kurie, kaip manoma, priklauso šešėliniam laivynui.
Beveik 600 laivų, įtariamų priklausant šiam laivynui, taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
Ukrainos dronai sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Pietų Rusijoje
Ukrainos dronai naktį į antradienį apgadino Ilskio naftos perdirbimo gamyklą Pietų Rusijoje. Už 50 km nuo milijoninio Krasnodaro esančioje gamykloje po bepiločių smūgio kilo gaisras, tinkle „Telegram“ pranešė regiono krizių štabas. Nukentėjusių žmonių nėra.
Ši naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių Pietų Rusijoje. 2022-aisiais, pirmaisiais karo metais, naftos perdirbimo gamyklos Ilskyje pajėgumai, anot žiniasklaidos, siekė 6,6 mln. tonų naftos per metus. Nuo tada gamykla kelis kartus buvo atakuota ukrainiečių dronų ir apgadinta. Kyjivas sistemingai smogia Rusijos naftos pramonės objektams, kad apsunkintų rusų pajėgų aprūpinimą degalais ir apskritai karo finansavimą.
Žala yra skausminga Rusijai. Tačiau jos mastas ir aukų skaičius toli gražu neprilygsta Rusijos Ukrainoje padarytiems nuostoliams. Rusų pajėgos naktį vėl masiškai atakavo milijoninius Kyjivo ir Dnipro miestus. Čia žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13.
Po Ukrainos smūgio veiklą sustabdė „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla
„Lukoil“ priklausanti Volgogrado naftos perdirbimo gamykla Rusijos pietuose nuo gegužės 29 d. sustabdė veiklą po Ukrainos surengto išpuolio, kurio metu gamykloje kilo didžiulis gaisras, praneša „Reuters“, remdamasis šaltiniais.
Po Rusijos smūgių Volodymyras Zelenskis sako, kad JAV oro gynyba yra visiškai būtina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Europą kurti savo oro gynybos sistemas ir paragino Vašingtoną suteikti didesnę paramą po naujausios kruvinos Rusijos dronų ir raketų atakos prieš jo šalį.
„Europai reikia savo antibalistinės gynybos, kad šis karas pagaliau būtų užbaigtas. O Jungtinių Valstijų parama tiekiant raketas „Patriot“ sistemoms yra visiškai būtina“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Dnipre žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių, 33 – sužeisti
Per Rusijos pajėgų smūgius Dnipro miestui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 6, dar 33 asmenys buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų yra gelbėtojas, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos civilinės saugos tarnyba.
Priešas atakavo Dniprą naktį. Kai gelbėtojai teikė pagalbą nukentėjusiesiems, rusai sudavė dar vieną smūgį ir pražudė gelbėtoją.
Iš dalies sugriauta įmonė, garažai, ir automobiliai, taip pat dviaukščiai ir keturaukščiai daugiabučiai. Nuostolių patyrė ugniagesių tarnyba: dėl sprogimo bangos pastate sudužo langų stiklai.
Ugniagesiai gesino kilusius gaisrus. Paieškų ir gelbėjimo darbai tęsiami. Manoma, kad po sugriauto keturaukščio griuvėsiais gali būti žmonių.
Pasak Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Hanžos, priešas raketomis ir dronais atakavo penkias regiono savivaldybes.
Rusijos pajėgos naktį intensyviai atakavo ir sostinę Kyjivą. Čia patvirtintos keturių žmonių žūtys, sužeistųjų skaičius išaugo iki 63.
Per Rusijos raketų ir dronų ataką praėjusią naktį Ukrainoje žuvo mažiausiai 13 žmonių
Rusija anksti antradienį apšaudė Ukrainą šimtais dronų ir dešimtimis raketų, pražudydama mažiausiai 13 žmonių ir sužeisdama virš 100.
Smūgiai suduoti po to, kai Maskva pagrasino didelio masto ataka ir įspėjo užsienio piliečius palikti Kyjivą.
Kyjivo pareigūnai anksčiau skambino pavojaus varpais, kad Rusija ruošia dar vieną masinę ataką po virtinės mirtinų smūgių.
Sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo kaukiančias oro pavojaus sirenas, o po jų – virtinę garsių sprogimų, trukusių visą naktį. Gyventojai su krepšiais ir antklodėmis skubėjo slėptis perpildytose metropoliteno stotyse.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 73 raketas ir 656 dronus. Nurodoma, kad ukrainiečiai numušė 602 dronus ir 40 raketų.
Maskva bombarduoja Ukrainą beveik kasdien nuo pat invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Šis karas dabar yra kruviniausias Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – per jį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Rusija antradienį pareiškė, kad įvykdė didžiulį smūgį Ukrainos kariniam pramoniniam kompleksui, pasitelkdama ir hipergarsines raketas. Maskva neigia, kad jos pajėgos taikosi į civilius.
Tačiau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje žuvo keturi žmonės, o dar mažiausiai 58, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti.
Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, kurį citavo portalas „The Kyiv Independent“, Kyjivo ligoninėse tebėra 38 žmonės.
Toliau pietuose esančiame pramoniniame Dnipro mieste, atnaujintais duomenimis, žuvo devyni žmonės, įskaitant vaiką, dar maždaug 35 buvo sužeisti, pranešė V. Zelenskis.
AFP žurnalistai auštant matė sprogimus ir didžiulius dūmų stulpus virš Kyjivo. Gelbėtojai valė per ataką suniokotų daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų griuvėsius.
Per ataką mažiausiai vienoje miesto dalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas, pranešė AFP žurnalistai.
Rytiniame Charkivo mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, taip pat buvo sužeista 15 žmonių, įskaitant vaiką, teigė meras Ihoris Terechovas.
„Saugokite savo gyvybes“
Tuo tarpu per Ukrainos drono smūgį Rusijos Kursko srityje, netoli Ukrainos sienos, žuvo vienas žmogus, pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.
Kitas dronas sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietvakariniame Krasnodaro mieste, platformoje „Telegram“ pranešė jos operatyvinis štabas.
V. Zelenskis praėjusią savaitę sakė, jog Ukraina sužinojo, kad Rusija rengia naują masinį smūgį, ir paragino žmones paisyti sirenų, eiti į slėptuves ir „saugoti savo gyvybes“.
Jis pakartojo raginimą sąjungininkams leisti ir finansuoti „Patriot“ raketų, galinčių perimti Rusijos balistines raketas, tiekimą.
Praėjusią savaitę jis parašė JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) ir JAV Kongresui, prašydamas „Patriot“ sistemų, kad būtų galima reaguoti į intensyvėjančias Rusijos oro atakas.
Ukraina taip pat suintensyvino smūgius okupuotose teritorijose ir Rusijoje, atsakydama į kasdienius Rusijos bombardavimus.
Gegužę Rusija į Ukrainą paleido rekordiškai daug – 8 150 – ilgojo nuotolio dronų, parodė AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė. Tai 24 proc. daugiau nei balandį.
Remiantis oro pajėgų duomenimis, gegužę Kyjivas perėmė apie 90 proc. visų atskriejančių dronų ir raketų.
Sybiha: Vladimiras Putinas neturi kitų kortų, tik terorą
Rusijos smūgiai Kyjivui ir kitiems miestams rodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas, jau kelerius metus tęsiantis invaziją į Ukrainą, praranda karines galimybes, antradienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras.
„Putinas yra karo nusikaltėlis ir pralaimėtojas, neturintis jokių kitų kortų, tik terorą. Maskva pralaimi mūšio lauke. Joks raketų skaičius to nepakeis“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusija pereina į naują karo etapą – Putinas kalba apie pasikeitusį „konflikto pobūdį“
Antradienio naktį Rusija surengė didžiausią nuo gegužės vidurio smūgį Ukrainai, kurio metu mirė mažiausiai 10 žmonių, dar daugiau nei 100 buvo sužeista. Ataka įvyko praėjus kelioms valandoms po Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimo apie „naują konflikto pobūdį“.
Ataka prieš Ukrainą prasidėjo pirmadienį apie 21 val., t. y. beveik iškart po to, kai buvo paskelbtas vaizdo įrašas iš V. Putino susitikimo dėl gegužės 22 d. Ukrainos surengtos atakos prieš dronų operatorių kolegiją Starobilske, kurios metu žuvo 21 žmogus. Rusijos lyderis apkaltino Ukrainos valdžią tuo, kad ji nusprendė „suteikti konfliktuinaują pobūdį“.
Apie naują karo etapą byloja ir tai, kad Rusijos aviacijos sektorius šiuo metu patiria pakilimą, kurį lemia didžiulė dronų paklausa, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Balandžio mėnesį gamybos apimtys šiame sektoriuje išaugo 117 proc. palyginti su 2025 m. balandžiu – tai gerokai viršija vidutinį 68 proc. metinį augimą, kuris buvo prognozuotas.
Kaip pažymi leidinys, šis staigus augimas rodo, kad Maskva prisitaiko prie naujos ekonominės ir karo realybės ir pereina į naują karo etapą. Tai iš esmės lemia tankų ir kitos įprastos šarvuotosios technikos gamybos bei efektyvumo potencialo maksimumo pasiekimas. Tuo tarpu pigūs ir masiškai gaminami dronai tapo viena iš nedaugelio Rusijos pramonės šakų, kurios vis dar gali ir turi kur augti.
„Dronai su pirmojo asmens vaizdu dabar yra dominuojantis elementas sausumos karo veiksmuose... Tolimesnio nuotolio dronai suteikė Maskvai galimybę papildyti savo žymiai mažesnį antžeminių sparnuotųjų raketų arsenalą ir tęsti kampaniją prieš kritiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis ekspertas Douglasas Barrie.
Išsamūs duomenys apie karinės gamybos apimtis neskelbiami. Anksčiau Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas minėjo skaičių – 1,4 milijono 2024 m. pagamintų dronų. 2026 m. Rusija planuoja pagaminti 7,3 mln. FPV dronų (dronų su pirmojo asmens vaizdu) ir 7,8 mln. kovinių galvučių įvairių tipų dronams, skelbia Ukrainos karinė žvalgyba.
„Pateikti skaičiai rodo, kad kasdien pagaminama apie 20 tūkst. dronų. Paskirsčius juos per aktyvią fronto liniją, kurios ilgis yra maždaug 1 200 km, tai sudarys apie 17 Rusijos dronų vienam kilometrui kasdien“, – rašo „Bloomberg“.
Tuo tarpu D. Barrie pažymėjo, kad dronai šiuo metu atlieka pagrindinį vaidmenį Rusijos karinėse operacijose, ypač padėdami užtikrinti, kad brangesnės sparnuotosios ir balistinės raketos pataikytų į tikslą.
Ekspertas pažymi, kad dronų gamyba apeina daugelį struktūrinių ekonomikos apribojimų. Ji yra žymiai pigesnė, leidžia lengviau panaudoti moterų darbo jėgą esant darbo jėgos trūkumui. Dronų gamyba greitai plečiasi – nuo šimtų vienetų surinkimo rūsiuose ir garažuose iki dešimčių tūkstančių vienetų gaminant juos masiškai.
Rusija už akių nurodė suimti latvį
Gegužę Maskvos Basmanų rajono teismas baudžiamojoje byloje dėl sovietinio paminklo sugadinimo už akių išdavė Latvijos informacinių sistemų specialisto Viesturo Kavacso arešto orderį, praneša naujienų portalas „Mediazona“.
2022 m. vasario pabaigoje, prasidėjus plataus masto Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, V. Kavacsas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame plaktuku daužo vieną iš Pardaugavoje esančio Rygą išvadavusių sovietinių karių memorialo paminklų.
„Visi turi prisidėti, kad darbas judėtų į priekį“, – kalbėjo jis.
Pažymima, kad vietos policija po to šį Latvijos pilietį sulaikė, įtardama jį vandalizmu, tačiau apie jo tolesnį likimą nieko nepranešta.
2022 m. gegužę Latvijos parlamentas ir Rygos miesto tarybos nariai nusprendė šį paminklą sovietiniams kariams nugriauti. Paminklo griovimo darbai buvo baigti rugpjūčio pabaigoje.
Pranešama, kad Maskvos teismas finansinę paramą brigadai „Azov“ teikusiam Ukrainos verslininkui Jevgenijui Černjakui už akių skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę už terorizmo finansavimą.
Ukrainos oro pajėgos: per naktinį Rusijos puolimą paleisti 656 dronai ir 73 raketos
Rusija į Ukrainą paleido daugiau nei pusseptinto šimto dronų ir dešimtis raketų, įskaitant sunkiai numušamas balistines raketas, antradienį pranešė Kyjivo oro pajėgos po naktinio puolimo, nusinešusio mažiausiai 10 žmonių gyvybes.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį užfiksavo 73 raketas ir 656 dronus, kuriuos paleido Rusijos kariuomenė.
Pranešime teigiama, kad buvo numušti 602 dronai ir 40 raketų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 440 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 2 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 366 910 karių, iš kurių 1 440 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 969 priešų tankus (+3), 24 666 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 43 112 artilerijos sistemų (+75), 1 821 raketų paleidimo sistemą (+1), 1 400 oro gynybos sistemų (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 542 antžemines robotų sistemas (+14), 323 762 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 583), 4 693 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 102 138 transporto priemones ir kuro cisternas (+517), 4 241 specialiosios įrangos vienetą (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukrainos ekspertai konsultuos Latviją gynybos nuo dronų klausimais
Į Latviją netrukus atvyks Ukrainos specialistai, kurie konsultuos šalį gynybos nuo dronų klausimais. Pasak vyriausybės vadovo Andrio Kulbergo, ekspertų, kurie dalysis savo patirtimi, Rygoje laukiama ateinančiomis savaitėmis. Šiuo tikslu planuojama pasirašyti ilgalaikį susitarimą dėl daugiasluoksnės oro gynybos sistemos, skirtos kovai su įvairiomis grėsmėmis, sukūrimo. Su Rusija ir Baltarusija besiribojančioje Latvijoje pastaruoju metu ne kartą būta incidentų dėl įskrendančių dronų.
„Turime būti geriau pasirengę numušti dronus, įskrendančius į Latvijos oro erdvę. Niekas geriau už ukrainiečius nežino, kaip juos numušti ir atpažinti“, – sakė premjeras Rygoje po susitikimo su Ukrainos ministre pirmininke Julija Svyrydenko, kuri savo ruožtu pažadėjo pagalbą.
Prieš tai jau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ekspertai bus siunčiami į Latviją. Daugiau kaip ketverius metus nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina laikoma viena lyderiaujančių šalių gynybos su dronais srityje.
Vykstant Ukrainos karui, Latvijoje jau būta kelių dronų incidentų. Ukrainos atakų metu į Baltijos šalies oro erdvę kelis kartus buvo įskridę ir sudužę nuklydę nepilotuojami orlaiviai, kuriais Kyjivas atakavo taikinius Rusijos šiaurės vakaruose. Didesnės žalos ar sužeistųjų buvo išvengta. Tačiau incidentai sukėlė politinę krizę Latvijoje, dėl kurios keitėsi vyriausybė. Naujoji A. Kulbergo vyriausybė dar dirba tik kelias dienas. J. Svyrydenko buvo pirmasis užsienio valstybė svečias.
„Ši operacija daug ką pakeitė“: Zelenskis pasakė, kas įstūmė Rusiją į sunkią situaciją
Ukrainos prieš metus pradėta operacija „Voratinklis“, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, įstūmė Rusiją į sunkią situaciją.
Okupantų smūgiai Ukrainoje pražudė mažiausiai 10 žmonių, Kyjive vėl girdimi sprogimai
Rusija antradienio naktį atakavo Ukrainą raketų ir dronų kruša, per kurią žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti, o kažkiek kitų įstrigo griuvėsiuose, pranešė pareigūnai.
Kyjive žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar 58 buvo sužeisti, įskaitant tris vaikus, „Telegram“ pranešime nurodė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. Aštuoniuose Kyjivo rajonuose buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų ir kitos civilinės infrastruktūros.
Anksčiau Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka skelbė apie tris žuvusiuosius.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje Kyjive girdėjo kelis sprogimus, o miesto pareigūnai teigė, kad Rusija naudoja balistines raketas.
Antradienį 07:19 val. „Telegram“ kanalas „RBC-Ukraine“ pranešė, kad Kyjive ir vėl girdimi sprogimai.
„Kyjive pasigirdo nauji galingi sprogimai, priešas vėl paleido raketas į sostinę“, – nurodoma pranešime.
Rusija, kuri į Ukrainą įsiveržė daugiau nei prieš ketverius metus, beveik kasdien bombarduoja savo kaimynę, o Kyjivas reguliariai atsako tuo pačiu. Derybos dėl kruviniausio nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konflikto Europoje užbaigimo tebėra įstrigusios.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas įspėjo, kad Rusija rengia „naują didžiulį smūgį“ jo šaliai.
„Sprogimai mieste. Dirba oro gynybos pajėgos! Likite slėptuvėse!“ – „Telegram“ įraše ragino Kyjivo meras V. Klyčko.
AFP žurnalistai stebėjo, kaip gyventojai, nešini krepšiais ir antklodėmis, skubėjo į slėptuves, o iš Kyjivo centro kilo didelis dūmų stulpas.
Pranešama apie dešimtis sužeistųjų. V. Klyčko pridūrė, kad keliuose miesto rajonuose dingo elektra.
T. Tkačenka sakė, kad „priešas smūgiuoja balistinėmis raketomis“.
Mirtinų smūgių suduota ir Ukrainos rytuose.
Dnipre per rusų ataką žuvo penki žmonės, pranešė vietos karinė administracija. Gubernatorius Oleksandras Hanža anksčiau skelbė apie keturis žuvusiuosius ir 16 sužeistųjų, įskaitant kelis kritinės būklės asmenis.
Charkive buvo sužeista dešimt žmonių, įskaitant vaiką, pranešė meras Ihoris Terechovas.
Tuo metu per Ukrainos drono smūgį Rusijos Kursko srityje, netoli Ukrainos sienos, žuvo vienas žmogus, pranešė regiono gubernatorius Aleksandras Chinšteinas.
Reaguodama į kasdienius Rusijos bombardavimus, Ukraina taip pat suintensyvino smūgius okupuotoms teritorijoms ir Rusijai.
JAV tarpininkaujamos pastangos derėtis dėl konflikto užbaigimo įstrigo kilus karui Artimuosiuose Rytuose, reikalaujančiam Vašingtono dėmesio ir išteklių.
Dešimtys valstybių Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusiją dėl drono incidento Rumunijoje
Dešimtys šalių Jungtinėse Tautose (JT) pirmadienį pasmerkė Rusiją dėl Maskvai priskiriamo drono smūgio į daugiabutį Rumunijoje.
„Toks elgesys yra nepriimtinas pagal tarptautinę teisę ir turi liautis“, – pareiškime, atstovaujančiame 56 JT narėms, įskaitant Europos Sąjungos ir NATO šalis, sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana-Silvia Toiu.
14 metų berniukas ir 53 metų moteris penktadienį buvo paguldyti į ligoninę, dronui pataikius į daugiabutį Galacyje, netoli sienos su Ukraina.
Rumunijos vyriausybė teigia, jog nuolaužos įrodo, kad droną paleido Rusijos pajėgos. Rusijos ambasada Rumunijoje apkaltino Ukrainą surengus provokaciją.
Tai buvo pirmas drono smūgis į gyvenamąjį pastatą už Ukrainos ribų nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
„Rusijos dronų vykdomi oro erdvės pažeidimai virš Rumunijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos partnerių nuolat kartojasi nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ir yra tiesioginė Rusijos išpuoliuose prieš Ukrainą taikomos eskalacijos taktikos pasekmė“, – sakė O.-S. Toiu.
Rusija naktį surengė žvėrišką ataką: raketų smūgiai sudrebino Kyjivą
Praėjusią naktį keletą Ukrainos sričių sudrebino Rusijos raketų ir dronų smūgiai, kurių metu žuvo keturi žmonės, dar dešimtys buvo sužeista, antradienį pranešė pareigūnai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po masinių atakų – Zelenskio įspėjimas: įvardijo naują Rusijos taikinį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad viena iš pagrindinių tolesnių Rusijos smūgių Ukrainai krypčių – karinių, politinių ir propagandinių – gali tapti Ukrainos įmonės, užsiimančios visų tipų raketinių technologijų plėtra. Apie tai valstybės vadovas parašė „Telegram“ kanale.
„Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaita. Informacija apie Rusijos raketų gamybą: objektai, atstumai, kiekiai, kritinių komponentų ir staklių tiekimo keliai, asmenys ir užsienio įmonės, padedančios Rusijai apeiti sankcijas. Rengiame mūsų atsakomųjų priemonių atnaujinimą – tiek Ukrainos viduje, tiek koordinuojant veiksmus su partneriais. Svarbu, kad spaudimas Rusijai didėtų“, – parašė jis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad viena svarbiausių būsimų Rusijos atakų krypčių yra įmonės, kuriančios raketines technologijas.
„Taip pat žinome, kad viena iš pagrindinių tolesnių Rusijos smūgių Ukrainai krypčių – karinių, politinių ir propagandinių – pasirinktos Ukrainos įmonės, demonstruojančios pažangą plėtojant visų tipų raketines technologijas. Rusija tai vertina kaip strateginę grėsmę sau – Ukrainos gebėjimą sukurti nuosavą balistinę sistemą ir lokalizuoti priešbalistinės gynybos priemonių gamybą. Reaguosime“, – informavo jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Kyjive nukentėjusiųjų per birželio 2 d. Rusijos masinę ataką skaičius išaugo iki 81 žmogaus.
Dnipro mieste tebevyksta avariniai gelbėjimo darbai raketinio smūgio vietoje, kuris buvo surengtas naktį. Žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 15 žmonių.