Karas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos perveda papildomą 1 mlrd. dolerių sumą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį paskelbė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“. Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd.

Maskva pirmadienį užsipuolė Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, joms priėmus naujausius sankcijų paketus Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad praėjusią savaitę priimtas naujausias Briuselio sankcijų paketas yra „absurdas“. 121 fiziniam ir juridiniam asmeniui įvestos bloko sankcijos yra jau dešimtasis paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus ir karinį apsirūpinimą.

Fronto linija Ukrainoje pastaruoju nesikeičia. Vis dėlto artimiausių savaičių laikotarpyje ukrainiečiai gali pradėti kontrpuolimą. Anot buvusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Vytauto Jono Žuko, masyvaus kontrpuolimo per visą frontą įgyvendinti nepavyks, tačiau kalbama apie sumatų ukrainiečių planą dėl Krymo pusiasalio.

Jeigu Ukrainos narystė NATO būtų tik karinis klausimas, šalis jau būtų Aljanso narė, sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas. Apie tai jie pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Viskas yra politikų rankose“ Šių metų viduryje Lietuvoje vyks NATO vadovų susitikimas. Šiuo metu vyksta diskusijos apie Ukrainos galimybę įstoti į NATO.

Rusija rado, kuo pakeis rusų prieš karą mėgtą IKEA. Į šalį žengia Baltarusijos bendrovė „Swed House“, prekiaujanti švedų bendrovės IKEA baldų kopijomis, rašo UNIAN. Rusijos propagandos agentūros TASS duomenimis, jau pasirašyta sutartis su „Swed House“. Skelbiama, kad dar iki šių metų pabaigos Maskvoje bus atidaryta iki 10 parduotuvių, o per ateinančius metus – iki 50 parduotuvių visoje Rusijoje.

Kokių pajėgumų reikia ukrainiečiams, kad iš aklavietės išjudintų įstrigusią fronto liniją? „Dėmesio centre“ svečiai – buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Todas D. Woltersas ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Vakaruose nepripažįstamas autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka žurnalistams pareiškė, kad Baltarusijos kaimynės Lietuva ir Lenkija esą nori gyventi taip, kaip Baltarusija.

Praėjusių metų vasario 24 dieną, apie 1 valandą nakties, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sulaukė nerimą keliančio telefono skambučio. Praleidęs mėnesius telkdamas daugiau nei 100 000 karių pasienyje su Ukraina, Vladimiras Putinas davė įsakymą pulti. Toks sprendimas nustebino S. Lavrovą.

JAV Karo studijų institutas (ISW) skaičiuoja, kad artimiausiais metais Rusijos Federacijoje gali pritrūkti šauktinių. Siekiant tai kompensuoti, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui greičiausiai reikės padidinti mobilizuojamų karių skaičių.  Analitikų teigimu, kasmet Rusijoje į karo tarnybą pašaukiama 260 000 naujų karių. Tačiau ateityje šis skaičius gali būti padidintas, kad mobilizacinis rezervas proporcingai augtų.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas eilinį kartą grasina, kad iškilus Rusijos egzistavimo klausimui, kils abejonių dėl pačios žmonių civilizacijos egzistavimo. „Jei rimtai iškils pačios Rusijos egzistavimo klausimas, jis bus sprendžiamas ne fronte Ukrainoje, bet kartu su visos žmonijos tolesnio egzistavimo klausimu. Ir čia neturėtų būti dviprasmybių. Mums nereikia pasaulio be Rusijos“, – straipsnyje rusų leidiniui „Izvestija“ rašė D. Medvedevas.

Sekmadienio popietę Baltarusijos kariniame aerodrome Mačuliškiuose pasigirdo sprogimai ir tuomet buvo pranešta apie apgadintą Rusijos lėktuvą. Aiškėja, kad tai galėjo būti vietinių partizanų darbas. Apie tai pranešė prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos struktūrų pareigūnų grupės BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas. Jis vietos žiniasklaidai patvirtino, kad išpuolį baltarusių aerodrome surengė Baltarusijos partizanai.

Rusijos pajėgos intensyvina puolimą, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Anot jos, rusai naikina viską, tačiau patiria didžiulių nuostolių – per parą netenka nuo 600 iki 1 000 karių.

Žudikiška invazija į Ukrainą Putinui per metus kainavo daugiau nei šimtą milijardų eurų – vien tiesioginių išlaidų. Beveik tiek, kiek Vakarų šalys skyrė paramos Ukrainai per karo metus. O Kyjivas skelbia, kad sulaukęs Vakarų ginkluotės pavasarį pradės kontrpuolimą ir nesustos, kol okupantai nebus išvaryti ir iš Donbaso, ir iš Krymo.

Prieš metus, kelios dienos prieš prasidedant Rusijos invazijai į Ukrainą, garsus „New Yorker“ žurnalistas ir knygų apie Putiną autorės Mashos Gessen brolis lankėsi Maskvoje, ten, kur gimė ir iš kur išvyko dar būdamas vaikas. Jis rašo, kokios tuomet vyravo nuotaikos, kaip beveik niekas netikėjo, kad karas bus ir kaip viskas atrodo šiandien, kas pasikeitė. „Prieš metus, sausio mėnesį, išvykau į Maskvą sužinoti, ką galiu parašyti apie artėjantį karą – visų pirma, ar jis įvyks.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus. Šioje dalyje daugiausiai dėmesio skiriama V. Zelenskio istorijai jau prasidėjus plataus masto karui.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nekontroliuoja nei Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo, nei „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmų, o situacija ateityje gali tik paaštrėti. O. Danilovas, stebėdamas bendrą situaciją, paaiškino, kad V. Putino pradėta karinė invazija lems Rusijos žlugimą.

Rusų nelaisvėje 10 mėnesių išbuvęs 62 metų baltarusis, kuris atvyko į Ukrainą savanoriškai padėti šalies gynėjams, sako, kad dabar jis vėl yra pasirengęs „ginti savo antruosius namus“, rašo UNIAN. Žurnalistas Dmitrijus Komarovas savo filme „Metai“ parodė pokalbį su savanoriu baltarusiu, kuriam netrukus švęs 63 metų sukaktį. „Aš atvykau ginti savo gimtinės. Mano antrų gimtųjų namų... Nes aš esu baltarusis“, – kalbėjo jis.

Sekmadienį pasklido žinia apie neva Rusijos teritorijoje sudužusį šturmo lėktuvą Su-25. Visgi vėliau paaiškėjo, kad rusų lėktuvas buvo numuštas virš Avdiivkos. Nepatvirtintais duomenimis, „Obozrevatel“ rašo, kad rusų lėktuvą virš Avdiivkos galėjo numušti Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o pilotas buvo paimtas į nelaisvę. Kiek anksičiau viename iš „Telegram“ kanalų anonimu išlikęs autorius skelbė, kad lėktuvo pilotas spėjo katapultuotis ir neva liko nesužeistas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius skeptiškai sureagavo į Kinijos siūlymą nutraukti ugnį Rusijos pradėtame kare Ukrainoje. „Kai aš girdžiu pranešimus, nežinau, ar jie yra teisingi, kuriais remiantis Kinija galbūt planuoja perduoti dronus kamikadzes Rusijai ir tuo pat metu pristato taikos planą, tokiu atveju siūlau vertinti Kiniją pagal jos veiksmus, o ne išsakomus žodžius“, – teigė jis.

Kalbant apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje, niekas niekada nėra taip, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jau nuo pat pradžių Rusijos pajėgumai buvo pervertinti. Jos kariuomenės dydis ir jos tariama modernizacija daugeliui stebėtojų sudarė įspūdį, kad Rusija lengvai triumfuos.

Britų žvalgyba paviešino palydovinę nuotrauką, kurioje matyti itin didelė dalis sunaikintos rusų kariuomenės technikos Vuhledaro kryptimi. Kaip rašo UNIAN, cituodama britų žvalgybinę informaciją, buvo sunaikinta technika kuria naudojosi rusų kariuomenės 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Teigiama, kad šios brigados kariai laikomi rusų kariuomenės elitiniais kovotojais.

Visai neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie reikšmingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, siekiama jas dar labiau praplėsti. Tiesa, nors norai ir geri, bet realybė Maskvai yra kartesnė, nei norėtųsi. Taip, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad nauja mobilizacija išplės kariuomenę, bet paraleliai svarsto galimybę samdyti užsienio kovotojus, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą nukovė 660 rusų karių, rašo „Obozrevatel“. Taip pat skelbiama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje žuvo 148 130 rusų karių. Be to, per pastarąją parą Ukrainos kariai sunaikino 7 rusų artilerijos sistemas (2 380 iš viso – red. past.), 6 tankai (3 381), 6 šarvuotąsias kovos mašinas (5 242) ir kitą karinę techniką.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikisi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus susitarta „dėl naujų žingsnių ir priemonių“ remiant Ukrainą. Taip pat jis sako besiviliantis, kad jame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 20:51 | Sieks sutarimo 2 proc.

Samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs sugauti rusų tinklaraštininką Aleksejų Stoliarovą. To priežastis – tariama antikarinė Stoliarovo, kuris yra Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu svainis, pozicija. Apie tai skelbia kanalas 24tv.ua. Rusijos „Telegram“kanaluose teigiama, kad A. Stoliarovas paspaude „Like“ ant Jurijaus Dudo įrašo, kuriame kalbama apie kruviną ir beprasmį karą, už kurį atsakinga V. Putino aplinka.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį sakė, kad jo kovotojai užėmė vieną kaimą netoli Ukrainos rytuose esančio Bachmuto miesto. Tame rajone ištisus mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. J. Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame pareiškime teigė, kad „Wagner“ 19 val. visiškai užėmė Jahidnės kaimą, esantį į šiaurę nuo Bachmuto.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus. Kad Volodymyras Zelenskis turėtų siekti prezidento posto, Ukraina nusprendė anksčiau, nei jis pats. O šiandien jis – prezidentas, apie kurį šalis svajojo daugybę metų.

Vykstant karui Ukrainoje Rusijos ir Ukrainos strategijos vis labiau skyrėsi. Iš pradžių Rusija siekė netikėtai užklupti Ukrainą, naudodama staigius manevrus, kurie duotų greitą ir ryžtingą pergalę.

Pietų Afrikos karinis jūrų laivynas, kaip ir didžioji šalies dalis, yra gana skurdus. Jo laivai jūrose praleidžia perpus mažiau laiko nei prieš dešimtmetį. Dėl Afrikos nacionalinio kongreso sprendimo sumažinti biudžetą, dabar laivyne yra vos keletas veikiančių laivų. Taigi nenuostabu, kodėl šalis norėtų pasimokyti iš kitų šalių karinių laivynų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje. Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi padėkojo Lietuvai už nuolatinę paramą. Anot jo, nėra srities, kurioje Ukraina nebūtų pajutusi Lietuvos nuoširdumo ir ryžto.   V. Zelenskis šeštadienį „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo, kad ukrainiečiai ir lietuviai kartu eina per Europos istoriją. „Mus vienija kartos ir šimtmečiai. Išgyvenome gerus ir tragiškus laikus, taikius laikus ir žiaurius laikus.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrams šeštadienį per derybas Indijos Bengalūro mieste sunkiai sekasi tartis dėl bendro pareiškimo pasaulio ekonomikos klausimu, nes Kinija siekia sušvelninti bet kokias užuominas apie Rusijos karą Ukrainoje, sakė pareigūnai. Ispanijos atstovė Nadia Calvino  sakė, kad dėl kai kurių šalių „ne tokio konstruktyvaus“ požiūrio 20-iai didžiausių pasaulio ekonomikų sunku susitarti dėl pareiškimo.

Vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai likvidavo dar 650 okupantų ir sunaikino 12 Rusijos tankų. Iš viso Rusijos okupantų personalo nuostoliai siekė 147470 žmonių.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Vasario mėnesį vykusios Volodymyro Zelenskio kelionės į Europą metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trišaliame susitikime Paryžiuje bandė įtikinti Ukrainos prezidentą pradėti taikos derybas su Rusija, skelbia „The Wall Street Journal“, remdamiesi savo šaltiniais.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją dieną galingai smogė Rusijos pajėgoms.   UNIAN skelbia, kad ukrainiečiams pavyko sunaikinti Rusijos sraigtasparnį Mi-24, kainuojantį beveik 12 mln. eurų, ir droną su amunicija.   Ukrainos aviacija per parą surengė 14 smūgių į okupantų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonas. Apie tai vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus.

Minint vienos didžiausių šio amžiaus tragedijų – karo Ukrainoje – metines, vasario 24-26 dienomis TV3 ir naujos kartos televizija Go3 savo žiūrovus kviečia dokumentiniam ciklui „Karo metai“, kuris dar kartą nupieš agresorės Rusijos ir didvyriškos Ukrainos bei jų lyderių portretus.

 Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo. „Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas gavo apdovanojimą... nuo savęs.   UNIAN skelbia, kad R. Kadyrovas anksčiau įkūrė Čečėnijos Respublikos didvyrio titulą. O šiandien skelbiama, kad Kremliaus statytinis pats save šiuo titulu apdovanojo.   Pranešama, kad R. Kadyrovas tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.