Karas Ukrainoje

Bachmuto šturmą lydinti Rusijos informacinė kampanija yra pernelyg suintensyvėjusi, sako Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, rašo UNIAN. Anot jos, rusai naudojasi naratyvais, kuriais siekia demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir kariuomenę. H. Maliar aiškina, kad rusai teigia, jog Bachmutas neva neturi strateginės reikšmės, o jo gynyba esą yra politinis sprendimas. „Tai nėra tiesa. Kariuomenė ne kartą aiškino Bachmuto gynybos svarbą ir uždavinius.

Kyjivo srityje esančioje Bučoje ekshumuoti dar trijų Rusijos pajėgų nužudytų ukrainiečių kūnai, rašo UNIAN. Anot srities policijos vadovo Andrijaus Nebitovo, rusų nužudytų ukrainiečių kūnus dar pernai kovą užkasė vietos gyventojas. „Jis ir jo bendražygis rado kūnus, kurie buvo sušaudyti, sumušti, ir juos palaidojo“, – cituojamas jis. Anot policijos, kūnus užkasęs vyras iki šiol buvo išvykęs iš regiono, o grįžęs apie tai pranešė policijai bei parodė kapavietę.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas ketvirtadienį pareiškė, kad dronų atakos, kurias, kaip įtariama, Kyjivas surengė prieš Rusijos karines bazes, buvo įmanomos tik padedant JAV. Sergejus Riabkovas, atvykęs į Ženevą kalbėti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Nusiginklavimo konferencijoje, sakė, kad Vašingtonas turėjo pateikti žvalgybinę ir tikslinę informaciją.

Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją. Maskva pareiškė, kad dislokuoja saugumo tarnybas ir kariuomenę šiai „sabotažo grupei“ sunaikinti ir kad prezidentas Vladimiras Putinas yra nuolat apie tai informuojamas. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pranešimų, o Ukraina juos paneigė.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova spaudos konferencijos metu tvirtino, kad „situacija Serbijos amunicijos perdavimo Ukrainai klausimu yra kelianti gilų nerimą“ ir „nenorima daryti skubotų išvadų“. Anksčiau Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius tvirtino, kad „ginklų Rusijai ir Ukrainai nepardavinės, tačiau pardavinės juos visiems kitiems“. „Įdėmiai sekame, kreipiame dėmesį į pastarųjų dienų diskusiją Serbijos parlamente šiuo klausimu.

Po pusantro mėnesio sudėtingos logistinės operacijos Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ perduotas autotransformatorius jau Ukrainoje ir netrukus vietos specialistai įjungs perdavimo tinklo įrenginį. Ukrainiečių teigimu, šis įrenginys elektros energija aprūpins 200 000 namų ūkių, teigiama prenšime žiniasklaidai. „Lietuva kartu su Lenkija yra didžiausios Ukrainos energetikos sektoriaus rėmėjos.

Daugelio Vakarų diplomatų boikotuotoje kalboje Rusija ketvirtadienį perspėjo, kad Jungtinių Valstijų ir NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas Ženevoje vykusioje Nusiginklavimo konferencijoje sakė, kad „didžiausią strateginę grėsmę šiuo metu kelia JAV ir NATO politika, kuria siekiama toliau kurstyti konfliktą Ukrainoje ir aplink ją“. „Augantis jų įsitraukimas į ginkluotą konfrontaciją gresia tie...

Europos vyriausioji prokurorė Laura Kovesi jau tiria sukčiavimo atvejus, kurie Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams, kaip įtariama, kainavo 14 mlrd. eurų. Dabar jos tikslas – pradėti persekioti kontrabandininkus, apeinančius sankcijas Rusijai. Europos prokuratūrai (EPPO) pavesta tirti visus nusikaltimus, dėl kurių, kaip manoma, ES patyrė nuostolių, o tai dažnai reiškia, kad reikia sekti tarptautines nusikalstamas grupuotes ir sudėtingas tarpvalstybinio masto sukčiavimo dėl PVM operacijas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba įsitikinusi, kad Rusija Moldovoje bando panaudoti tą pačią taktiką, kurią anksčiau pasitelkė Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime, kuriame dalyvauja Rusija, pareikalavo, kad Maskva atnaujintų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir kurio galiojimas baigiasi šį mėnesį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės derasi su Kyjivu dėl būsimų saugumo garantijų, rengiantis tvariai taikai Ukrainoje. „Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

Rusijos okupuotame Kryme esančiame kariniame dalinyje sprogo vienas iš kelių ten atskridusių dronų, skelbiama „Obozrevatel“. Anot ukrainiečių leidinio šią informaciją patvirtina propagandiniai rusų šaltiniai. Kovo 1-osios naktį Saksko rajone pasirodė du bepiločiai, vienas kurių nukritęs į karinio dalinio teritoriją sprogo. Pranešimuose skelbiama, kad dronai nukrito apie 2 valandą nakties.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įsitikinusi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas taikos derybomis ir kad visi tai jau suprato. „Jis nenori kalbėtis – jis nori sunaikinti Ukrainą.

Jungtinių Valstijų teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kovojančių Rusijos samdinių grupės „Wagner“ pajėgų lyderį Jevgenijų Prigožiną. Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios, įskaitant ir pusiau privačios sukarintos „Wagner“ grupės nusikaltimus.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ketvirtadienį paragino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalis įveikti nesutarimus dėl Ukrainos, o susitikimo Naujajame Delyje atidaryme pareiškė, kad pasaulinis valdymas „žlugo“. „Pastarųjų kelerių metų patirtis – finansų krizė, klimato kaita, pandemijos, terorizmas ir karai – aiškiai rodo, kad pasaulinis valdymas žlugo“, – sakė N. Modi įrašytame pranešime, kuriuo buvo pradėtas G-20 užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Ketvirtadienio naktį Rusijos karinės pajėgos atakavo Ukrainos pietuose esančią Zaporižią. Raketomis apšaudytas penkiaaukštis gyvenamasis namas. Po išpuolio darytose nuotraukose matyti, kad raketų smūgiai sunaikino kelis namo aukštus. Pirminiais duomenimis, per ataką žuvo du žmonės, gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 9 žmones, namas buvo beveik visiškai sugriautas. „Pirminiais duomenimis, žuvo du žmonės.

Ant visų laikinai okupuotame Mariupolyje esančių tiltų okupantai įrengė kontrolės postus, tiltus minuoja ir šalia jų kasa tranšėjas, sako miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka. Anot jo, tai rodo, kad rusai ėmė nerimauti. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:47 | Zelenskis: Ukraina atsakys Rusijai už išpuolį Zaporižioje Ukraina duos atsaką Rusijai už ketvirtadienį surengtą išpuolį Zaporižioje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

Ukrainos saugumo tarnyba per vieną naktį Luhansko srityje sunaikino šešis rusų tankus. Apie tai „Twitter“ pranešė pati tarnyba. „SBU specialiosios pajėgos per naktį sunaikino dar 6 rusų tankus. Dvi Specialiųjų operacijų centro A pareigūnų grupės surengė naktinę medžioklę Luhansko srityje. Po tikslaus darbo su smogiamaisiais bepiločiais lėktuvais priešo transporto priemonės buvo visiškai išjungtos“, – rašoma įraše socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.  Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui. Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.

Rusijos pajėgos ruošiasi gynybai ir per laikinai okupuotą Melitopolį link fronto gabena įrangą ir karius, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, trečiadienį pastebėta per Melitopolį link Zaporižios judanti rusų kolona. Ją sudarė daugiau nei 50 transporto priemonių. Okupantai link fronto linijos gabena ir įrangą, ir karius. „Okupantai į Melitopolį masiškai gabena karinę įrangą ir personalą.

Vašingtonas tikisi, kad Indijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime bus pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį žurnalistams sakė JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną lydintis aukšto rango pareigūnas. „Manau, kad tikėsimės, jog ten bus formuluotės, atspindinčios daugumos, jei ne didžiosios daugumos G-20 šalių tolesnį pasisakymą prieš Rusijos karą“, – sakė pareigūnas A. Blinkeno lėktuve pakeliui į Naująjį Delį.

JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas. Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas. „Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną. „Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.

Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka bei Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“. Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį, pirmąją pavasario dieną, sakė, kad jo šalis ištvėrė visus žiemos mėnesius trukusius Rusijos smūgius ypatingos svarbos infrastruktūrai. Nuo spalio mėnesio Rusija raketomis ir dronais apšaudo svarbiausius Ukrainos energetikos objektus, taip sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros energijos tiekimą milijonams žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas trečiadienį turi dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime Naujajame Delyje. Rusijos karas Ukrainoje bei įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos šiame susitikime tikriausiai nustelbs šeimininkės Indijos bandymus vienyti didžiausias pasaulio ekonomikas. Buvo manoma, kad A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimas yra mažai tikėtinas.

Pentagono pareigūnai antradienį pareiškė, jog nėra įrodymų, kad Ukraina būtų netinkamai naudojusi dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės paramą, suteiktą nuo Rusijos invazijos pradžios. Nuo invazijos pradžios karinė pagalba Kyjivui viršijo 50 mlrd. JAV dolerių (apie 47 mlrd. eurų) ir daugiau nei pusę jų skyrė Jungtinės Valstijos. Tai kritikavo kai kurie amerikiečių politikai, įskaitant 11 respublikonų, parengusių rezoliuciją dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Vidutinė Rusijos kario gyvenimo trukmė kare Ukrainoje – 60 dienų. Po šio laiko tarpo su jais nebeįmanoma susisiekti, skelbia leidinys „Novaja Gazeta“, ištyrinėjęs 10 000 rusų socialinio tinklo „VKontakte“ įrašų apie dingusius rusų karius. „60 dienų – tiek vidutiniškai kariai dalyvavo kare, kol nustojo bendrauti. Jų paieškos užtrunka mėnesius, o mažiausiai 85 karių likimas jų artimiesiems nežinomas net po pusmečio paieškų“, – skelbia tyrimo autoriai, rašo UNIAN.

Triskart viešai besiskundę sąlygomis kariuomenėje rusų mobilizuotieji Irkutsko gyventojai buvo išsiųsti į frontą Avdijivkoje, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Mobilizuotieji rusai buvo įsitikinę, kad turi būti laikomi užnugaryje, kaip jiems žadėjo Rusijos valdžia, o vietoje to iš jų buvo suformuotas „šturmo dalinys“. Praėjusių metų rudenį mobilizuoti Irkutsko (Rusija) gyventojai kelis sykius viešai skundėsi tuo, kad juos žadama siųsti į priešakines kovos Ukrainoje linijas.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas praneša apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios skinasi kelią Rusijos Federacijoje. Pataisos, kurioms dar nėra pritarta, numato, kad asmenims, diskredituojantiems „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – red.) dalyvius, įskaitant ir savanorių būrius, numatoma bauda iki 5 mln. rublių (62,7 tūkst. eurų), priverstinis darbas iki 5 metų arba realus laisvės atėmimas iki 15 metų.

Ukrainoje praėjusią naktį aidėjo oro pavojaus sirenos, virš Poltavos srities buvo numušta iki 5 dronų, pranešė pareigūnai. Oro pavojus buvo paskelbtas šiaurinėse Černihivo, Sumų, Kyjivo, rytinėje Charkivo, centrinėse Poltavos, Čerkasų, Kirovohrado srityse, Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone. Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas per platformą „Telegram“ pranešė, kad srityje buvo numuštas rusų dronas.

JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politiniams reikalams Colinas Kahlas neatmeta, kad karas Ukrainoje gali trukti dar dvejus ar trejus metus. Paklaustas, kiek laiko Vakarams užtruks palaikyti Ukrainą dėl karo, jis sakė: „Sunku prognozuoti, nes nežinome tikslios konflikto trajektorijos. Konfliktas gali baigtis po šešių mėnesių, o gali trukti ir dvejus ar trejus metus.

Trečiadienio vakarą didžiojoje Ukrainos dalyje buvo paskelbtas oro pavojus. Pranešama apie smūgį Kremenčugui, taip pat skelbiama apie sprogimus neteisėtai aneksuotame Kryme. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:41 | Generolas: ukrainiečiai numuša apie 80 proc. rusų raketų Ukrainos oro gynybos pajėgos numuša 80 proc. okupacinių pajėgų paleistų raketų, sako Ukrainos generolas leitenantas Serhijus Najevas, rašo UNIAN. „Šiuo metu numušamų raketų procentas labai pasikeitė ir siekia 80 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad kovų intensyvumas „tik didėja“ netoli Bachmuto miesto prie fronto linijos Rytų Ukrainoje, kur jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai. „Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute... Rusija visai neskaičiuoja žmonių, siunčia juos nuolat pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – vakariniame kreipimesi į tautą sakė V. Zelenskis.

Kovos prie Bachmuto intensyvėja, tačiau ukrainiečiai toliau ruošiasi savo žemių išlaisvinimui, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo antradienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Anot prezidento, antradienį buvo surengtas posėdis su svarbiais šalies pareigūnais, tokiais kaip žvalgybos, Gynybos ministerijos, ginkluotųjų pajėgų atstovais. Kaip sako V. Zelenskis, išsamiai aptarta padėtis fronte.

Rusija per artimiausias dvi dienas gali surengti naują masinę raketų ataką, perspėja Ukrainos pietų operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk, rašo UNIAN. Anot jos, tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į laiką, kuris praėjo nuo paskutinės rusų atakos ir dėl okupantų lėktuvų bei dronų aktyvumo pastarosiomis dienomis. N. Humeniuk pažymi, kad buvo pastebėta tam tikra rusų lėktuvų veikla, tačiau ji kol kas nėra susijusi su tiesioginiu pasirengimu išpuoliui.

Rusija jau nebeturi išteklių nevaržomai varžytis ginklavimosi varžybose, sako JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H. Kahlas, rašo CNN. Apie tai jis antradienį kalbėjo paklaustas apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti branduolinės ginkluotės sutarties (START) galiojimą „Atvirai kalbant, Rusija nėra pasirengusi nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms.

Paviešintos pirmosios Baltarusijos karinio aerodromo Mačuliškiuose nuotraukos po sekmadienio popietę jame įvykusių sprogimų. Nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalijo CNN žurnalistas Gianluca Mezzofiore, rašo UNIAN. Nuotraukose užfiksuotas aerodromo kilimo ir tūpimo takas, nuotraukos padarytos vasario 28-ąją „Maxar“ palydovo. Kaip pažymi ukrainiečių naujienų agentūra, palyginus kelias nuotraukas, panašu, kad Rusijos lėktuvas A-50 buvo perdislokuotas.

Praėjus beveik mėnesiui nuo tada, kai Berlynas leido Europos sąjungininkėms siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, daugelio lyderių žadėtas tankų srautas atrodo labiau panašus į menką srovelę, rašo „The New York Times“. Kai kurios šalys sužinojo, kad jų turimi tankai iš tikrųjų neveikia arba jiems trūksta tam tikrų dalių. Be to, politikai susidūrė su nenumatytu pasipriešinimu savo pačių koalicijose ir net gynybos ministerijose.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje antradienį per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės, dar penki buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Chersono srities administracija, 71-erių chersonietis žuvo prie namo laiptinės, į jį pataikius skeveldroms. Rusų sviediniai taip pat užmušė 45 metų Komyšanų gyventoją, jis mirė ligoninės skubios pagalbos skyriuje. Mykolajivkos kaime per apšaudymą gyvybės neteko 68 metų moteris.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (SAB), atliekančio žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, metinėje ataskaitoje skelbiama, kad Rusija neplanuoja nutraukti karo veiksmų Ukrainoje ir vis dar svarsto galimybę atnaujinti puolimą prieš Kyjivą. „Skaičiuojame, kad karo veiksmai tęsis bent jau visus 2023 metus... Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, todėl tikėtina, kad po pertraukos žiemą ji planuoja atnaujinti puolimą.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos patiria spaudimą Bachmute – beveik sugriautame mieste rytinėje Donecko srityje, kurį Rusija jau kelis mėnesius bando užimti. „Padėtis aplink Bachmutą yra labai įtempta. Nepaisant didelių nuostolių, priešas išsiuntė geriausiai apmokytus „Wagner“ šturmo dalinius, kad šie bandytų pralaužti mūsų karių gynybą ir apsupti miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Po neeilinės UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos 16 Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, kreipėsi į UNESCO vadovus dėl, jų teigimu, neteisėto Rusijos dalyvavimo aukščiausiuose UNESCO organuose, antradienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Pasak vieno iš į nelaisvę Ukrainoje paimtų Rusijos karių, kare žuvusių rusų kūnai specialiai nėra iš karto siunčiami į Rusijos Federaciją, kad valstybė galėtų jų artimiesiems nemokėti išmokų.

Japonijos užsienio reikalų ministerija antradienį, kelios dienos po pirmųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių, paskelbė apie naujas sankcijas Rusijai: įšaldytas 48 asmenų ir 74 organizacijų turtas, paskelbta eksporto apribojimų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „Amerikos balsui“ teigia, kad kiti trys mėnesiai fronte bus labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą kare. „Jie bus gana aktyvūs. Labai aktyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą. Šie aktyvūs karo veiksmai... Iš tiesų, jie įvyks. Bus bandymų iš jų pusės ir iš mūsų“, – sakė K. Budanovas. Ji pažymėjo omenyje turintis ne tik Rytų Ukrainą, kur pastaruoju metu verda aršiausios kovos.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, ir sakė JAV žiniasklaidai nematęs „jokių ženklų, kad tokie dalykai net svarstomi“. Aukšto rango JAV pareigūnai dar sekmadienį teigė esantys įsitikinę, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai letalią įrangą, ir šiuo metu vykdoma diplomatinio spaudimo kampanija, kuria siekiama Pekiną nuo to atkalbėti.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas pareiškė, kad Kinijos pagalba Rusijai turės „tragiškų pasekmių“ ir sukels kitų šalių klausimų dėl Pekino politikos.