Karas Ukrainoje

Pirmadienį internete pasirodžius žiauriam vaizdo įrašui, kuriame nufilmuota, kaip rusai sušaudo „Šlovė Ukrainai“ pasakiusį karį, šalies generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą, skelbia UNIAN. Į plintantį vaizdo įrašą taip pat sureagavo ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos nuostoliai Bachmute yra maždaug penkis kartus didesni nei Ukrainos, sako NATO pareigūnas. Anot CNN anonimiškai komentavusio Aljanso pareigūno, toks vertinimas yra pagrįstas žvalgybine NATO informacija. Jo teigimu, už kiekvieną ukrainiečių karį, žuvusį ginant Bachmutą, Rusijos pajėgos prarado mažiausiai penkis. Tačiau nepaisant to, Ukrainos nuostoliai vis tiek yra laikomi dideliais.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje pasiektas susitarimas toliau ginti Bachmuto miestą, kurį Maskvos pajėgos teigia apsupusios, šalies rytuose. „Kariuomenėje yra susitarimas, kad reikia toliau ginti miestą ir naikinti priešo pajėgas, tuo pat metu kuriant... naujas gynybos linijas, jei situacija pasikeistų“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Podoliakas.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pasisakius apie galimą kariuomenės didinimą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys „Žinių radijo“ laidoje įvertino dabartinę saugumo situaciją Lietuvoje ir atskleidė, kaip atrodytų karas tarp NATO ir Rusijos.

Bachmutas turi labiau simbolinę, nei operatyvinę reikšmę fronte, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Reuters“. Anot jo, miesto kritimas nebūtinai reikštų tai, kad Rusija įgijo persvarą. „Manau, kad tai daugiau simbolinė nei strateginė ir operatyvinė reikšmė“, – cituojamas jis. Pentagono vadovas nesiėmė prognozuoti, ar rusams pavyks užimti Bachmutą ir kada jie tai galėtų padaryti. „Bachmuto kritimas nebūtinai reikš, kad rusai pakeitė šios kovos eigą“, – teigia L. Austinas.

Mūšiai dėl Bachmuto pasiekė aukščiausią įtampos lygį, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Tai jis pareiškė netrukus po to, kai sekmadienį aplankė Bachmutą ir miesto prieigas ginančius dalinius. Anot generolo, kovos dėl miesto jau yra pasiekusios aukščiausią įtampos tašką. „Priešas į kovą metė papildomas „Wagner“ pajėgas. Mūsų kariai drąsiai gina pozicijas Bachmuto šiaurėje, stengdamiesi neleisti apsupti miesto“, – teigia jis.

Rusai nušovė ukrainiečių karo belaisvį, o vaizdo įrašas, kuriame tai užfiksuota, plinta internete, rašo „Ukrinform“. Į šias naujienas jau sureagavo ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Anot jo, toks rusų elgesys, ukrainiečių belaisvių žudymas, yra Rusijos nacionalinio menkumo ir silpnumo pavyzdys. „Rusijoje kultivuojami karo nusikaltimai.

Ukrainos žiniasklaidoje buvo atskleistos pirmųjų Kyjivo ir Maskvos derybų, po plataus masto Rusijos įsiveržimo 2022-ųjų vasarį, detalės. Ukrainiečių atstovo teigimu, Rusijos derybininkai buvo įsitikinę, kad oponentai atvyksta pasiduoti ir gerokai nustebo susidūrę su kardinaliai priešinga situacija.

Ukrainos kariuomenės vadai pasisako už tai, kad Bachmuto mieste šalies rytuose, kurį skelbia beveik apsupusios rusų pajėgos, būtų palaikomos bei stiprinamos gynybinės pozicijos, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentūra. Mūšis dėl Bachmuto tapo kruviniausiu ir ilgiausiai trunkančiu per metus Rusijos invazijos Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad šis miestas neturi didelės strateginės reikšmės.

Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, vadovaujančios pačiam ilgiausiam Maskvos invazijos į Ukrainoje mūšiui, vadovas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad jo pajėgoms tebetrūksta amunicijos, ir prakalbo apie galimą išdavystę.  Kremliaus šalininkas J. Prigožinas, kurio įkurtos pajėgos jau kelis mėnesius kaunasi norėdamos užimti mūšių nuniokotą Bachmutą, šiuo metu yra įsivėlęs į ginčą dėl valdžios su Rusijos gynybos ministerija ir kaltina ją stabdant ginkluotės tiekimą.

Tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir šalies ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno kilo nesutarimų, kaip elgtis dėl Rytų Ukrainos miesto Bachmuto, kur ištisus mėnesius vyksta mūšiai.

Dėl didžiulių karinės technikos nuostolių kare Ukrainoje Rusija ėmė pildyti savo dalinius pasenusia technika. Tam okupantai dislokuoja 60 metų senumo pagrindinius kovos tankus T-62 (MBT) ir šarvuočius BTR-50.  Tačiau, kaip naujausioje savo ataskaitoje rašo Didžiosios Britanijos gynybos žvalgyba, nepaisant geriausių rusų pastangų modernizuoti tokio tipo transporto priemones, šiuolaikiniame mūšio lauke jos bus labai pažeidžiamos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžia, kad bet kokių galimų taikos derybų su Rusija pagrindu turi tapti Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos. Taip jis sakė interviu CNN. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtina suprasti, kad jam nepasiseks su savo invazija ir imperialistine agresija ir kad jis turi išvesti savo kariuomenę. Tai yra derybų pagrindas“, – sakė O. Scholzas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia apie galimą konfliktą aukščiausioje Rusijos Federacijos karinėje vadovybėje dėl didelių rusų patirtų nuostolių ir nepasiektų laimėjimų fronte. „Rusijos Federacijos aukščiausioje karinėje vadovybėje bręsta konfliktas dėl didelių nuostolių ir realių laimėjimų stokos fronte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivo pajėgos dalyvauja „skausmingame ir sunkiame“ mūšyje rytiniame Donbaso regione, kuriam priklauso karo nuniokotas Bachmuto miestas. „Norėčiau ypatingai pagerbti Donbase kovojančių karių drąsą, stiprybę ir ištvermę“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi ir pridūrė, kad „tai vienas sunkiausių mūšių. Skausmingas ir sunkus.

Rusų pajėgos tęsia Bachmuto šturmą, sako Ukrainos sienos apsaugos tarnyba. Vis dėlto ukrainiečiams kol kas pavyksta atremti rusų atakas ir okupantai patiria didžiulių nuostolių. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 23:41 | Zelenskis įsakė sustiprinti pozicijas Bachmute Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad įsakė sustiprinti pozicijas Bachmuto mieste, rašo CNN. Anot jo, negalima apleisti nė vienos Ukrainos dalies.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas majoras Kyrylas Budanovas mano, kad Rusija tik iki pavasario pabaigos gali kovoti agresyviai. „Rusija išleido daug žmogiškųjų išteklių, ginklų ir medžiagų. Jos ekonomika ir gamyba nepajėgi padengti šių nuostolių. Ji pakeitė karinę vadovavimo grandinę.

Į Sovietų Rusiją atvykau 1989 metais, jau įsibėgėjus perestroikai ir glasnost politikai, kad padėčiau atkurti žydų bendruomenę, kurią sunaikino 70 komunistų valdymo metų, leidinyje „Foreign Policy“ rašo Pinchas Goldschmidtas – buvęs vyriausiasis Maskvos rabinas nuo 1993 iki 2022 metų ir dabar einantis Europos rabinų konferencijos prezidento pareigas.

Aršiausiai Rusijoje karą kritikuoja tie, kuriems pavesta jame kovoti. Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs baigti karo, nepaisant didelių aukų ir atsitraukimų mūšio lauke. Praėjusią savaitę ilgame pranešime jis nepasakė, kodėl vadinamoji specialioji karinė operacija, turėjusi tikslą per kelias dienas sugriauti Ukrainos valstybę, užsitęsė metus.

Tribunolas nuosprendį galėtų priimti per kelias savaites, sako Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėjas (TTT). Norint sukurti tribunolą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino, būtinas sėkmingas balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje – už sprendimą turi balsuoti ne tik ES šalių, bet ir kitų 90 valstybių atstovai. Tai pareiškė Hagos liaudies teismo teisėjas Stephenas Rappas.  „Ukraina negali teisti Putino.

Ukrainoje dėl Rusijos sukelto karo žuvo 462 vaikai, o 931 vaikas buvo sužeistas, praneša „Ukrinform“. „2023 m. kovo 5 d. ryto duomenimis, Ukrainoje per plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresiją buvo sužeisti daugiau nei 1 393 vaikai. Remiantis oficialia nepilnamečių prokurorų informacija, žuvo 462 vaikai ir daugiau nei 931 buvo sužaloti įvairaus sunkumo“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Rusijos kariuomenė dėl didelio artilerijos ir kitų nuotolinių ginklų trūkumo masiškai pereina prie artimos kovos taktikos. Apie tai pranešama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Rusijos raketų smūgio daugiabučiui pietiniame Ukrainos Zaporižios mieste aukų skaičius padidėjo iki 13, sekmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Zaporižios srities vyriausiosios valdybos pranešime sakoma, kad iš namo, į kurį rusų raketa pataikė ketvirtadienį, griuvėsių jau ištraukta 13 žuvusiųjų, įskaitant aštuonių mėnesių vaiką. Išgelbėta 11 žmonių.

Ukrainos karas yra tipiškai žiaurus, bet sunkiai nusakomas žodžiais. Tačiau vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, kuriam kovos draugai sugalvojo šaukinį „Rašytojas“, iš tiesų tapo rašytoju: iš biuro vadybininko kariu tapęs vyras, kada tik gali, rašo dienoraštį, kuriuo sutiko pasidalinti su britų leidiniu „The Economist“.  Ši dienoraščio dalis datuojama nuo 2022 m. liepos 24-osios rugpjūčio 28-osios.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą sunaikino 930 rusų įsibrovėlių, okupantų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas Bendri nuostoliai kovo 5 dieną siekia apie 153 tūkst.120 nukautų rusų karių. Ukrainos kariai taip pat sunaikino : 3414 (+5) priešo tankus, 6692 (+9) šarvuotas kovos mašinas, 2426 (+12), artilerijos sistemas, 488 (+1) priešlėktuvinius pabūklus.

Ukraina sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos atremia rusų, vis dar bandančių apsupti rytinį Bachmuto miestą, atakas. Dabar jau sugriautą Bachmutą, virtusį politiniu trofėjumi, Rusijos pajėgos bando užimti ištisus mėnesius.  Sekite svarbiausius sekmadienio karo Ukrainoje įvykius su tv3.lt: 21:13 | Svarbiausi įvykiai Ukrainoje – TV3 žinių reportaže Privačios „Wagner“ kariuomenės vadas Prigožinas prakalbo, kad Kremlius jiems neduoda šovinių.

Kinijos „taikos pasiūlymas“, kaip išspręsti karo Ukrainoje problemą, kol kas kelia daugiau klausimų negu iš tiesų kažką sprendžia. Vakaruose santūriai vertinami kinų dėstomi problemos sprendimo būdai, ypač akcentuojant galimą Kinijos ginkluotės tiekimą į Rusiją. Kinija praėjusią savaitę pateikė savo pačių iš anksto anonsuotą „taikos planą“ karui Ukrainoje išspręsti.

Ginklų gamintoja „Rheinmetall“ veda „daug žadančias“ derybas dėl tankų gamyklos statybos Ukrainoje po Rusijos invazijos, šeštadienį paskelbtame interviu teigė Vokietijos bendrovės vadovas. „Ukrainoje galėtų būti pastatyta „Rheinmetall“ gamykla, kuri kainuotų apie 200 mln. eurų ir per metus pagamintų iki 400 tankų „Panther“, laikraščiui „Rheinische Post“ sakė įmonės prezidentas Arminas Pappergeris.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Viešėdama Ukrainoje Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį paragino leisti šiai šaliai šiais metais pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. „Tikiuosi, kad stojimo derybos gali prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvivo mieste sakė R. Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Iš daugybės baisių Rusijos prieš metus Putino pradėto karo prieš Ukrainą pasekmių reikėtų išskirti vieną – Rusijos prezidento nesugebėjimą užbaigti konflikto. Šį faktą patvirtina keli pagrindiniai veiksniai. Pirma, karas sukėlė didelį Rusijos visuomenės palaikymą Rusijos valdžiai ir asmeniškai Putinui, jo reitingai prieš karą mažėjo.

Jungtinių Valstijų iždo departamentas penktadienį paskelbė sankcijas trims rusams dėl jų dalyvavimo, kaip jis pavadino, politiškai motyvuotame žinomo Kremliaus kritiko persekiojime. Sankcijos taikomos Rusijos teisėjai, tyrėjui ir liudytojui ekspertui dėl jų „dalyvavimo rimtame žmogaus teisių pažeidime“ prieš opozicijos politiką ir žurnalistą Vladimirą Kara-Murzą, sakoma Iždo departamento pareiškime.

Per antrąjį pasaulinį karą Vokietijos ginkluotosios pajėgos fenomenaliu greičiu naikino sovietų tankus. Ir nors Raudonoji armija prarado 80 000 tankų, Sovietų Sąjungos pramoninė galia leido jai karo pabaigoje turėti daugiau tankų nei konflikto pradžioje, rašo „The Economist“. Šiandieniniai tankai yra daug sudėtingesni ir brangesni, todėl jų pagaminama daug mažiau. Tačiau kare su Ukraina Rusija, kaip ir anksčiau Sovietų Sąjunga, prarado daugybę tankų.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje ir pažadėjo patraukti „Rusijos karo nusikaltėlius atsakomybėn“ už jų veiksmus. „Šiandien susirinkome čia, Ukrainoje, kad aiškiai ir vieningai pasakytume: šių nusikaltimų vykdytojai neišvengs bausmės“, – teigė M. Garlandas.

Maskvai pareikalavus paaiškinimų dėl pranešimų, jog Serbija su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai esą patiekė tūkstančius raketų, Belgradas penktadienį paneigė eksportavęs ginklus į Ukrainą. Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios iš Serbijos nebuvo eksportuota jokių ginklų nė vienai iš „konflikto“ šalių. „Galiu tai pasakyti, nes leidimą [ginklų] eksportui duoda mano ministerija“, – sakė jis.

Rusija jau kitais metais gali likti be pinigų, pareiškė rusų oligarchas Olegas Deripaska, rašo CNN. Anot jo, Rusijai reikia užsienio investicijų. „Jau kitais metais nebus pinigų, mums reikia užsienio investuotojų“, – Sibire vykusioje konferencijoje kalbėjo jis. O. Deripaska yra vienas iš nedaugelio rusų oligarchų, sukritikavusių režimo karą prieš Ukrainą. Pernai Rusijos teismas nurodė areštuoti prabangių viešbučių kompleksą, priklausantį milijardieriui O. Deripaskai.

Rusija į Bachmutą atsiuntė savo labiausiai patyrusius dalinius, rašo CNN. Anot Ukrainos kariuomenės, Bachmute ir aplink jį vyksta intensyvios kovos. „Rusijos okupantai atsiuntė labiausiai apmokytus „Wagner“ dalinius ir kitus reguliariosios Rusijos kariuomenės dalinius, kad užimtų miestą. Mieste ir jo apylinkėse vyksta intensyvios kovos“, – sakoma Ukrainos sausumos pajėgų pranešime. Penktadienį fronto linijoje apsilankė Ukrainos Rytų pajėgų grupės vadas Oleksandras Syrskis.

Šiuo metu tęsiamas tyrimas dėl sraigtasparnio avarijos netoli Kyjivo, kurios metu žuvo Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, sako šalies premjeras Denysas Šmyhalis. Anot jo, iššifruota sraigtasparnio juodoji dėžė, toliau bandoma išsiaiškinti avarijos priežastis. „Tyrimas tęsiamas. Juodoji buvo dėžė rasta, išsiųsta į Prancūziją, kad būtų atitinkamai iššifruota. Duomenys gauti, tyrimas juos turi.

Vašingtone JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį priims Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, su kuriuo tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai po anksčiau kilusių nesutarimų dėl tankų tiekimo Kyjivui.  Pirmoji O. Scholzo kelionė į Vašingtoną nuo 2022-ųjų vasario sudaro galimybę JAV ir Vokietijos lyderiams pademonstruoti savo ryžtą remiant Ukrainą.

Ukraina kalba apie pavasarį vyksiantį kontrpuolimą ir naują karo etapą. Kur laukia svarbiausi mūšiai ir kuo šiandien gyvena Ukraina? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos karininkas Vygintas Ušinskas ir atsargos karininkas, karybos ekspertas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo pat Rusijoje vykdomos „dalinės mobilizacijos“ pradžios buvo tvirtinama apie 300 tūkst. mobilizuotųjų ribą – Kremliaus atstovai tikino, kad tikslas buvo pasiektas ir mobilizacija tariamai baigta. Tačiau „Mediazona“ žurnalistai tvirtina, kad mobilizuota buvo gerokai daugiau rusų – beveik 530 tūkst.

Ketvirtadienio naktį Rusijos karinės pajėgos sunaikino strategiškai svarbų Bachmuto tiltą, jungiantį miestą su Chromovės kaimu, skelbia CNN. Kaip skelbia CNN, cituodama Donecko srities policiją, teisėsaugos pareigūnai artimiausiomis dienomis bandys suremontuoti tiltą, nes tai gyvybiškai svarbi arterija evakuojant civilius ir gabenant atsargas, pavyzdžiui, amuniciją. Tuo pat metu policija teigė, kad Bachmutą vis tiek galima pasiekti vieškeliai ir laukais.

Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ vadovas penktadienį sakė, kad jo kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą – Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius bando užimti. „Wagner“ daliniai praktiškai apsupo Bachmutą, liko tik vienas kelias“, – sakė Jevgenijus Prigožinas, ragindamas Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Ukrainos pajėgos paliktų miestą. Naujienų agentūra AFP kol kas negali patikrinti šio teiginio.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės susitikimo, kuriame įvyko retos JAV ir Rusijos derybos, pastebėjo nedidelį pagerėjimą diplomatijos su Maskva fronte. Susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį turėjo trumpą pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Vyriausiasis JAV diplomatas siekė paspausti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas prognozuoja, kad artimiausiu metu prasidės Rusijos Federacijos skilimas. Anot jo, Rusijos susiskaldymo procesas prasidės nuo Kaukazo. „Karas ten vyksta daug metų, jie nekreipė į tai dėmesio ir šiek tiek slėpė. Bet patikėkite, žmonių, norinčių pasisakyti už savo nepriklausomybę nuo Rusijos, kad tai peraugtų į pilietinį karą Rusijos teritorijoje, skaičius yra didžiulis.

Ketvirtadienio incidentas Rusijos Federacijos Briansko srityje sukėlė Rusijos tinklaraštininkų nepasitenkinimą Kremliaus, kuris laukė tinkamos progos oficialiai paskelbti karą Ukrainai, veiksmais. Rusijos atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad grupė Ukrainos kovotojų pateko į pietinę Briansko sritį, o Kremlius tai pavadino „teroristiniu išpuoliu“, tačiau Kyjivas rusų pareiškimus atmetė kaip sąmoningą provokaciją.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, kad Rytų Ukrainos mieste Bachmute Rusijos kariuomenė praranda septynis kartus daugiau karių nei Ukrainos pusė. „Šiandien (kovo 2 d. – red.) štabo posėdyje žiūrėjome į Rusijos Federacijos nuostolius ir kalbėjome tiesiogiai apie Bachmutą.

Jungtinės Valstijos nemato jokių požymių, kad Kinija nusprendė tiekti ginklus Rusijai, tačiau ši galimybė išlieka svarstoma, ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Tai nėra žingsnis, kuris geriausiai atitiktų Kinijos interesus ir jos padėtį tarptautinėje bendruomenėje, kurią, kaip žinome, ji labai vertina“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. „Mes pranešėme Kinijai apie savo susirūpinimą šiuo klausimu“, – pridūrė jis.

JAV paskelbė naują 400 mln. JAV dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą. Į jį be kita ko įeina tiltus per upes tiesti galinti transporto priemonė. Tai yra pirmas kartas, kai JAV Ukrainai tiekia tokią įrangą. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 22:05 | JAV generalinis prokuroras atvyko į Ukrainą JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito, rašo „USA Today“. Skelbiama, kad jis atvyko į Lvivą.