Anoniminiai šaltiniai Lenkijoje žurnalistui atskleidė, kad pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais Varšuva buvo gerokai sunerimusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą. Buvo netgi ruošiamasi parengti diversines baltarusių grupuotes, kurios tariamai turėjo sėti režimo kariuomenės užnugaryje paniką. Tačiau, anot Z. Parafianowicziaus, tokios „diversinės grupės“ taip ir neatsirado, nes Baltarusija tiesiogiai neįsitraukė į karą.
Tačiau pats A. Lukašenka tuo metu buvo tariamai taip išsigandęs, kad net „įvairiais kanalais“ bandė sužinoti Varšuvos nuotaikas, ar leistų jam kirsti sieną iš išskristi iš artimiausio lenkų oro uosto. Knygos šaltinių teigimu, Baltarusijos diktatorius puikiai suprato, jog rusai neleistų jam pakilti iš Baltarusijos oro erdvės, jeigu karas vystytųsi nedėkingu jiems scenarijumi.
„Šie žmonės dirba tokiame lygyje, kuriame priimami sprendimai. Ši informacija nėra iš kokių nors analitinių centrų darbuotojų, tai yra žmonės, priiminėję sprendimus ir formavę Lenkijos politiką 2022-ųjų žiemą. Ir jie toliau ją formuoja, tai geri šaltiniai“, – atsakė knygos autorius, „Zerkalo“ paklaustas apie šaltinių patikimumą.
Z. Parafianowicius tvirtina žinantis, ką A. Lukašenkai tuomet atsakė Lenkijos valdžia, tačiau negali to viešinti. Anot jo, tai, kad derybos tarp lenkų ir A. Lukašenkos buvo labai intensyvios liudija tas faktas, kad Baltarusija leido nusileisti savo teritorijoje Lenkijos kariuomenės sraigtasparniams, vasario 28-ąją atgabenusiems į derybas su rusais ukrainiečių derybinę grupę.
