JAV

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu atvyko į Baltuosius rūmus, kur surengs derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, trečiadienį pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.  Fotografo teigimu, premjeras į Baltuosius rūmus atvyko ne pagrindiniu keliu, juodu visureigiu su Izraelio ir JAV vėliavomis. Manoma, kad trečiadienį per susitikimą B, Netanyahu ketina spausti D. Trumpą užimti griežtesnę poziciją branduolinėse derybose su Iranu.

Jungtinių Valstijų aviacijos reguliuotoja trečiadienį pranešė atšaukusi oro erdvės uždarymą virš didelio JAV miesto, kuris dėl neįvardytų saugumo priežasčių buvo įvestas ankstesnę dieną. „Laikinas oro erdvės virš El Paso uždarymas atšauktas. Komercinei aviacijai grėsmės nėra. Visi skrydžiai bus atnaujinti įprastu režimu“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė FAA. JAV Kongreso narė Veronica Escobar anksčiau trečiadienį teigė, kad El Paso gyventojams tiesioginės grėsmės nebuvo.

Vienas keleivis per klaidą įsėdo ne į tą lėktuvą ir nuskrido visai ne į tą šalį, kur turėjo, skelbia „Fox News“. Keleivis apie klaidą suprato tik ore. Keleivis „United Airlines“ turėjo skristi iš JAV Los Andželo į Nikaragvos Managvą su persėdimu Hiustone. Tačiau keleivis netikėtai atsidūrė Tokijuje. Keleivis netikėtai nuskrido į kitą šalį Keleivis per klaidą įsėdo ne į tą lėktuvą. „United Airlines“ atstovas patvirtino informaciją apie šį incidentą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pagrasino, kad Maskva imsis karinių „atsakomųjų priemonių“, jei Vakarai padidins savo karinį buvimą Grenlandijoje. „Žinoma, Grenlandijos militarizavimo ir karinių pajėgumų, nukreiptų prieš Rusiją, sukūrimo atveju imsimės adekvačių atsakomųjų priemonių, įskaitant karines-technines“, – sakydamas kalbą Rusijos įstatymų leidėjams teigė S. Lavrovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę dėl konflikto su Iranu nusiųsti į Artimuosius Rytus dar vieną lėktuvnešį, antradienį pranešė naujienų portalas „Axios“. „Viena mūsų armada jau yra pakeliui, gali būti išsiųsta dar viena“, – duodamas interviu portalui „Axios“ sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad „svarsto“ galimybę išsiųsti dar vieną smogiamąją lėktuvnešio grupę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad JAV nustatė birželio mėnesį kaip galutinį terminą Kyjivui ir Maskvai pasiekti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo pabaigos. Vašingtonas  JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi priversti laikytis šio termino, jei pažanga sustos.

Remiantis Epsteino bylos dokumentais, JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelerius metus skundėsi policijai dėl nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino. Paaiškėjus, kad prieš J. Epsteiną pradėtas tyrimas, D. Trumpas esą paskambino Palm Byčo policijai. Tai nurodoma vieno policininko apklauso protokole.

JAV apeliacinis teismas pirmadienį atvėrė kelią teisinę apsaugą gyvenimui šalyje turinčių migrantų iš Hondūro, Nepalo ir Nikaragvos deportacijoms. Donaldo Trumpo administracija pernai ėmėsi veiksmų nutraukti Laikiną apsaugos statusą (TPS) dešimtims tūkstančių šių valstybių piliečių, su šiuo statusu galėjusių gyventi Jungtinėse Valstijose.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pranešė laukiančios informacijos, kokią dalį iš beveik 4 mlrd. dolerių (3,4 mlrd. eurų), kuriuos Jungtinės Valstijos yra skolingos šiai pasaulinei organizacijai, Donaldo Trumpo administracija ketina sumokėti ir kada pinigai bus pervesti.

JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas antradienį neigė reguliariai bendravęs su mirusiu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, didėjant politiniam spaudimui ir įstatymų leidėjams raginant jį atsistatydinti. „Per 14 metų neturėjau jokių ryšių su juo. Su tuo asmeniu neturėjau beveik nieko bendro“, – Senato komiteto posėdyje sakė H. Lutnickas. Milijardierius turėjo omenyje laikotarpį nuo 2005 metų, kai jis persikėlė gyventi į Niujorką ir jo kaimynu tapo J. Epsteinas.

Kol kas nėra nustatyta, kada tiksliai Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentai pasirašys taikos susitarimą, tačiau taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau. Apie tai, kaip rašo „Evropeiskaja Pravda“ korespondentas iš Briuselio, vasario 10 dieną bendraudamas su žurnalistais pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as antradienį, kitą dieną po vizito Armėnijoje, atvyko į Azerbaidžaną. Tai – regioninės kelionės dalis, kurios tikslas yra įtvirtinti JAV tarpininkaujamą taikos procesą tarp Kaukazo kaimynių.

JAV valdant Joe Bidenui, veiksmingiausiu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino turėtu įrankiu tęsti karą prieš Ukrainą tapo jo perspėjimai apie branduolinę eskalaciją. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, Kremliaus vadovas pradėjo naudoti naują ginklą – taikos derybas. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas, per taikos derybas Ukrainai ir Rusijai taip ir nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina finansuoti pastangas „skatinti žodžio laisvę“ Europos šalyse, siekdama priešintis ES taisyklėms, kurias Vašingtonas vadina cenzūra, praneša „Reuters“. Žurnalistų duomenimis, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai Sarah Rogers leidžiasi į turą po Europos miestus, kuriame su pareigūnais ir kitais asmenimis aptars žodžio laisvės klausimus. Nurodoma, kad ji lankysis Dubline, Budapešte, Varšuvoje ir Miunchene.

JAV prezidento Donaldo Trumpo padidinti importo muitai praėjusiais metais smarkiai paveikė Prancūzijos vyno ir spiritinių gėrimų siuntas ir suvaidino svarbų vaidmenį bendram vieno iš svarbiausių Prancūzijos eksporto produktų vertės kritimui 8 procentais. Eksportas vien tik į Jungtines Valstijas sunyko 21 proc.

Savo „ChatGPT“ programos bazinėse versijose bendrovė „OpenAI“ pradėjo įterpinėti reklamas, vildamasi, kad reklamų pertraukiamas darbas naudotojų nesupykdys. Sparčiai augant išlaidoms, „OpenAI“ šiuo ėjimų siekia uždirbti pajamų. „(Reklamos funkcijos – ELTA) bandymai bus vykdomi prisijungusiems suaugusiems naudotojams, turintiems „Free“ ir „Go“ prenumeratos paketus“, – pirmadienį pranešė „OpenAI“, pabrėždama, kad reklamas matys tik naudotojai Jungtinėse Valstijose.

Estijos žvalgyba įvertino, ar Rusija ketina šiemet ar kitais metais pradėti puolimą prieš bet kurią NATO valstybę. Apie tai rašoma Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje, skelbia „European Pravda“. Anot Estijos žvalgų, Rusija neturėtų pradėti tokio puolimo, tačiau, bijodama Europos ginklavimosi, toliau atkurs savo ginkluotąsias pajėgas.

Pasak premjerės Ingos Ruginienės, Lietuva tikisi, kad jos sąjungininkės Europoje bus pasiruošusios tam atvejui, jeigu nebegalėtų pasikliauti JAV kariuomene, siekdama apsiginti nuo Rusijos, praneša „Politico“. „Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – duodama interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ kalbėjo I. Ruginienė, kurią cituoja „Politico“. „Tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti.

JAV perduos dvi pagrindines NATO vadavietes Neapolyje (Italijoje) ir Norfolke (Virdžinijoje) europiečių karininkams, skelbia „Reuters“. Apie tai agentūrai pranešė karinis šaltinis. „Šis žingsnis atitinka JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, kad Europos šalys prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pastebi agentūra. Kas žinoma apie NATO vadaviečių rokiruotę? Europos karininkai perims NATO Jungtinių pajėgų vadavietę Neapolyje ir Jungtinių pajėgų vadavietę Norfolke.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio kitą savaitę vyks į Vengriją, pirmadienį pranešė Valstybės departamentas. Prezidentas Donaldas Trumpas parėmė dešiniųjų pažiūrų lyderį Viktorą Orbaną, atsiliekantį apklausose prieš rinkimus balandžio mėnesį.  M. Rubio vyks į Vengriją ir Slovakiją, irgi vadovaujamą D. Trumpo dešiniųjų pažiūrų sąjungininko, prieš tai jis kreipsis į Miuncheno saugumo konferenciją.

JAV kariuomenė pirmadienį pranešė, kad per naujausią smūgį į įtariamą narkotikų kontrabandos laivą rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje žuvo du žmonės.  Prezidento Donaldo Trumpo administracija rugsėjo pradžioje pradėjo taikytis į įtariamus kontrabandos laivus, tvirtindama, kad iš esmės kariauja su tariamais „narkotikų teroristais“, veikiančiais iš Venesuelos.

Laikotarpis, kai Europa galėjo dešimtmečius klestėti po Amerikos „saugumo skėčiu“, galutinai baigėsi. Tuo pat metu, remiantis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, Rusija gali ruoštis naujam karui, rašo „RBC-Ukraina“. Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad tikisi paradigmos pokyčio.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio turėtų vadovauti gausiai amerikiečių delegacijai Miuncheno saugumo konferencijoje – renginyje, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama neramiai geopolitinei padėčiai, pirmadienį pranešė organizatoriai. Saugumo politikos derybose vasario 13–15 dienomis turėtų dalyvauti daugiau nei 60 valstybių ir vyriausybių vadovų ir apie 100 užsienio reikalų bei gynybos ministrų.

JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bendrininkė Ghislaine Maxwell pirmadienį nesutiko atsakyti į JAV Kongreso komiteto klausimus, pasinaudodama savo teise neduoti parodymų prieš save, pranešė įstatymų leidėjai. G. Maxwell advokatai pranešė Atstovų Rūmų komitetui, kad ji būtų pasirengusi duoti parodymus, jei jai prezidentas Donaldas Trumpas pirmiausia suteiktų malonę.

JAV pajėgos Indijos vandenyje įlipo į naftos tanklaivį, įtariamą prezidento Donaldo Trumpo nustatytos sankcionuotų laivų Karibų jūroje blokados pažeidimais, ir jį sulaikė, pirmadienį pranešė Pentagonas. „JAV pajėgos sulaikė“ laivą, naujienų agentūrai AFP sakė Pentagonas. Sulaikė tanklaivį Pentagonas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad JAV pajėgos „be incidentų“ įlipo į tanklaivį „Aquila II“, kurį sekė nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno.

JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siekia stipraus Aljanso, atmesdamas teiginius apie Vašingtono norą pakirsti dabartinę pasaulio tvarką, praneša „The Guardian“. M. Whitakeris komentavo Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitos išvadas. Ataskaitos autoriai perspėjo, kad didžiausias iššūkis liberaliai tarptautinei tvarkai „kyla iš vidaus“ dėl staigaus JAV administracijos mąstymo ir jos požiūrio į savo pačios aljansus pasikeitimo.

Jungtinių Valstijų senatorių delegacija pirmadienį lankėsi Grenlandijoje, kad „atkurtų pasitikėjimą“, kurį sugriovė prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti šią Arkties salą, pareiškė įstatymų leidėjai. Amerikos prezidentas savo ne kartą išsakytais grasinimais perimti minimos Danijos teritorijos kontrolę, prireikus – jėga, sukėlė nerimą Europos sąjungininkų gretose. Jis tokius užmojus grindė Rusijos ir Kinijos keliamomis saugumo grėsmėmis.

JAV kariškiai Indijos vandenyne perėmė dar vieną Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivį. Skelbiama, kad sankcionuotas laivas bandė pasislėpti, pažeidė JAV įvestą karantiną ir buvo persekiojamas tūkstančius kilometrų – nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno. Pentagonas pareiškė, kad tanklaivis pažeidė JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestą karantiną sankcionuotiems laivams, bandė pasislėpti ir buvo persekiojamas nuo Karibų jūros iki Indijos vandenyno.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pirmadienį atvyko į Armėniją, pranešė šios šalies visuomeninė televizija ir pridūrė, kad kitą dieną jis vyks į Azerbaidžaną, Vašingtonui siekiant įtvirtinti taiką tarp kaimyninių šalių. J. D. Vance'as – aukščiausio rango JAV pareigūnas, kada nors lankęsis Armėnijoje. Kaip tikimasi, šio vizito metu jis taip pat pasistūmės į priekį kalbant apie projektą, skirtą pagerinti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą regione.

Nuolatinis JAV atstovas prie NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad Vašingtonas nenustatė jokio naujo galutinio termino karui Ukrainoje užbaigti, rašo „The Guardian“. Pažymima, kad taip M. Whitakeris sureagavo į neseniai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio paskelbtą pareiškimą, jog JAV esą nori, kad Ukraina ir Rusija sudarytų taikos susitarimą iki birželio mėnesio. „Birželio terminas buvo paminėtas prezidento Zelenskio. Nemanau, kad tai buvo tai, ką įvardijo Jungtinės Valstijos.

Po prieštaringai vertinamos JAV viceprezidento JD Vance‘o kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje pernai susitikime šiemet JAV delegacijai, rengėjų duomenimis, vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio. Be to, į Miuncheną atvyks daugiau kaip 50 amerikiečių kongresmenų, pirmadienį Berlyne pareiškė konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris. Jo teigimu, dalyvauti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Izraelis informavo Jungtines Valstijas, kad yra pasirengęs imtis vienašališkų veiksmų, jei Iranas peržengs nustatytą „raudonąją liniją“ balistinių raketų kūrimo srityje, mat Jeruzalė Irano raketų programa laiko egzistencine grėsme savo saugumui, remdamasis Izraelio saugumo tarnybų šaltiniais rašo „The Jerusalem Post“, kurio straipsnio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Šaltinių duomenimis, Izraelio gynybos pareigūnai per pastarąsias savaites surengė seriją uždarų aukšto lygio konsulta...

Ilgą laiką žmones į Marsą nusiųsti planavusi „SpaceX“ kol kas atsisako šių planų ir prioritetą skirs gyvenvietės įkūrimui Mėnulyje, sekmadienį paskelbė kompanijos įkūrėjas Elonas Muskas. Pietų Afrikoje gimusiam milijardieriui priklausanti kosmoso tyrimų bendrovė tapo itin sėkminga NASA rangove, tačiau kritikai jau daugelį metų peikia E. Musko planus kolonizuoti Marsą, teigdami, kad jie pernelyg ambicingi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šių metų pabaigoje Baltuosiuose rūmuose priims Kinijos lyderį Xi Jinpingą. „Jis atvyksta į Baltuosius rūmus, taip, maždaug metų pabaigoje“, – sakė D. Trumpas trečiadienį įrašytame ir sekmadienį parodytame interviu televizijai NBC. Jis pridūrė: „Tai dvi galingiausios pasaulio šalys ir mūsų santykiai labai geri.

JAV Muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (CBP) planuoja sugriežtinti atvykimo taisykles turistams iš Vokietijos ir daugelio kitų šalių. Pagal šiuos planus, keliautojai, norintys atvykti į Jungtines Valstijas, ateityje turės iš anksto pateikti daugiau informacijos apie savo asmeninį gyvenimą nei iki šiol. Pirmadienį baigiasi terminas pateikti prieštaravimus ir pastabas dėl siūlomų pakeitimų.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas ir buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton ragina jų liudijimą Kongrese dėl ryšių su nuteistu lytiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu rengti viešai. Taip jie teigia siekiantys neleisti respublikonams politizuoti šio klausimo. Porai buvo nurodyta duoti parodymus už uždarų durų Atstovų Rūmų Priežiūros komitetui. Šis komitetas tiria mirusio finansininko ryšius su įtakingais asmenimis ir tai, kaip buvo tvarkoma informacija apie jo nusikaltimus.

JAV socialiniuose tinkluose vis dažniau pasigirsta raginimas: kelkis kasdien 5.00. Nors kai kurie garsūs verslo vadovai ar elitiniai sportininkai giria ankstyvą kėlimąsi, miego specialistai perspėja – daugeliui žmonių tai gali baigtis nesėkme, rašoma „The Wallstreet Journal“. „5.00 ryto kėlimosi mada yra antras kvailiausias dalykas, kokį esu girdėjęs per ilgą laiką“, – sako miego gydytojas Michaelas Breusas iš Hermosa Beach klinikos Kalifornijoje.

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad šalis niekada neatsisakys teisės sodrinti uraną, net jei karas „mums bus primestas“, nepaisydamas Vašingtono spaudimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra grasinęs panaudoti jėgą prieš Iraną ir sustiprino JAV karinį buvimą netoli Irano krantų, o pirmadienį pareiškė kad „nutiks blogų dalykų“, jei susitarimas tarp šalių nebus pasiektas.

Dirbtinis intelektas nebėra vien technologija. Jis tapo civilizacinio masto veiksniu – jėga, galinčia pakeisti ne tik ekonomiką ar politiką, bet ir pačią žmogaus tapatybės struktūrą. „Gali būti, kad netrukus dirbtinis intelektas taps daugumos žodžių mūsų sąmonėje šaltiniu“: Yuvalis Noah Harari apie tai, kaip žmonijai išsaugoti kontrolę ir neprarasti DI teikiamos naudos. Taip naują realybę savo pasisakyme Davoso forume apibūdino istorikas ir mąstytojas Yuvalis Noah Harari.

Šis testas kviečia pasitikrinti, kiek gerai žinote vieną garsiausių XXI amžiaus tarptautinių skandalų – Jeffrey Epsteino bylą. Tai istorija, peržengusi JAV ribas ir palietusi politikos, verslo, monarchijos bei pramogų pasaulio elitą, todėl tapusi aktuali ir Europos, taip pat Lietuvos auditorijai. Naujas testas kiekvieną dieną Kiekvieną dieną naujas testas – didžiausiame nemokamame naujienų portale tv3.lt.

Italija nedalyvaus JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamojoje Taikos taryboje, šeštadienį pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, paminėjęs „neįveikiamus“ konstitucinius apribojimus. Praėjusį mėnesį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume D. Trumpas pristatė naująją Taikos tarybą, o scenoje prie jo pasirašyti šios tarptautinių konfliktų sprendimo institucijos chartijos prisijungė 19 šalių lyderiai ir pareigūnai.

Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas penktadienį atsisakė atsiprašyti už socialiniame tinkle paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame buvęs prezidentas Barackas Obama ir jo žmona Michelle vaizduojami kaip beždžionės. D. Trumpo platformoje „Truth Social“ ketvirtadienį buvo paskelbtas sąmokslo teoriją dėl rinkimų iliustruojantis vaizdo įrašas ir šio minutės trukmės įrašo pabaigoje Obamų veidai maždaug vieną sekundę rodomi uždėti ant beždžionių.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) šeštadienį pareiškė besitikintis sąžiningumo po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as buvo nušvilptas Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos metu. Penktadienį Milano „San Siro“ stadione vykusioje žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje J. D. Vance'as buvo parodytas dideliame ekrane, tačiau susirinkusi minia jį nušvilpė. Tuo tarpu gausi JAV sportininkų komanda buvo sutikta garsiais plojimais.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad naujas derybų su Vašingtonu etapas įvyks netrukus, pabrėždamas, jog urano sodrinimas yra Teherano „neatimama teisė“. Ministras nurodė, kad pirmasis netiesioginių derybų Omane etapas, įvykęs penktadienį, buvo gera pradžia. „(Branduolinis) sodrinimas yra mūsų neatimama teisė ir turi būti tęsiamas. Net ir bombarduodami jie negalėtų sunaikinti mūsų pajėgumų“, – pareiškė A. Araghchi.

Kuba, atsižvelgdama į padidėjusią įtampą su Jungtinėmis Valstijomis ir sugriežtintą naftos embargą, imasi plataus masto degalų taupymo priemonių, įskaitant viešojo transporto ribojimus, apribojimus mokyklose ir universitetuose bei turizmo paslaugų mažinimą. Socialistinės Karibų salos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nepaprastosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti ekonominę veiklą ir būtiniausias viešąsias paslaugas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi šeštadienį gyrė laikiną prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, teigdamas, kad jis sustiprins pasaulinį augimą ir pagilins ekonominius ryšius tarp abiejų šalių. Susitarimas sumažins JAV muitus Indijos prekėms nuo 25 proc. iki 18 procentų. Jis taip pat įpareigoja Indiją pirkti didelius kiekius JAV energijos ir pramonės prekių.

Penktadienį prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad vėl bus leidžiama vykdyti komercinę žvejybą saugomuose vandenyse prie Atlanto vandenyno pakrantės – biologine įvairove garsėjančiame regione. Šiaurės rytų kanjonų ir povandeninių kalnų jūrų nacionalinis draustinis užima beveik 13 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą – didesnį nei Jelousto nacionalinis parkas. Ilgą laiką mokslininkų dėmesio centre buvęs draustinis yra už maždaug 210 km į pietryčius nuo Keip Kodo Masačusetso valstijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitos derybos tarp jo administracijos atstovų ir Irano įvyks kitą savaitę. Penktadienį vykusios derybos su Irano delegacija buvo „labai geros“, lėktuve „Air Force One“ pakeliui į savo kurortą „Mar-a-Lago“ Floridoje kalbėdamas su žurnalistais sakė D. Trumpas. „Atrodo, kad Iranas labai nori susitarti“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė Indijai taikomus baudžiamuosius muitus, kuriuos buvo įvedęs siekdamas netiesiogiai apriboti Rusijos prekybą nafta. Penktadienį D. Trumpo pasirašytame vykdomajame įsakyme teigiama, kad 25 proc. muito mokestis, kuris rugpjūčio mėnesį buvo nustatytas prekėms, importuojamoms iš Indijos į Jungtines Valstijas, nuo šeštadienio taikomas nebebus.