JAV

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nebesijaučia įpareigotas galvoti tik apie taiką, nes negavo Nobelio taikos premijos, ir vėl pakartojo savo reikalavimą kontroliuoti Grenlandiją, rašo BBC. Žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui D. Trumpas apkaltino šalį, kad jam nesuteikė premijos.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka gavo asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą prisijungti prie „taikos tarybos“, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Siekdama išspręsti Gazos situaciją, Baltarusija gavo kvietimą tapti naujai įsteigtos tarptautinės organizacijos „Taikos taryba“ steigiamąja nare.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „NBC News“ sureagavo į palyginimą tarp JAV pretenzijų į Grenlandiją ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, rašo „RBC-Ukraine“. Žurnalistui paklausus, kuo galimybė prijungti Grenlandiją prie JAV skiriasi nuo anksčiau Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, S. Bessentas klausimo vengė ir vėl pakartojo, kad toks žingsnis bus naudingas visoms šalims, įskaitant pačią Grenlandiją ir Europą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija už nuolatinę narystę jo „Taikos taryboje“ konfliktams spręsti paprašė šalių sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių, rašo JAV žiniasklaida. Baltieji rūmai pakvietė įvairius pasaulio lyderius, tarp jų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Kanados premjerą Marką Carney, prisijungti prie tarybos, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Amerikos pareigūnais dėl beveik ketverius metus trunkančio karo su Rusija sprendimo bus tęsiamos šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume.

Kremlius sutiko su vertinimais, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įeis į istoriją, jei Grenlandija atsidurs JAV kontrolėje. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak D. Peskovo, Kremlius analizuoja informaciją apie įvykius, susijusius su Grenlandija, ir atidžiai stebi situacijos raidą. „Pastarosiomis dienomis gauname daug nerimą keliančios informacijos. Mes labai atidžiai stebime situaciją.

Aliaksandras Lukašenka nesutinka su Donaldo Trumpo atvirais pareiškimais, kad JAV nori gauti vertingų išteklių Venesueloje ir Grenlandijoje. Baltųjų rūmų vadovas, jo nuomone, turėtų kitaip formuluoti savo grasinimus. Tokią poziciją Baltarusijos politikas išsakė sausio 19 d. susitikime su Rusijos Kirovo srities gubernatoriumi Aleksandru Sokolovu, rašo „Zerkalo“. „Žiūrėkite, jis (D. Trumpas) atvirai sako: „Mums reikia Venesuelos, nes ten yra naftos.

ES rizikuoja dar labiau priartinti Baltarusiją prie Maskvos, jei tęs izoliacijos politiką, interviu „Financial Times“ pareiškė buvusi politinė kalinė Marija Kalesnikava. Jos teigimu, atsisakymas dialogo su Minsku daro šalį labiau priklausomą nuo Rusijos ir mažiau saugią pačiai Europai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas parašė laišką Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Store‘ui, kuriame savo pareiškimus apie ketinimą perimti Grenlandijos kontrolę susiejo su tuo, kad jam nebuvo skirta Nobelio taikos premija, praneša „Bloomberg“. Laiške J. Store‘ui D. Trumpas rašė, kad „nebeprivalo galvoti vien tik apie taiką“, nes jam nebuvo suteikta Nobelio taikos premija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką Grenlandijos atžvilgiu – jis kalba apie salos aneksiją ar net pirkimą, o tai kelia Europos pasipriešinimą. Tuo pat metu rusai bando pasinaudoti situacija, kai pagrindiniai Vakarų partneriai įklimpę į tarpusavio ginčus. Šiandien Grenlandijos gyventojai duoda interviu su ašaromis akyse. Kaip „24 Kanal“ pasakojo politologas, filosofijos daktaras Andrejus Gorodnickis, jie nesitikėjo, kad jiems bus daromas toks stiprus spaudimas.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Danija per 20 metų nesugebėjo imtis veiksmų prieš Rusijos grėsmę Grenlandijoje. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“. JAV prezidentas teigė, kad Danija turėjo 20 metų pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje, tačiau to nepadarė. „NATO jau 20 metų kartoja Danijai: „Jūs turite pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje“. Deja, Danija nieko nepadarė. Dabar atėjo laikas, ir tai bus padaryta!!!“, – rašė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“. Jei JAV požiūris radikaliai nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis esmine Vakarų pertvarka, kuri pakeis pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi sukurti savo saugumo aljansą, o Ukraina jame gali atlikti svarbų vaidmenį.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas šeštadienį Londone pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti pirmosios JT Generalinės Asamblėjos 80-ąsias metines, apgailestavo dėl daugybės „galingų jėgų, susitelkusių pakenkti pasauliniam bendradarbiavimui“. A. Guterresas, kurio generalinio sekretoriaus kadencija baigsis gruodžio 31 dieną, šį įspėjimą išsakė Londono Centrinėje metodistų salėje, kur 1946 metų sausio 10 dieną į pirmąją Generalinės Asamblėjos sesiją susirinko 51 šalies atstovai.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, paskelbė, kad sekmadienį po pietų Briuselyje įvyks neeilinis ES ambasadorių susitikimas.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo pakviestas prisijungti prie vadinamosios Taikos tarybos, kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, ir jis ketina priimti šį pasiūlymą, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė Kanados premjero aukšto rango patarėjas. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą esant atsakingu už aukas per protestų bangą šalyje, į kurią, pasak žmogaus teisių grupių, šalies saugumo pajėgos atsakė žiauriu susidorojimu.  „Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis pareiškė Irano tautai“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga miniai šalininkų teigė jis.

Donaldas Trumpas pakvietė Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie Gazos Ruožo „Taikos tarybos". JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė savo turkų kolegą Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie vadinamosios „Taikos tarybos", kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, šeštadienį pranešė Turkija.  R. T. Erdoganas penktadienį gavo D. Trumpą su pasiūlymu.

„Supratau, kad niekada negalėsiu grįžti prie ankstesnio gyvenimo, jei teisingumas nebus įvykdytas“ – pareiškė amerikietis Trevoras Reedas, kuris buvo įkalintas Rusijos kalėjime, o vėliau kovojo už Ukrainą, interviu „New York Post“. Trevoro Reedo istorija yra verta filmo juostos. Jis – buvęs JAV jūrų pėstininkas, tarnavęs padalinyje, kuris užtikrino prezidento apsaugą, buvo misijoje Afganistane. 2019 m. T. Reedas atskrido į Maskvą pas merginą, su kuria susipažino „Tinder“ programėlėje.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

JAV aviacijos administracija penktadienį paskelbė pranešimus, kuriuose įspėja oro linijas „būti atsargiomis“ oro erdvėje virš Meksikos ir Centrinės Amerikos dėl „karinės veiklos“. JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) paskelbė keletą pranešimų, kuriuose įspėjama apie „potencialiai pavojingą situaciją“ ir nurodoma, kad gali būti sutrikdyta pasaulinė navigacijos palydovų sistema.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) penktadienį patarė oro linijoms vengti Irano oro erdvės po JAV grasinimų atakomis, paskatinusių šią Islamo Respubliką būti budrią. „Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir galimus JAV karinius veiksmus, dėl kurių Irano oro gynybos pajėgos buvo padidintos parengties būsenoje, šiuo metu yra padidėjusi klaidingo identifikavimo tikimybė“, – teigė reguliuotojas.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra jokio neatidėliotino poreikio dėl protestų prieš imigracijos reidus Minesotoje pasinaudoti Sukilimo aktu, nors tik dieną anksčiau grasino tai padaryti. „Jei man to reikėtų, aš jį panaudočiau. Manau, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių juo pasinaudoti“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kai jo buvo paklausta apie įstatymą, leidžiantį dislokuoti karius JAV teritorijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas.  „Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas.  Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepalaiko jo planų perimti Grenlandiją – NATO sąjungininkės Danijos autonominę teritoriją ir pavadino save „muitų karaliumi“. „Galiu įvesti muitus šalims, jei jos nesutiks su Grenlandijos klausimu, nes mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo“, – pareiškė D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose surengtą apskritojo stalo diskusiją sveikatos apsaugos klausimais.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai. „Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Dauguma vokiečių mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsmę NATO karinio aljanso ateičiai, rodo penktadienį paskelbta nuomonės apklausa.  Maždaug 78 proc. respondentų mano, kad D. Trumpas kelia pavojų Vakarų gynybos Aljansui, 18 proc. su tuo nesutinka, parodė naujausia ZDF „Politbarometer“ apklausa. Kiti respondentai neapsisprendę. D. Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos perimtų Grenlandiją, pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori „garbingai ir teisingai“ užbaigti „kruvinas žudynes Ukrainoje“, ko nepavyko padaryti ankstesniems prezidentams Barakui Obamai ir Joe Bidenui.

JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Kalbėdamas Senate R. Wickeris paragino nepasitikėti V. Putinu, kuris, pasak jo, „tyčiojasi iš taikos proceso“. „Neseniai jis (V. Putinas) surengė didžiausią oro ataką per visą konflikto istoriją ir ne kartą parodė, kad nėra suinteresuotas taikos derybomis.

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad „įteikė“ savo Nobelio taikos premijos medalį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, atvirai troškusiam šio apdovanojimo, kurio, kaip teigia Nobelio komitetas, kitam asmeniui perduoti nevalia. „Aš įteikiau Jungtinių Valstijų prezidentui Nobelio taikos premijos medalį“, – po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su D. Trumpu prie JAV Kongreso rūmų kalbėdama su žurnalistais sakė M. Machado.