NATO trečiadienį pranešė, kad pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti.
„Arctic Sentry“ pabrėžia Aljanso įsipareigojimą saugoti savo nares ir palaikyti stabilumą vienoje iš strategiškai svarbiausių ir aplinkos požiūriu sudėtingiausių pasaulio teritorijų“, – pareiškime nurodė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas.
NATO pažymėjo, kad „įvairių sričių veikla“ iš pradžių apims veiksmus, kuriuos Aljanso narės jau vykdo regione, tokius kaip artėjančios Norvegijos ir Danijos pratybos. Lieka neaišku, ar naujosios misijos metu į regioną bus siunčiama daugiau karinių pajėgumų.
D. Trumpo grasinimai dėl Grenlandijos, kuriuos jis grindė tariama Rusijos ir Kinijos keliama grėsme Arktyje, įstūmė transatlantinį aljansą į didžiausią krizę per daugelį metų.
Įvertino naują NATO misiją Grenlandijoje
13 NATO diplomatų, pareigūnų ir analitikų komentuodami minėtam leidiniui atkreipė dėmesį, kad šio regiono atžvilgiu įvyko rimtas NATO vidaus pokytis. Jį lėmė intensyvus JAV spaudimas ir D. Trumpo grasinimai.
Tačiau, anot leidinio, šis pokytis yra labiau politinis, o ne susijęs su neatidėliotina karine būtinybe. NATO esą bando išlaikyti Vašingtoną savo pusėje ir baiminasi, kad nesugebėjimas nuraminti D. Trumpo dėl Grenlandijos gali turėti katastrofiškų pasekmių.
„Atsižvelgiant į Rusijos padidėjusią karinę veiklą ir Kinijos augantį susidomėjimą tolimais šiaurės regionais, buvo labai svarbu, kad mes darytume daugiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė NATO vadovas Markas Rutte.
D. Trumpo grasinimai privertė Europos šalis JAV matyti kaip nepatikimą sąjungininkę. Vis dėlto ekspertai teigia, kad bet kokios saugumo baimės yra labai perdėtos, nes NATO yra daugiau nei pajėgi susidoroti su Rusija Arktyje.
„Grėsmė yra labiau hipotetinė nei reali“, – pripažino vienas NATO diplomatas, pridurdamas, kad ši iniciatyva turi aiškų „simbolinį ir komunikacinį aspektą“.
Po pakartotinių grasinimų užimti Grenlandiją, JAV prezidentas pagaliau nustojo juos skleisti. Šiam sprendimui įtakos turėjo M. Rutte ir jo sąjungininkų pažadas, kad NATO rimčiau žiūrės į Arkties saugumą.
Tačiau ekspertai lieka skeptiški dėl tokio žingsnio karinės būtinybės.
„Nemanau, kad NATO turi pajėgumų trūkumą Arktyje... Jungtinės Valstijos turi galimybę dislokuoti savo pajėgas Grenlandijoje, kad apgintų aljansą“, – sako analitikas Matthew Hickey.
JAV gali „per 12–24 valandas“ iš Aliaskos į Grenlandiją nusiųsti „tūkstančius“ karių ir turi patirties veikti šiame regione, kurią įgyja per du kartus per metus rengiamas „Ice Exercises“ pratybas, todėl „tai labiau komunikacijos spraga“, sako jis.
Su kokiomis grėsmėmis susiduria Grenlandija?
Vašingtonas kalbėjo apie įvairias ateities grėsmes Grenlandijai: Maskvos laivyną ir hipersonines raketas, kurios vieną dieną galėtų nepastebimai perskristi Grenlandiją, augantį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą bei tirpstantį jūros ledą, atveriantį naujas laivybos maršrutus įtartiniems laivams.
Tačiau praktikoje „grėsmė nuo Šaltojo karo laikų nepasikeitė“, sako profesorius Karstenas Friisas.
Anot jo, JAV gali lengvai modernizuoti savo ankstyvojo perspėjimo raketų radarų sistemą Grenlandijoje, o tirpstantis ledas tik padidins labai nedidelį komercinį laivybos maršrutą Šiaurės jūros maršrute netoli Rusijos – toli nuo Grenlandijos. Ledo laivai turi nedaug karinių pritaikymų ir juos lengva sekti.
Tuo tarpu Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas Arktyje išliks „daugiausia simbolinis“, teigia profesorius Marcas Lanteigne.
Anot jo, Maskva „nerimauja“ dėl Pekino ilgalaikių planų regione ir vargu ar suteiks jam išplėstą prieigą.
Jei yra grėsmė, tai ji yra Europos Arktyje, sako lektorius Stale Ulriksenas. Ten, Rusijos Šiaurės laivyne, įsikūrusiame Kolos pusiasalyje, yra šeši operatyviniai branduoliniai povandeniniai laivai.
Nuo karo su Ukraina pradžios Maskva prarado dvi iš trijų brigadų, kurios buvo dislokuotos tolimojoje šiaurėje, o jų pakeitimui parengti reikės „penkerių ar daugiau metų“. Tuo tarpu Norvegija, Vokietija, Danija ir Jungtinė Karalystė perka „Boeing P-8“ jūrų patruliavimo lėktuvus, kad galėtų geriau stebėti regioną. Švedija ir Suomija dėl Rusijos karo prisijungė prie NATO, dar labiau sustiprindamos aljanso galią Arktyje.
Dėl to papildoma Arkties misija, skirta Grenlandijai, atrodo „šiek tiek beprasmė“, sako karo ekspertas S. Ulriksen.
Tačiau oficiali aljanso pozicija yra ta, kad tai yra reikalingas jėgos demonstravimas. NATO pareigūnas leidiniui sakė, kad ši iniciatyva „dar labiau sustiprins NATO pozicijas Arktyje“, įskaitant bendras pratybas, „kuriose dalyvaus dešimtys tūkstančių karių ir įrangos... kad būtų galima sėkmingai veikti Arkties sąlygomis“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
