„Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – duodama interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ kalbėjo I. Ruginienė, kurią cituoja „Politico“.
„Tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti. Todėl svarbiausias prioritetas turėtų būti Europos Sąjungos stiprinimas ir suvokimas, kad tai yra Europos ginkluotosios pajėgos – ne Lietuvos, Latvijos, Ispanijos ar Vokietijos“, – sakė ji.
Lietuvą saugo NATO pajėgos su 5 tūkst. karių turinčia Vokietijos šarvuotąja brigada priešakyje, taip pat rotacinės JAV pajėgos, kurios treniruojasi ir veikia kartu su Lietuvos ir sąjungininkių kariais.
„Tikiuosi, kad JAV ginkluotosios pajėgos liks Lietuvoje. Kai kalbame apie saugumą, negalime žaisti žaidimų. Mano nuomone, parodyti galią yra ir Europos, ir Amerikos interesas“, – pareiškė I. Ruginienė.
Po 2014 metų, kai Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir pradėjo karą, JAV nuolat didino savo pajėgas NATO rytų flange.
Tačiau Donaldo Trumpo administracijos 2026 m. Nacionalinėje gynybos strategijoje aiškiai nurodoma, kad Vašingtonas tikisi, jog NATO sąjungininkai prisiims „pagrindinę atsakomybę“ už Europos konvencinę gynybą, o JAV teiks tik „kritinę, bet labiau ribotą“ paramą.
„Mes tikime stipria NATO. Tačiau tuo pačiu metu turime sunkiai dirbti, kad sustiprintume Europos Sąjungą“, – pabrėžė Lietuvos vyriausybės vadovė.
Premjerė Ruginienė kalba apie poreikį turėti planą B
Turint omeny abejones dėl D. Trumpo įsipareigojimo NATO ir Europos saugumui, Vokietijos pajėgų buvimas Lietuvoje iš simbolinės atgrasymo misijos tapo gerai ginkluota jėga.
„Vienas iš mūsų prioritetų yra vokiečių brigados dislokavimas. Net jei turėsime stiprų Aljansą ir bus taikomas 5-asis straipsnis, mes suprantame, kad trumpam laikui iš pradžių būsime vieni“, – sakė socialdemokratė politikė.
„Tą akimirką viskas susikoncentruotų į Lietuvą. Todėl mes ruošiamės būtent tokiai situacijai ir itin vertiname, kad Lietuvoje yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos ir kad šalyje jau yra NATO struktūros“, – teigė premjerė.
Anot jos, pagrindinis tikslas yra stipri NATO, tačiau ji taip pat ragina ES greičiau priiminėti sprendimus ir turėti aiškesnį kolektyvinį planavimą tam atvejui, jeigu NATO veikimas būtų politiškai suvaržytas.
„Mums reikia plano B. Turime kalbėti apie tai, kaip galime užsitikrinti savo saugumą kaip Europos regionas ir kaip galime priimti sprendimus greičiau, ypač kai kas nors ES turi veto teisę“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kaip skelbta, sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti. Po šio pareiškimo Seimo opozicinių frakcijų vadovai kvietė ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti bendro posėdžio metu.
Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių.
Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
