Taip naują realybę savo pasisakyme Davoso forume apibūdino istorikas ir mąstytojas Yuvalis Noah Harari. Jis perspėja: pagrindinis dirbtinio intelekto iššūkis slypi ne tame, kad ši technologija yra pernelyg galinga, bet tame, jog žmonija dar neišmoko gyventi šalia autonominio intelekto.
„Svarbiausia, ką reikia žinoti apie dirbtinį intelektą: tai nėra tik įrankis, tai – veikėjas,“ – aiškino specialistas.
Skirtingai nei ankstesnės technologijos, dirbtinis intelektas geba mokytis, keistis ir savarankiškai priimti sprendimus. Tai esminis lūžis: pirmą kartą istorijoje žmogus susiduria su sistema, kuri ne tik vykdo valią, bet ir kuria savas strategijas: „Dirbtinis intelektas mąsto, vadinasi, dirbtinis intelektas egzistuoja.“
XX amžiuje technologijos stiprino žmogų, bet nepakeitė jo kaip galios šaltinio. Šiandien situacija keičiasi. Y. N. Harari palygina dirbtinį intelektą su peiliu, kuris pats nusprendžia, ką daryti: „pjaustyti salotas ar žudyti“. Kitaip tariant, nyksta žmogaus sprendimų monopolija.
Dirbtinis intelektas jau demonstruoja kūrybiškumo, strateginio mąstymo ir manipuliacijos gebėjimus. Jis gali kurti naujas idėjas, technologijas ir net prasmes greičiau ir didesniu mastu nei žmogaus protas.
„Viskas, kas sudaryta iš žodžių, bus pavaldu dirbtiniam intelektui,“ – aiškino futuristas.
Dirbtinis intelektas pradės kurti žodžius ir jų prasmę – „tikrovę“
Įstatymai, religijos, ideologijos, švietimas – visa tai grindžiama simboliais, žodžiais ir tekstais. Jei dirbtinis intelektas tampa pagrindiniu žodžių gamintoju, jis palaipsniui įgyja galią interpretuoti tikrovę.
Iš esmės žmonija susiduria su naujo tipo konkurencija – kova dėl prasmių kontrolės. Jei anksčiau žodžiai gimdavo žmogaus sąmonėje, šiandien juos vis dažniau kuria algoritmai. Tai reiškia, kad mintys, kuriomis operuojame, gali būti sukonstruotos ne žmonių, o mašinų.
Dirbtinis intelektas – „imigrantai“, judantys šviesos greičiu
Y. N. Harari dirbtinį intelektą lygina su nauja imigracijos banga, vykstančia ne per valstybių sienas, o per skaitmeninius tinklus. Šie „imigrantai“ jau yra finansų sistemose, žiniasklaidoje, švietime ir kultūroje, kur jie teikia naudą. Tačiau kartu jie gali užimti darbo vietas, keisti vietinę kultūrą ir tapti politiškai nepatikimi.
Klausimas yra ne tai, ar leisti dirbtinį intelektą į visuomenę, o kokiomis sąlygomis jis joje veiks. Jei valstybės nesukurs taisyklių šiandien, rytoj jas nustatys korporacijos arba patys algoritmai.
Ekspertas pabrėžia, kad, nepaisant dirbtinio intelekto galios, žmogus išsaugo unikalų pranašumą – gebėjimą jausti ir išgyventi. Ten, kur baigiasi kalba, prasideda žmogiškoji išmintis – sritis, nepasiekiama algoritmams: „Dirbtinis intelektas gali kalbėti apie meilę geriau nei bet kuris poetas, bet tai bus tik žodžiai.“
Būtent čia driekiasi riba, galinti išsaugoti žmogaus suverenitetą. Jei žmogus ir toliau save apibrėš tik per gebėjimą mąstyti žodžiais, jis pralaimės varžybas mašinoms. Tačiau jei civilizacijos centre atsidurs patirtis, vertybės ir atsakomybė, dirbtinis intelektas gali tapti ne grėsme, o sąjungininku.
Sprendimas, kurio nebegalima atidėlioti
Pagrindinis klausimas, kurį futuristas kelia pasaulio lyderiams, yra šis: ar valstybės pasirengusios pripažinti dirbtinį intelektą juridiniu subjektu? Jei ne – kaip jos ketina su juo sąveikauti?
Atsakymas į šį klausimą nulems politikos, ekonomikos ir laisvės ateitį.
Galiausiai kalbama ne apie kovą su technologijomis, o apie kovą už žmogaus teisę likti savo istorijos autoriumi. Jei žmonijai pavyks sukurti dirbtinio intelekto kontrolės sistemą, neslopinant jo potencialo, ji gaus galingiausią vystymosi įrankį.
Jei ne – kyla rizika atsidurti pasaulyje, kuriame sprendimus priima ne žmonės, o algoritmai. Tokiame pasaulyje žmogus liktų tik savo paties likimo stebėtoju.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
