Europa

Julija Navalnaja paragino Europos Sąjungos institucijas neįvesti visiško turistinių vizų išdavimo draudimo Rusijos piliečiams, numatyto naujame sankcijų pakete. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „X“ ir nurodė, kad atitinkamą kreipimąsi išsiuntė ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas. „Spaudimas visiems Rusijos Federacijos piliečiams negali pakeisti Rusijos valdžios ir jos prezidento nuomonės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė apie iniciatyvą, skirtą nedideliems automobiliams už prieinamą kainą, bendradarbiaujant su automobilių pramone. „Milijonai europiečių nori įsigyti įperkamus europietiškus automobilius“, – savo kalboje Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje, sakė U. von der Leyen. „Turime investuoti į nedidelius, įperkamus automobilius tiek Europos rinkai, tiek siekdami patenkinti sparčiai augančią pasaulinę paklausą“, – pridūrė ji.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Ispanijos kairiojo sparno mažumos vyriausybė, siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą, antradienį pritarė pasiūlymui uždrausti rūkyti, taip pat ir elektronines cigaretes, erdvėse po atviru dangumi, įskaitant barų terasas, parkus ir lauko mokyklas. Rūkyti bus uždrausta ir koncertuose, festivaliuose, universitetų miesteliuose, medicinos punktuose po atviru dangumi, transporto stotelėse, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Vienas iš Rusijos dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę, buvo Kinijoje suprojektuotas dronas „Gerbera“, pranešė ginkluotės ekspertas „Sky News“, remdamasis Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama nukritusio drono nuotrauka. „Gerbera“ dronus rusai dažniausiai naudoja tam, kad suklaidintų Ukrainos gynybos sistemas. O vienas jų liepos pradžioje buvo „nuklydęs“ ir į Lietuvą.

Nei latvių gynybos ministras, nei vidaus reikalų ministras nepateikė jokios informacijos, kad dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ reikėtų uždaryti Latvijos sieną su Baltarusija, trečiadienį po susitikimo su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi pareiškė premjerė Evika Silina.

Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį, tvirtindama, kad Lenkijai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų. 5 straipsnis – kolektyvinės savigynos principas – yra gerai žinomas, tačiau 4 straipsnis yra kitoks, rašo „Sky News“ reporteris Michaelis Drummondas Pagal NATO sutartį, bet kuris iš 32 aljanso narių gali oficialiai taikyti 4 straipsnį, kad atkreiptų Šiaurės Atlanto Tarybos – NATO sprendimų priėmimo organo – dėmesį į tam tikrą klausimą.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę. 4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa „gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, ragindama investuoti į strateginius pajėgumus, siekiant sustiprinti su Rusijos grėsme susiduriantį rytinį flangą. „Europos rytinis flangas užtikrina visos Europos saugumą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Štai kodėl turime investuoti į jo rėmimą“, – Strasbūre susirinkusiam Europos Parlamentui (EP) sakė U. von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa pradės programą „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėjimas), siekdama pagerinti realaus laiko stebėjimą Europos Sąjungos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Apie tai praneša „Clash Report“. Tiek EK pirmininkė, tiek EK narys, atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus Andrius Kubilius teigia, kad tam reikalinga „dronų siena“. „Mes pastatysime sieną iš dronų“, – trečiadienį sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Lenkijos oro erdvėje numušti bepiločiai orlaiviai yra rusiški, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Premjeras sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš NATO teritorijos. Jis pridūrė, kad visi Aljanso partneriai šį incidentą vertina labai rimtai. „Praėjusią naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė daugybė Rusijos bepiločių orlaivių.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius bepiločius rusų orlaivius, Europos Sąjungos (ES) politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai – „tyčinis veiksmas“. „Vakar Lenkijoje matėme rimčiausią Rusijos Europos oro erdvės pažeidimą nuo karo pradžios, ir visi ženklai rodo, kad tai buvo tyčinis, o ne atsitiktinis veiksmas“, - savo „X“ paskyroje rašė K. Kallas. Taip pat ES politikos vadovė išreiškė būtinybę stiprinti paramą Ukrainai ir investuoti į Europos gynybą.

Rusijos drono nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Liublino regione. Incidento metu buvo apgadintas namo stogas ir netoliese stovėjęs automobilis. Vlodavos apskrities vadovas Mariuszas Zanko apie šį incidentą pranešė „Polsat News“. „Wyryki (Vyrykų) kaime įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas gyvenamasis namas. Dar nežinome detalių, nežinome, ar ant namo nukrito pats dronas ir apgadino stogą bei lubas, ar tai buvo drono nuolaužos“, – sakė jis.

Dėl Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę 10 vaivadijų paskelbė patrumpintą laiką, per kurį Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų rezervistai turi prisistatyti tarnybai po gauto pranešimo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Konkrečiai, Palenkės, Mazovijos, Lublino ir Pakapratės vaivadijose rezervistai turi prisistatyti vykdyti užduotis per 6 valandas.

Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją.

Lenkijos kariuomenė trečiadienį kaip „agresijos aktą“ pasmerkė daugybę šalies oro erdvės pažeidimų, įvykdytų per Rusijos ataką prieš kaimynę Ukrainą, ir teigė pastebėjusi keliolika dronų tipo objektų bei kai kuriuos iš jų numušusi.  „Po šiandieninės Rusijos Federacijos atakos Ukrainos teritorijoje įvyko precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronų tipo objektais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į naujienas, kad Lenkija numušė keliolika šalies oro erdvę pažeidusių dronų. Trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje, pranešė BBC.

Naujoji Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Elisabet Lann pirmąją darbo dieną nualpo spaudos konferencijos metu, skelbia „Euractiv“. Prieš nualpdama ji kalbėjo apie Švedijos sveikatos priežiūros sistemą. „Švedijos sveikatos priežiūra yra aukštos kokybės, pagrindinė problema yra ilgas laukimo laikas. Turime pereiti prie teisingos sveikatos priežiūros. Akivaizdu, kad turime stiprinti vyriausybės kontrolę“, – sakė ji.

Vokietija perduoda Ukrainai dvi pilnai sukomplektuotas sistemas „Patriot“, o pirmieji paleidimo įrenginiai jau pasiekė šią šalį. Apie tai pradėdamas 30-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paskyrė gynybos ministrą Sebastieną Lecornu naujuoju ministru pirmininku vietoj Francois Bayrou, kuris pareigose išbuvo vos devynis mėnesius, pranešė prezidentūra. E. Macronas nurodė S. Lecornu „konsultuotis su parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis, kad būtų priimtas valstybės biudžetas ir sudaryti susitarimai, būtini ateinančių mėnesių sprendimams priimti“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Ispanijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad uždraudžia Izraelio ministrams ir „visiems, kurie tiesiogiai dalyvauja genocide, žmogaus teisių pažeidimuose ir karo nusikaltimuose Gazoje“ atvykti į šalį bei įveda ginklų embargą. Ministrų kabinetas savo pareiškime konkrečiai minėjo finansų ministrą Bezalelį Smotrichą ir nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben-Gvirą, pranešė transliuotojas RTVE.

Latvijos sienų apsaugos tarnyba praeitą savaitę Kraslavoje, prie Baltarusijos sienos, sulaikė Estijos pilietį, ignoravusį nurodymą sustoti ir bandžiusį sprukti automobiliu – pareigūnai įtaria jį bandant gabenti nelegalius migrantus, pranešė laikraštis „Postimees“. Sienos apsaugos pareigūnai pastebėjo baltą „Porsche Cayenne“ modelio automobilį, papuoštą vestuviniais kaspinais. Vairuotojas nepakluso teisėtam nurodymui sustoti ir bandė pasprukti.

Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.

Frankfurto oro uosto teritorijoje buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba, kurią antradienį vakare planuojama sunaikinti, pranešė policija. Bomba, sverianti 75-100 kilogramų, bus nukenksminta arba susprogdinta po 23 val. (21.00 Grinvičo laiku), tuo metu pagrindiniame Vokietijos oro eismo centre bus sustabdytos reguliari skrydžių veikla.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad šalies saugumo agentūra sulaikė „baltarusių agentą“ ir pridūrė, kad taip pat išsiųs Baltarusijos diplomatą už „agresyvios veiklos prieš Lenkiją rėmimą“. Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkijos – vienos iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų Europos Sąjungoje (ES) – ir Maskvos sąjungininkės Baltarusijos santykiai smarkiai pašlijo.

Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį pareiškė, kad Vokietija pradės naują „giliojo smūgio iniciatyvą“, pagal kurią Ukrainai bus suteikta „keli tūkstančiai tolimojo nuotolio dronų“, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.  „Įgyvendindami šią iniciatyvą, sudarome keletą sutarčių su Ukrainos įmonėmis, kurių bendra vertė siekia 300 mln. eurų“, – per Ukrainos sąjungininkų susitikimą Londone sakė B. Pistorius.

Dronai, įskridę į Lenkijos dangų iš rytų, turėtų būti numušami, teigia Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamyszas. Toks jo komentaras nuskambėjo kitą dieną po to, kai naktį į pirmadienį Lenkijos rytuose esančiame Polatyčės kaime, maždaug už 300 metrų nuo Baltarusijos sienos, buvo rastos drono su užrašais kirilica nuolaužos.

Antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad, gavus vieno interneto vartotojo iš Jungtinės Karalystės įspėjimą, buvo suimtas 15-metis paauglys, teigęs, kad planavo gyvai transliuoti žudynes, kurias ketino surengti vienoje Ukrainos mokykloje. Visuomenės narys policiją įspėjo po to, kai pamatė įrašą, kuriame buvo matyti peilį laikantis asmuo, kuris sakė, kad įvykdys išpuolį.

Didėjant teisiniam spaudimui Lenkijos kraštutinių dešiniųjų europarlamentarui Grzegorzui Braunui, kandidatavusiam į šalies prezidento pareigas, pareikšti kaltinimai dėl septynių nusikalstamų veikų. 2023 m. gruodį G. Braunas pateko į viso pasaulio laikraščių antraštes, kai įsiveržė į Lenkijos parlamente vykusią Chanukos ceremoniją nešinas gesintuvu, kuriuo užgesino žvakes ant tradicinės žydų žvakidės – menoros.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen antradienį, kalbėdama Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje susirinkusiems ambasadoriams, atmetė galimybę pagal taikos susitarimą atiduoti dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.  „Teisės į teritorinį vientisumą atsisakymas reikštų, kad 2025 metais savo tikrovę sugrąžiname į Antrojo pasaulinio karo laikus“, – sakė E. Valtonen ambasadorių konferencijoje.

Suomijoje antradienį viešintis neseniai Lenkijos prezidento pareigas pradėjęs eiti Karolis Nawrockis perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs pulti kitas šalis. „Netikime gerais Vladimiro Putino ketinimais“, – Helsinkyje vykusioje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu žurnalistams sakė Lenkijos vadovas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen grobstymo bylos apeliacija bus nagrinėjama nuo sausio 13-osios iki vasario 12-osios, pirmadienį paskelbė Paryžiaus apeliacinis teismas. Tai palanku politikei, turinčiai vilčių dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose. M. Le Pen kovą patyrė smūgį, kai Prancūzijos teismas nuteisė ją ir kelis kitus jos „Nacionalinio sambūrio“ (RN) pareigūnus dėl fiktyvių darbuotojų Europos Parlamente (EP) schemos.

Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį Europos įstatymų leidėjams pareiškė, kad Rusija vykdo „neribotą“ kišimąsi, mėgindama per svarbius šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus susigrąžinti įtaką jos šalyje. „2025 m. rugsėjo 28 d. Moldovoje vyks patys reikšmingiausi per jos istoriją rinkimai“, – sakė M. Sandu Europos Parlamente Strasbūre. „Šiandien susiduriame su tokio masto hibridiniu karu, kokio nesame regėję iki įsiveržimo į Ukrainą.

Jungtinės Karalystės ugniagesių gelbėtojų sąjunga ragina Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį atšaukti kitą mėnesį įvyksiantį JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą į Jungtinę Karalystę.

Antradienį Helsinkyje vykusioje bendroje konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis sakė, kad Suomija turi geriausią civilinę gynybą visoje Europoje ir kad Lenkija šioje srityje gali pasisemti patirties iš Helsinkio. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas ir santykiai su Suomija Lenkijai yra labai svarbūs. Lenkijos prezidentas sakė, kad su savo kolega pirmiausia kalbėjosi apie saugumą.

Prancūzijos premjeras Francois Bayrou antradienį atvyko į Eliziejaus rūmus įteikti savo atsistatydinimo prašymo prezidentui Emmanueliui Macronui po to, kai parlamentas nuvertė jo vyriausybę balsavimu dėl nepasitikėjimo, teigia naujienų agentūros AFP žurnalistai.

 Italijos premjerės Giorgios Meloni savaitgalio kelionė su dukra į Niujorką sulaukė politinių oponentų kaltinimų, kad ji namuose apleidžia valstybės reikalus.  Kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ vadovė G. Meloni pirmadienį atmetė kritiką, pareiškusi, kad ji tiesiog atlieka motinos vaidmenį.  G. Meloni praleido savaitgalį JAV didmiestyje kartu su dukra Ginevra, anksčiau lydėjusia ją per oficialias keliones į užsienį.

 Lenkijos tyrėjai padarė išvadą, kad sekmadienį netoli Lenkijos sienos su Baltarusija rastas dronas, sprendžiant pagal jo nuolaužas, buvo be kovinės galvutės ir galėjo būti klaidinamojo tipo, antradienį pranešė „TVP World“. Klaidinamieji dronai paprastai naudojami siekiant nukreipti oro gynybos sistemų dėmesį nuo tikrojo puolimo ir yra plačiai naudojami Rusijos, šiai vykdant dronų atakas Ukrainoje.

Londono Hitrou oro uosto 4-ąjį terminalą, kurio registracijos erdvė pirmadienio vakarą buvo uždaryta ir evakuota dėl „galimo incidento su pavojingomis medžiagomis“, po kelių valandų „buvo saugu vėl atidaryti“, paskelbė oro uosto operatorius. „Gelbėjimo tarnybos patvirtino, kad 4-ąjį terminalą saugu vėl atidaryti, ir mes darome viską, kad visi lėktuvai (...) išskristų taip, kaip suplanuota“, – socialiniuose tinkluose paskelbė kompanija.

Čekijos kontržvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad Čekijos, Vengrijos ir Rumunijos žvalgybos tarnybos išardė Baltarusijos šnipų tinklą, veikusį Europoje, rašo CNN. Čekijos Respublikos vidaus saugumo tarnybos, taip pat žinoma kaip BIS, pareiškime nurodė, kad Europos agentų komanda keliose Europos šalyse aptiko Baltarusijos KGB saugumo agentūros šnipus. BIS teigė, kad tarp jų buvo ir buvęs Moldovos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas, kuris perdavė slaptą informaciją KGB.

Jungtinės Valstijos nutraukia susitarimus su Europos šalimis dėl kovos su Rusijos, Kinijos ir Irano skleidžiama dezinformacija. Apie tai informuoja „Financial Times“ (FT), remdamasis Europos pareigūnais, cituoja „Ukrinform“. FT duomenimis, JAV pranešė Europos valstybėms, kad atsisako bendrų pastangų kovojant su dezinformacija ir propaganda.

Graikiją anksti antradienį supurtė 5,2 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo jūroje netoli Eubojos salos ir kuris buvo smarkiai jaučiamas Atėnuose, pranešė pareigūnai. Drebėjimas įvyko 0 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Epicentras buvo už 45 km į šiaurės rytus nuo Graikijos sostinės ir už 4 km nuo pajūrio kurorto Nea Styros, esančio Eubojos pietvakariuose, pranešė Atėnų nacionalinės observatorijos Geodinamikos institutas.

Norvegijos premjero Jono Gahro Store vadovaujamas kairiojo sparno blokas pirmadienį laimėjo šalies parlamento rinkimus, bet per juos rekordiškai daug balsų gavo ir antiimigracinė Pažangos partija. Nuo 2021-ųjų valdantis J. G. Store turėtų toliau vadovauti savo Darbo partijos mažumos vyriausybei, remiamai kitų keturių kairiojo sparno partijų.

Girtas „Jet2“ keleivis pasipiršo stiuardesei ir buvo išlaipintas iš lėktuvo, skelbia „The Sun“. Lėktuvas rugpjūčio 18 d. skrido iš Lydso Bradfordo oro uosto Anglijoje į Alikantę. Teisme paskelbta, kad keleivis jau nuo kelionės pradžios atkreipė į save įgulos dėmesį. Įlipęs į lėktuvą 30-metis keleivis paprašė stiuardesės už jo ištekėti. Įgula tuomet nusprendė jį stebėti.