Gandai apie tai, kad DI ir mikroschemų „burbulas“ tuoj sprogs ir sustabdys technologinę revoliuciją, stiprėja. Kai kurie rinkos ekspertai įspėja, kad tai yra būsimos globalios turbulencijos ženklas, kuris jau rudenį gali apimti pasaulio rinkas.
Paskutinį dešimtmetį akcijų rinka, paskui kurią seka visa pasaulio ekonomika, yra permanentinės krizės būsenoje. Ji pasireiškia ne visada nuosmukiais, bet ir augimo nebuvimu (pirmiausia realiajame sektoriuje). Būtent todėl mikroschemų, DI, robotų ir net biotechnologijų atsiradimas, sujungtas po „naujosios technologinės revoliucijos“ iškaba, praėjusiais ir šiais metais sukėlė tikrą ažiotažą rinkose – jos pagaliau pradėjo realiai augti, pajutusios tam tikrą atramą.
Tačiau tai buvo biržos „avansas“, o dabar, 2026-ųjų liepą, prasidėjo technologijų korporacijų ataskaitų laikotarpis, kuris turi parodyti, ar DI ir kiti inovatyvūs sprendimai tikrai duoda praktinį rezultatą. Investuotojams „praktinis rezultatas“ matuojamas pelnu. Tačiau pirmosios ataskaitos rodo didėjančius nuostolius dėl milžiniškų išlaidų inovacijų diegimui. Paprasčiau tariant, šiuo metu „naujoji technologinė revoliucija“, bent jau kol kas, pasirodo esanti nerentabili, rašoma „UNIAN“.
Pirmasis „Big Tech“ segmente savo ataskaitą pateikė „Alphabet“ („Google“), fiksavęs pajamas augusias iki 119 mlrd. dolerių (apie 109,5 mlrd. eurų) – beveik ketvirtadaliu (24%), tačiau išlaidos DI infrastruktūrai augo dar greičiau – iki 195–205 mlrd. dolerių (apie 179–188 mlrd. eurų). Žinia apie tai, kad „Google“ dėl DI ne turtėja, o priešingai – skursta, iškart numušė jos akcijų kotiruotes 7 proc., o dabar vertybiniai popieriai prekiaujami 15 proc. pigiau nei gegužę pasiektose viršūnėse prieš ataskaitą.
Panaši istorija nutiko ir su „Tesla“, kuri po ataskaitos neteko 17,8 proc. akcijų kapitalizacijos. Po ataskaitos iki metinių žemumų nukrito „Microsoft“ akcijos (tačiau ataskaita buvo liepos 29 d., ir pagrindinės rinkų reakcijos tikimasi vėliau).
Šiek tiek geresnėje situacijoje atsidūrė „Meta“ ir „Amazon“. Jų investicijas į DI efektyviai padengė didelės reklamos pajamos ir „debesų“ paslaugos (kurios būtinos, be kita ko, ir paslaugoms DI pagrindu).
Finansiškai geriausiai kol kas jaučiasi „Apple“, kuri praleido šias „lenktynes dėl inovacijų“ ir tiesiog pardavinėjo išmaniuosius telefonus su milžinišku antkainiu už prekės ženklą.
Kartu su DI paslaugomis situacija pablogėjo ir mikroschemų bei kitos techninės įrangos gamintojams, kurie šią „technologinę revoliuciją“ užtikrina praktiškai. Tarp pagrindinių šio laikotarpio „liūdesėlių“ atsidūrė ir „Nvidia“, kuri ir pradėjo šią „revoliuciją“ akcijų rinkose. Bendrovė prarado 12 proc. kapitalizacijos nuo savo viršūnių, kas sudaro 180 mlrd. dolerių (apie 165,6 mlrd. eurų) – kol kas tai rekordiniai praradimai sektoriuje. Nors procentine išraiška daugiausiai prarado kompiuterių atminties gamintoja „Sandisk“ – 48 proc. per mėnesį.
Didžiausios JAV technologijų bendrovės vadinamos „Magnificent Seven“ („Nuostabiuoju septynetu“), ir investuotojų lūkesčiai dėl jų dabar nėra itin optimistiški, bent jau tokia nuomonė vyrauja Vakarų žiniasklaidoje.
Dmitrijus Čurinas, „EAVEX Capital“ finansų analitikas, sakė „UNIAN“, kad tokia situacija yra „dėsningas reiškinys“ ir pasireiškia ne krizė, o „normali korekcija“.
„JAV technologijų sektoriaus akcijos buvo prekiaujamos gerokai virš jų teisingos fundamentalios vertės, todėl korekcija tokioje situacijoje yra labai dėsningas reiškinys. Visa akcijų rinka pastaruosius dvejus metus yra labai spekuliacinė“, – mano jis.
Savo ruožtu Jaroslavas Romančiukas, Tarptautinio laisvės instituto prezidentas ir ekonomikos ekspertas, pastebėjo, kad investuotojai atsidūrė kryžkelėje.
„Pasaulis pasidalijo į dvi dalis. Vieni sako, kad viskas gerai, kad technologijų gigantai turi trilijoninę kapitalizaciją. Tačiau jie nesako, kiek metų prireiks, kad tokia akcijų vertė atsipirktų. Jei apie tai paklausi, jie sako, kad senoji ekonomika „pasibaigė“ ir todėl senieji matai jau netinka korporacijų sėkmei vertinti. Kiti gi teigia, kad šis investicinis bumas artėja prie tam tikros ribos“, – aiškina ekspertas.
Kaip į nuotaikų indikatorių jis pataria atkreipti dėmesį į didžiausių rizikos ribojimo fondų (angl. hedge funds) veiksmus.
„Rizikos ribojimo fondai veikia kaip „finansinė žvalgyba“. Jie žino daugiau nei mes su jumis. Nes jiems svarbu pirmiesiems suprasti būsimą pelningumo lygį. Ir jų aktyvumas parduodant akcijas gali būti pirmasis skambutis. Ir tai esant situacijai, kai dabar vasara – atostogų metas. Todėl ruduo žada būti labai, labai „karštas“ akcijų rinkoje ne tik didelės korekcijos prasme, bet ir dėl tikro JAV bei vėliau viso pasaulio rinkų žlugimo grėsmės“, – daro nelinksmą išvadą ekonomikos ekspertas.
Finansų analitikas Andrijus Ševčišinas komentare „UNIAN“ pastebi, kad dideli fondai juntamai sumažino savo aktyvumą, patvirtindami „istoriškai rekordinį“ technologijų gigantų akcijų išpardavimą.
„Vyksta perkaitusios rinkos performatavimas. Investuotojai ieško alternatyvų mikroschemoms ir DI. Jie abejoja šia rinka, nes vietoj nuolatinės augimo tendencijos čia vyksta svyravimai. Svyravimai susiję su informacija, kad šios naujosios technologijos nėra jau tokios efektyvios, ir dėl augančios konkurencijos. Investuotojams kyla abejonių: „Kam mes suvertėme tiek pinigų į tai, jei pas kinus greitai atsiras pigi alternatyva?“ – rinkos nuotaikas perduoda analitikas.
Jis priduria, kad dėl išpūstų technologijų gigantų akcijų kainų formuojasi „pervertinimo burbulas“.
„Kol kas tai neatrodo kaip visos akcijų rinkos „burbulas“, tačiau šiuo momentu ši nesveika pervertinimo būsena ir intereso koncentracija tik ties 7–12 akcijų, kurios yra rinkos stulpai, tampa problema“, – pažymi finansininkas.
Kur bėga investuotojai
Jei rizikos ribojimo fondai yra akcijų rinkos būklės indikatorius, tai pagrindiniu klausimu tampa – kur jie nukreipia savo pinigus.
„Dabar rizikos ribojimo fondai ir profesionalūs investuotojai žiūri ne tiek į topines akcijas, kiek į pažangių technologijų užtikrinimą. O tiksliau – elektros energijos ir komponentų tiekimą, dujų tiekimą tos pačios elektros gamybai duomenų centrams. Netgi į vandenį aušinimą, kurio jiems reikia labai daug. Visoms mikroschemoms reikalingas silicis – todėl auga pavyzdžiui „Caterpillar“, gaminančios ekskavatorius ir kitą techniką gavybai, akcijų paklausa“, – pasakoja Andrijus Ševčišinas.
Atrodo, kad investiciniai fondai kasa giliai. Jie mato, kad pagrindinė rinka yra taip perkaitusi, jog reikia ieškoti alternatyvų. Be to, kalbama ne tik apie „Big Tech“, pastebi finansų analitikas.
„Investuotojai taip pat ieško „apsauginių“ akcijų, pirmiausia iš vartotojų rinkos su stabilia paklausa. Tai, pavyzdžiui, „Procter & Gamble“, „Pfizer“, „Coca-Cola“ pagal logiką, kad skalbimo priemonės, tabletės ir gėrimai turės paklausą bet kokiomis sąlygomis. Taip pat gerą pelningumą rodo komunalinių paslaugų bei nekilnojamojo turto pardavimo bendrovės“, – tęsia jis.
Bendrai A. Ševčišinas sako, kad dabar sunku įvertinti JAV akcijų rinkos perspektyvas, nes kol kas neaišku, kur tiksliai situacija pakryps.
„Tačiau Warrenas Buffettas jau daugiau nei metus sėdi ant pinigų. Jis pasitraukė iš akcijų ir dabar yra obligacijose, apsauginiuose ir nerizikinguose aktyvuose. Jis laukia perkaitusios rinkos kritimo ir tendencijos apsisukimo, kad pradėtų pirkti“, – į dar vieną indikatorių nurodo analitikas.
Ekonomikos ekspertas J. Romančiukas taip pat mini W. Buffettą.
„Buffettas sėdi ant 350–400 mlrd. dolerių (apie 322–368 mlrd. eurų) „grynųjų pinigų“ ir laukia, kol šis beprotnamis praeis. Ir kažkur investuoti šioje situacijoje jis nerekomenduoja apskritai. Tai yra, jo patarimas – „išeiti į grynuosius“. Pervesti kapitalus iš akcijų į valstybės obligacijas ir auksą, daryti diversifikaciją su apsauginiais aktyvais, kad kaip nors išgyventų šią turbulenciją. Nes kai užeina turbulencija, atspėti akcijų judėjimo kryptį beveik neįmanoma“, – pažymi ekspertas.
Be to, jis gana skeptiškai vertina „apsaugines“ akcijas, į kurias dabar atkreipia dėmesį investuotojai. Globalus nestabilumas gali paveikti ir šiuos aktyvus, kurie savo „apsaugos“ funkcijos ne visada galės atlikti.
„Galima persikelti į bendrovių akcijas, kurios bus „amžinos“ – susijusios su maistu, energetika. O vėliau, po 2–3 metų, už 10–15% dabartinės akcijų vertės nusipirkti kitų bendrovių popierius, kurie dabar krenta. Bet kad būtų bent vienas regionas pasaulyje, kur viskas būtų stabilu...“, – skėsčioja rankomis ekspertas.
Azija ir Europa prarado orientyrus
J. Romančiukas nurodo globalią turbulenciją, kuri liečia visus. Įskaitant Aziją ir Europą, kur prie globalių iššūkių prisideda dar ir vietinės finansinės problemos.
„Investicijos skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes. Ir, štai, trumpalaikės jau pradeda bėgti iš Amerikos aktyvų. Tačiau šie pinigai neina ir į Aziją. Nes Kinijoje sava proceso logika. Ten didelės korporatyvinės ir valstybinės skolos, ten gamybos perviršio krizė, nes Kinija jau nepajėgi užtikrinti tokių pardavimų, kuriems turi savo pramoninę bazę. Šie pajėgumai jau pertekliniai. Kinijos ekonomikai tai smūgis, reikalaujantis struktūrinių pokyčių. O pokyčiai – tai visada nuostoliai: valstybės, bankų, investuotojų nuostoliai“, – sako jis.
Kalbant apie kitas šalis, pagrindinės Azijoje yra Japonija, Korėja ir Taivanas, tačiau visur yra problemų su skolomis.
„Japonijoje matome tas pačias problemas su skolomis ir vystymosi dinamikos nebuvimu. Tą patį Korėjoje ir Taivane. O visos kitos Azijos rinkos „sukasi“ aplink minėtas šalis ir JAV. Žinoma, dar yra Europa, tačiau ji išgyvena konkurencingumo krizę. ES ypač nėra kur investuoti, todėl europiečiai investuoja pirmiausia į JAV vertybinius popierius. Sunku įvardyti Europos rizikos ribojimo fondą ar investicinę bendrovę, kuri savo portfelyje neturėtų „Nuostabiojo septyneto“ akcijų“, – apie ES rinkos priklausomybę nuo JAV krizės fone sako ekspertas.
Apie Europą J. Romančiukas užsimena apie gynybos pramonę kaip svarbų rinkos augimo veiksnį. Tačiau šis segmentas jau taip pat yra ties potencialo išsekimo riba.
„Gynybos pramonė pastaruosius 5 metus auga kaip pašėlusi – 200–300 proc. per metus. Ir neaišku, kur čia riba, nes nuolat kas nors atsiranda – dronai, raketos ir t. t. Iš kitos pusės, jūs galite čia sumesti pinigus, o po to... ateis taika. Ir jūs patirsite nuostolių. Niekas juk nežino, kiek truks karas, kokiuose regionuose karai vyks, – investuotojų dvejones apibūdina ekspertas. – Tokių akcijų paklausos augimas – tai lūkesčiai, kad karas ne tiesiog tęsis, bet ir plėsis. Taip, dėl ažiotažo jau labai „pakilo“ Europos bendrovės (tas pats „Rheinmetall“), Amerikos – taip pat. Tačiau ažiotažo nepakanka, kad „sugertų“ visus tuos kapitalus, kurie bėgs iš mikroschemų ir DI“.
Apie tai, kad dalis kapitalo iš mikroschemų perėjo ir į gynybos pramonės kompleksą, sako ir A. Ševčišinas. Kuris, beje, taip pat fiksuoja dinamikos praradimą šioje nišoje.
„Rheinmetall“ ir kiti vietiniai gigantai jau yra viršūnėje ir dabar jiems nebėra pašėlusios paklausos. Savo „žvaigždžių valandą“ jie jau suvaidino“, – tikina finansų analitikas.
O apie Azijos rinkas finansų analitikas yra dar skeptiškesnis, nors ir pastebi, kad krizės piką jie jau praėjo.
„Japonijos, Korėjos ir Taivano rinkos atsistato po didžiulio nuosmukio. Jos neseniai krito tiesiog pašėlusiais tempais, ypač mikroschemų gamintojų kotiruočių augimo fone – tuomet investuotojai pasitraukdavo iš Azijos aktyvų. Plius, kiekvienoje šioje šalyje yra savų „tarakonų“, – atkreipia dėmesį jis.
Globalaus nestabilumo ir vietinių bėdų sąlygomis kyla klausimas, ką daryti ne „buffettams“ ar rizikos ribojimo fondams, o paprastiems investuotojams, kurie po ranka neturi „finansinės žvalgybos“.
Įžvelgia galimas rizikas rudenį
Jei po visą pasaulį plinta akcijų rinkų nervingumas, ką dabar su visu tuo daryti paprastam akcijų turėtojui?
„Visi laukia poslinkių. Priekyje – JAV Kongreso rinkimai, karas su Iranu tęsiasi. Tai dabar svarbiausia. Juk dėl to vartotojų kainos auga, o vartotojų nuotaikos blogėja – ir ne tik JAV. Auga kuro kainos žemės ūkio sezono piko metu, kas didina infliacinį spaudimą pirkėjui. Net D. Trumpas pripažino šią turbulenciją ir paprašė amerikečių „šiek tiek pakentėti“, – globalią turbulenciją apibūdina A. Ševčišinas. – Tiesiogiai investuotojams dėl to didėja baimės dėl JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) bazinės palūkanų normos didinimo. Tikriausiai iki rinkimų jie nerizikuos to daryti, tačiau metų pabaigoje tai labai tikėtina“.
O kuo aukštesnė palūkanų norma – tuo mažesnis verslo aktyvumas, kuris ir taip nėra viršūnėse. Analitiko teigimu, JAV valstybės obligacijų palūkanos jau šoktelėjo iki savo maksimumų – iki 4,64 proc. dešimties metų popieriams ir 4,09 proc. vienerių metų popieriams.
Tai reiškia, kad investuotojai traukiasi iš JAV akcijų ir eina į patikimesnes obligacijas kaip apsauginį aktyvą. Iš esmės šią strategiją jis laiko labiausiai pamatuota paprastam smulkiajam investuotojui dabar, kai tikimasi jau ne korekcijos, o kažko gerokai galingesnio.
Tai gali paveikti negiamai, nes visos pasaulio rinkos yra tarsi didelė vonia, kur vietoj vandens – pinigai, tekantys tūkstančiais srovių. Jei staiga didžiausia srovė JAV sustoja, tai visiems prasideda valiutų šuoliai, infliacijos pagreitėjimas ir visa tai, ką jau matėme 2008–2009 metais bei kovido pandemijos metu.
Ukraina taip pat yra tiesiogiai priklausoma nuo užsienio finansavimo. Dabar ją palaiko daugiausiai europiečiai. Tačiau, kaip minėjo ekspertai, Europos investuotojai neša savo pinigus pirmiausia į JAV. Kuo daugiau nuostolių Europos investuotojai ir atitinkamai Vakarų ekonomikos patirs – tuo sunkiau bus „iškaulyti“ naujų paramos pavedimų išgyvenimui karo metu.
„Kai krenta tokia didelė „spinta“ kaip Valstijos, ji traukia paskui save visus. Visi pasaulio rinkos „stalčiukai“ taip pat iškrenta. Mano lūkesčiai, kad dabar įvyks rinkos korekcija apie 9 proc. Esant dabartinėms aplinkybėms, tai normali situacija. Net 15–20 proc. korekcija yra normali rinkai geopolitinio nestabilumo sąlygomis. Tiesiog tam, kad nuleistų perkaitimo „garą“. Kokia bus korekcija technologiniame segmente – taps aišku maždaug per 20 dienų, pasibaigus korporacijų ataskaitų teikimo laikotarpiui. Tuomet rinka galbūt kažkaip kitaip pradės judėti“, – daro išvadą A. Ševčišinas.
J. Romančiukas prognozuoja gilesnį kritimą rudenį, kai visi straipsnyje minimi neigiami veiksniai pradės veikti pasaulio rinkas kartu. O jo patarimas investuotojams – „išeiti į grynuosius kaip Buffettas“.
Visiems paprastiems žmonėms, kurie net nėra investuotojai, jis primena, kad ši atrodytų tolima nuo mūsų krizė gali sukelti ne tik akivaizdžių finansinių nuostolių partneriams, bet ir politinių sukrėtimų visame pasaulyje, pirmiausia JAV. Nes taip visada nutinka galingų krizių metu.
„Yra vertinimų, kad rinka gali nukristi 40 proc. nuo dabartinio lygio. O tai – dešimtys trilijonų dolerių. Tai neabejotinai bus galingas sukrėtimas, kuris turės įtakos ir politiniams procesams, ir daugeliui kitų dalykų. Tai yra, dabar tai tik „griaustinis“, o „žaibai“ žybsi kol kas kažkur tolyje. Tačiau jau dauguma investuotojų ir analitikų nurodo visos šios investicinės „piramidės“ nestabilumą“, – pažymi Tarptautinio laisvės instituto prezidentas.
Panašios nuomonės yra ir D. Čurinas, „EAVEX Capital“ finansų analitikas.
„Investicinių strategijų požiūriu reikia pirmiausia suprasti periodą, kuriame investuojama į rizikingus aktyvus, ir lygius, kuriais fiksuojamas pelnas arba nuostolis. Pagrindinė rekomendacija – laikyti tik dalį kapitalo akcijose. Diversifikuotas portfelis turi turėti obligacijų, lėšų įvairiomis valiutomis, nekilnojamojo turto ir įvairių industrijų bendrovių akcijų“, – į protingumą kreipia dėmesį D. Čurinas.
Pagrindinė „UNIAN“ kalbintų Ukrainos ekspertų išvada – esate jūs investuotojas ar ne, verta ruoštis „globaliai turbulencijai“ jau rudenį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
