Europa

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas keliavo į Lenkiją būtent tuo metu, kai šalį puolė Rusijos dronai, skelbia CNN. Apie tai portalui patvirtino šaltinis, susipažinęs su kelionės planais. Kitas šaltinis nurodė, kad K. Kelloggas turėtų tęsti kelionę į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį mėnesį pirmą kartą rekomendavo visame pasaulyje naudoti keletą populiarių vaistų nuo diabeto ir nutukimo, ragindama užtikrinti, kad besivystančių šalių gyventojai galėtų įsigyti pigesnius generinius vaistus. Naujos kartos apetitą slopinantys vaistai, vadinami GLP-1 receptorių agonistais, tarp kurių yra prekių ženklai „Ozempic“, „Wegovy“ ir „Mounjaro“, išpopuliarėjo tarp siekiančiųjų greitai sulieknėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė trečiadienį Šiaurės šalių atsparumo aukščiausiojo lygio susitikime sakė, kad po 2014 metų, kai Rusija užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO tapo ypač aktualus atsparumo klausimas. Ji nurodė, kad atsparumo sąvoka NATO kontekste siejama su kolektyviniais veiksmais, nors Aljansas mano, kad tai taip pat yra kiekvienos atskiros šalies atsakomybė.

Dvi Europos Parlamento politinės frakcijos paskelbė apie planus pateikti siūlymus surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija. Apie tai dešiniųjų frakcijos „Patriotai už Europą“ ir „Kairė“ pranešė po U. von der Leyen trečiadienį Europos Sąjungos įstatymų leidėjams pasakytos svarbios kalbos.

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Lenkija skelbia apie beprecedentę Rusijos provokaciją NATO oro erdvėje. Šią naktį į Lenkijos teritoriją įskriejo kone 20 rusų dronų. Neoficialiai kalbama, kad Rusija dronus į Lenkiją galėjo pasiųsti tyčia – tikrindama NATO reakciją ir Lenkijos oro gynybą. Dronus visą naktį medžiojo lenkų ir olandų naikintuvai, tiesa numušė tik tris ar keturias skraidykles. O viena jų sugebėjo prasibrauti 300 km į Lenkijos gilumą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 3.20 val.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino šalis persvarstyti visame pasaulyje augančias karines išlaidas ir daugiau investuoti į žmonių gerovę. „Pasaulis išleidžia kur kas daugiau karui nei taikai kurti. 2024 metais pasaulinės karinės išlaidos šoktelėjo iki rekordinės 2,7 trln. JAV dolerių (2,31 trln. eurų) sumos – tai atitinka po 334 dolerius (285,42 eurus), tenkančius kiekvienam Žemės gyventojui“, – pareiškė JT generalinis sekretorius.

„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai. Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO. „Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime. Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu, trečiadienį pradėjęs eiti pareigas, paragino imtis politinių permainų, o šalyje tą pačią dieną kilo protestų banga. „Turės įvykti lūžiai – ne tik formos, ne tik metodo, bet ir turinio“, – sakė S. Lecornu valdžios perdavimo ceremonijoje Paryžiuje. Jis pakeitė Francois Bayrou, kuris antradienį atsistatydino pralaimėjęs balsavimą dėl pasitikėjimo Nacionalinėje asamblėjoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Pietų Prancūzijoje peiliu ginkluotas užpuolikas sužeidė sodininkystės mokyklos dėstytoją ir studentą, trečiadienį pranešė policija. Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio išpuolis švietimo įstaigoje Prancūzijoje. Dviejų Antibo mieste sužeistų žmonių patirti sužalojimai gyvybei pavojaus nekelia, pranešė policija, pridurdama, kad užpuolikas buvo sulaikytas.

Kalbėdamas kartu su E5 šalių atstovais, Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey Rusijos veiksmus pavadino „pavojingais, neapgalvotais ir beprecedenčiais“, rašo „Sky News“. Jis taip pat sakė paprašęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų išnagrinėti būdus, kaip sustiprinti NATO oro gynybą virš Lenkijos. „Praėjusią naktį Putinas pasiekė naują priešiškumo Europai lygį“, – pareiškė J. Healey.

Julija Navalnaja paragino Europos Sąjungos institucijas neįvesti visiško turistinių vizų išdavimo draudimo Rusijos piliečiams, numatyto naujame sankcijų pakete. Apie tai ji pranešė socialiniame tinkle „X“ ir nurodė, kad atitinkamą kreipimąsi išsiuntė ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas. „Spaudimas visiems Rusijos Federacijos piliečiams negali pakeisti Rusijos valdžios ir jos prezidento nuomonės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį paskelbė apie iniciatyvą, skirtą nedideliems automobiliams už prieinamą kainą, bendradarbiaujant su automobilių pramone. „Milijonai europiečių nori įsigyti įperkamus europietiškus automobilius“, – savo kalboje Europos Parlamente Strasbūre, Prancūzijoje, sakė U. von der Leyen. „Turime investuoti į nedidelius, įperkamus automobilius tiek Europos rinkai, tiek siekdami patenkinti sparčiai augančią pasaulinę paklausą“, – pridūrė ji.

Vlodavos apylinkėse esančiame Vyryki kaime rusų dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Žmonės nenukentėjo, bet liko šoko būsenos, sakė gyvenvietės meras portalui „Interia“.  „Žmonės nenukentėjo, bet yra šoko būsenoje“, – „Interia“ sakė Wyryki meras Bernardas Blaszczukas. Meras nusprendė uždaryti mokyklas ir atšaukti pamokas. Pasak jo, gyventojai visą naktį „girdėjo triukšmą“. Vienas iš dronų pataikė į gyvenamąjį namą Wyryki kaime, Wlodawa rajone, Liublino vaivadijoje.

Ispanijos kairiojo sparno mažumos vyriausybė, siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą, antradienį pritarė pasiūlymui uždrausti rūkyti, taip pat ir elektronines cigaretes, erdvėse po atviru dangumi, įskaitant barų terasas, parkus ir lauko mokyklas. Rūkyti bus uždrausta ir koncertuose, festivaliuose, universitetų miesteliuose, medicinos punktuose po atviru dangumi, transporto stotelėse, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad per naktinę dronų ataką prieš Ukrainą ji nesitaikė į Lenkiją. Tokį pareiškimą ji paskelbė po to, kai NATO narė pareiškė numušusi kelis Rusijos dronus, kurie pažeidė jos oro erdvę. „Nebuvo jokių ketinimų atakuoti jokių taikinių Lenkijos teritorijoje“, – teigė Rusijos gynybos ministerija anglų kalba išplatintame pranešime, nei patvirtindama, nei paneigdama, kad jos dronai įskrido į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai trečiadienio rytą užkirsti kelią masiniam oro erdvės pažeidimui į dangų buvo pakelti naikintuvai, šalyje buvo rastos aštuonių nepilotuojamųjų orlaivių nuolaužos ir raketos dalys, praneša naujienų portalas „TVP World“. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienio rytą neeiliniame parlamento posėdyje pranešė, kad per naktį į Lenkijos oro erdvę įskrido iš viso 19 nepilotuojamųjų orlaivių.

Vienas iš Rusijos dronų, įskridusių į Lenkijos oro erdvę, buvo Kinijoje suprojektuotas dronas „Gerbera“, pranešė ginkluotės ekspertas „Sky News“, remdamasis Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama nukritusio drono nuotrauka. „Gerbera“ dronus rusai dažniausiai naudoja tam, kad suklaidintų Ukrainos gynybos sistemas. O vienas jų liepos pradžioje buvo „nuklydęs“ ir į Lietuvą.

Nei latvių gynybos ministras, nei vidaus reikalų ministras nepateikė jokios informacijos, kad dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ reikėtų uždaryti Latvijos sieną su Baltarusija, trečiadienį po susitikimo su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi pareiškė premjerė Evika Silina.

Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį, tvirtindama, kad Lenkijai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų. 5 straipsnis – kolektyvinės savigynos principas – yra gerai žinomas, tačiau 4 straipsnis yra kitoks, rašo „Sky News“ reporteris Michaelis Drummondas Pagal NATO sutartį, bet kuris iš 32 aljanso narių gali oficialiai taikyti 4 straipsnį, kad atkreiptų Šiaurės Atlanto Tarybos – NATO sprendimų priėmimo organo – dėmesį į tam tikrą klausimą.

Tikslingas Rusijos puolimas Lenkijos teritorijoje dronais naktį į rugsėjo 10 d., kurį Lenkijos vyriausybė pavadino „beprecedentiniu oro erdvės pažeidimu“ ir „didžiule provokacija“, yra toli gražu ne pirmasis Kremliaus laipsniško eskalavimo epizodas.

Lenkijai paprašius konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, susijusį su išorinėmis grėsmėmis, naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis teigia, kad aljansas Rusijos veiksmus laiko ne narės užpuolimu, o tyčiniu įsiveržimu į jos oro erdvę. 4-asis straipsnis numato konsultacijas, jei kuri nors NATO narė mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Lenkija yra arčiau ginkluoto konflikto nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo. Jis pridurė, kad Varšuva paprašė taikyti NATO 4 straipsnį ir kad šaliai reikia daugiau nei solidarumo pareiškimų, skelbiama „Sky News“. „Tai, kad šie dronai, kurie kėlė grėsmę saugumui, buvo numušti, keičia politinę situaciją. Todėl sąjungininkų konsultacijos virto oficialiu prašymu aktyvuoti NATO sutarties 4 straipsnį“, – sako D. Tuskas.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europa „gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, ragindama investuoti į strateginius pajėgumus, siekiant sustiprinti su Rusijos grėsme susiduriantį rytinį flangą. „Europos rytinis flangas užtikrina visos Europos saugumą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Štai kodėl turime investuoti į jo rėmimą“, – Strasbūre susirinkusiam Europos Parlamentui (EP) sakė U. von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa pradės programą „Eastern Flank Watch“ (Rytų flango stebėjimas), siekdama pagerinti realaus laiko stebėjimą Europos Sąjungos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Apie tai praneša „Clash Report“. Tiek EK pirmininkė, tiek EK narys, atsakingas už gynybos ir kosmoso reikalus Andrius Kubilius teigia, kad tam reikalinga „dronų siena“. „Mes pastatysime sieną iš dronų“, – trečiadienį sakė U. von der Leyen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.

Lenkijos oro erdvėje numušti bepiločiai orlaiviai yra rusiški, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Premjeras sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai buvo numušti virš NATO teritorijos. Jis pridūrė, kad visi Aljanso partneriai šį incidentą vertina labai rimtai. „Praėjusią naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė daugybė Rusijos bepiločių orlaivių.

Lenkijai numušus jos oro erdvę pažeidusius bepiločius rusų orlaivius, Europos Sąjungos (ES) politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai – „tyčinis veiksmas“. „Vakar Lenkijoje matėme rimčiausią Rusijos Europos oro erdvės pažeidimą nuo karo pradžios, ir visi ženklai rodo, kad tai buvo tyčinis, o ne atsitiktinis veiksmas“, - savo „X“ paskyroje rašė K. Kallas. Taip pat ES politikos vadovė išreiškė būtinybę stiprinti paramą Ukrainai ir investuoti į Europos gynybą.

Rusijos drono nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Liublino regione. Incidento metu buvo apgadintas namo stogas ir netoliese stovėjęs automobilis. Vlodavos apskrities vadovas Mariuszas Zanko apie šį incidentą pranešė „Polsat News“. „Wyryki (Vyrykų) kaime įvyko incidentas, kurio metu buvo apgadintas gyvenamasis namas. Dar nežinome detalių, nežinome, ar ant namo nukrito pats dronas ir apgadino stogą bei lubas, ar tai buvo drono nuolaužos“, – sakė jis.

Dėl Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę 10 vaivadijų paskelbė patrumpintą laiką, per kurį Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų rezervistai turi prisistatyti tarnybai po gauto pranešimo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Konkrečiai, Palenkės, Mazovijos, Lublino ir Pakapratės vaivadijose rezervistai turi prisistatyti vykdyti užduotis per 6 valandas.

Respublikonų kongresmenas Joe Wilsonas pareiškė, kad karo nusikaltėlis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebesitenkina motinų ir kūdikių bombardavimu Ukrainoje ir dabar išbando NATO aljansą oro atakomis prieš Lenkiją.

Lenkijos kariuomenė trečiadienį kaip „agresijos aktą“ pasmerkė daugybę šalies oro erdvės pažeidimų, įvykdytų per Rusijos ataką prieš kaimynę Ukrainą, ir teigė pastebėjusi keliolika dronų tipo objektų bei kai kuriuos iš jų numušusi.  „Po šiandieninės Rusijos Federacijos atakos Ukrainos teritorijoje įvyko precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronų tipo objektais“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacijų vadovybė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į naujienas, kad Lenkija numušė keliolika šalies oro erdvę pažeidusių dronų. Trečiadienio rytą Lenkijos ginkluotosios pajėgos numušė dronus virš savo teritorijos po pakartotinių oro erdvės pažeidimų vykstant Rusijos atakai prieš Ukrainą, pranešė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje, pranešė BBC.

Naujoji Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Elisabet Lann pirmąją darbo dieną nualpo spaudos konferencijos metu, skelbia „Euractiv“. Prieš nualpdama ji kalbėjo apie Švedijos sveikatos priežiūros sistemą. „Švedijos sveikatos priežiūra yra aukštos kokybės, pagrindinė problema yra ilgas laukimo laikas. Turime pereiti prie teisingos sveikatos priežiūros. Akivaizdu, kad turime stiprinti vyriausybės kontrolę“, – sakė ji.

Vokietija perduoda Ukrainai dvi pilnai sukomplektuotas sistemas „Patriot“, o pirmieji paleidimo įrenginiai jau pasiekė šią šalį. Apie tai pradėdamas 30-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikimą paskelbė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paskyrė gynybos ministrą Sebastieną Lecornu naujuoju ministru pirmininku vietoj Francois Bayrou, kuris pareigose išbuvo vos devynis mėnesius, pranešė prezidentūra. E. Macronas nurodė S. Lecornu „konsultuotis su parlamente atstovaujamomis politinėmis jėgomis, kad būtų priimtas valstybės biudžetas ir sudaryti susitarimai, būtini ateinančių mėnesių sprendimams priimti“, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime.

Ispanijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad uždraudžia Izraelio ministrams ir „visiems, kurie tiesiogiai dalyvauja genocide, žmogaus teisių pažeidimuose ir karo nusikaltimuose Gazoje“ atvykti į šalį bei įveda ginklų embargą. Ministrų kabinetas savo pareiškime konkrečiai minėjo finansų ministrą Bezalelį Smotrichą ir nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben-Gvirą, pranešė transliuotojas RTVE.

Latvijos sienų apsaugos tarnyba praeitą savaitę Kraslavoje, prie Baltarusijos sienos, sulaikė Estijos pilietį, ignoravusį nurodymą sustoti ir bandžiusį sprukti automobiliu – pareigūnai įtaria jį bandant gabenti nelegalius migrantus, pranešė laikraštis „Postimees“. Sienos apsaugos pareigūnai pastebėjo baltą „Porsche Cayenne“ modelio automobilį, papuoštą vestuviniais kaspinais. Vairuotojas nepakluso teisėtam nurodymui sustoti ir bandė pasprukti.

Vienas iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderių antradienį pareiškė, kad Kijevas yra iš dalies kaltas dėl Rusijos atakų, kurios po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje tapo dar intensyvesnės.