Tradiciskai vasarą dujos pinga, ir Europa perkasi atsargas žiemai į priekį. Paprastai iki spalio pabaigos Europos Sąjunga požeminėse saugyklose sukaupia apie 100 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai atitinka maždaug pusę žiemos paklausos ir padengia maždaug 25–30 proc. ES poreikių šildymo sezono metu, kadangi saugyklos neištuštėja 100 proc. ir iki pavasario jose dar lieka tam tikras dujų kiekis.
Tačiau žiema jau čia pat, o dujos taip ir neatpigo. Atsargos saugyklose yra rekordiškai žemos rugpjūčio pradžiai – tik apie 60 proc., arba šiek tiek mažiau nei 60 mlrd. kubinių metrų. Ekspertai tikri, kad ES rekomenduojamas 90 proc. užpildymo lygis iki lapkričio 1 d. arba kraštutiniu atveju iki gruodžio 1 d. jau yra nepasiekiamas ir, jei žiema pasitaikys rūsti, kainos šaus į viršų ir Europa pasiners į naują energetikos krizę, rašoma BBC.
Dėl šios priežasties piktdžiugą lieja Kremliaus specialusis atstovas Kirilas Dmitrijevas. „ES gresia energetinė krizė dėl jos pačios kaltės“, – parašė jis ir prie žinutės prisegė saugyklų užpildymo grafiką bei Džono Snou iš „Sostų karų“ GIF animaciją, kurioje vietoje „žiema artėja“ užrašė „sąskaitos artėja“, tikriausiai turėdamas omenyje dujų ir elektros sąskaitas Europos vartotojams.
Tačiau Rusija dėl konkrečiai šios krizės gali būti niekuo dėta. Pagrindinė priežastis – JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Karas Artimuosiuose Rytuose jaukia Europos planus
„Vasarą paprastai ramu. Bet ne šią vasarą“, – problemą dėl dujų atsargų papildymo Europoje aiškina Kolumbijos universiteto energetikos ekspertė Anne-Sophie Corbeau.
„Geriausiu atveju saugyklos iki šildymo sezono bus užpildytos 70–80 proc. Jei žiema bus švelni, nieko baisaus, – sakė ji. – Bet jei bus šalta, niūri ir be vėjo, prasidės sunkumai.“
Atsargų papildymo tempai stipriai atsilieka ne tik nuo pastarųjų metų, kai ES pradėjo reikalauti iš bloko šalių narių užpildyti saugyklas 90 proc. Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje. Dabar jie netgi žemesni nei santykinai geru laikomas 2016–2021 penkmetis, rodo tyrimų centro „Bruegel“ skaičiavimai.
Praėjusią žiemą pirkėjai nusprendė, jog Europa išmoko gyventi be rusiškų dujų ir ateityje laukia tik žemos kainos.
Ir iš tiesų, 2026-ųjų sausį, nesvarbu, kad žiema buvo rūsti, o atsargos žemos, dujos kainavo maždaug tiek pat, kiek 2025 metų sausį – 30–35 eurus už megavatvalandę. Tai yra daugiau nei prieškariniai 20 eurų, tačiau visiškai įkandama Europos vartotojams.
Ir jie turėjo visus šansus tikėtis, kad dujos atpigs, – juk jei anksčiau kainos neaugo tik dėl pilnų saugyklų ir šiltos žiemos, tai praėjusią žiemą jos nekrito tik dėl išsekusių atsargų ir šalčių.
Be to, du pagrindiniai pasaulio suskystintųjų dujų gamintojai – JAV ir Kataras – žadėjo padidinti tiekimą pasaulinei rinkai. Kataras šių metų pabaigoje turėjo paleisti naują savo megagamyklos eilę Ras Lafane, ir kainos iki karo atspindėjo dujų pertekliaus rinkoje lūkesčius.
Todėl europiečiai neskubėjo pildyti požeminių saugyklų ateinančiai žiemai, tikėdamiesi kainų sumažėjimo vasarą. Tačiau Donaldas Trumpas, pradėjęs karą Artimuosiuose Rytuose, patvarkė situaciją kitaip.
Dujų trūksta: Irano karo pasekmės ir kiti rizikos veiksniai
Kovo pirmosiomis dienomis prasidėjus Irano bombardavimams, dujų kainos Europoje pakilo maždaug iki 50 eurų sekdamos paskui naftos kainas. Atsakomieji Irano smūgiai sunaikino 17 proc. Ras Lafano komplekso, kuris pagamina 20 proc. visų pasaulio suskystintųjų dujų, pajėgumų.
Po to sekė trumpos paliaubos, kurių metu nafta atpigo, tačiau dujos – beveik ne. Dabar jos Europoje kainuoja 60 eurų už megavatvalandę.
„Priešingai nei naftos rinkoje, dujų rinkoje nėra strateginio rezervo“, – aiškina Anne-Sophie Corbeau.
Siekdamos kompensuoti dėl karo Persijos įlankoje prarastus kiekius, Vakarų šalys nusprendė išparduoti 400 mln. barelių iš rezervų. Nuostoliai buvo didesni – daugiau nei 1 mlrd. barelių, tačiau kai tik Ormūzo sąsiauris atsidarė, naftos kainos sumažėjo.
Niekada nieko panašaus nėra santykinai jaunoje dujų rinkoje. Čia kainos stipriai priklauso nuo dabartinio paklausos ir pasiūlos balanso, o su tuo – sunkumai.
„Krizę aaštrina vasaros karščiai ir potencialiai rekordinis El Ninjo, – sako Anne-Sophie Corbeau. – Kai karas prasidėjo, maniau: nieko, Azija suvartos šiek tiek mažiau dujų. Tačiau galiausiai kaitra ir oro kondicionieriai lėmė tai, kad paklausa ten, priešingai, išaugo.“
Ar laukti krizės?
Kol tęsiasi Irano karas, Europa bus pakibusioje būsenoje. Tačiau viskas gali pasikeisti labai straigiai, pažymi Oksfordo energetikos tyrimų instituto (OIES) ekspertai.
„Ateities sandorių kainos rodo, kad sausį dujos galbūt kainuos pigiau nei dabar. Todėl kokia prasmė pildyti saugyklas vasarą, jei žiemą galima tiesiog nusipirkti šių dujų rinkoje?“, – rašo jie.
Europos agentūra ACER, koordinuojanti energetikos priežiūrą visose 27 Europos Sąjungos šalyse, taip pat tikra, kad viskas praeis sklandžiai, kadangi per pastaruosius metus ES su kaupu apsirūpino terminalais suskystintoms dujoms pakartotinai dujinti.
„Dujinimo pajėgumai padės kompensuoti atsargų trūkumą požeminėse saugyklose, – pažymi ACER. – Esant adekvačiai suskystintųjų dujų pasiūlai.“
Kitais žodžiais tariant, klausimas – kaina. Jei Irano karas pasibaigs, karščiai atslūgs ir jokių naujų problemų nekils, Europa lengvai išgyvens šią žiemą. O jei ne, tai…
„Sistema kraštutinai nestabili. Gali nutikti bet kas. Pavyzdžiui, ukrainiečiai nuspręs susprogdinti Rusijos dujotiekius į Turkiją arba „Jamal-SPG“. Arba uraganas Amerikoje turės įtakos eksportuojamų suskystintųjų dujų kiekiams. Tuomet kainos tikrai šaus į viršų“, – sakė Anne-Sophie Corbeau.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
