Europa

NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pranešė, kad Aljansas sustiprins savo rytinio flango gynybą po šią savaitę įvykusio Rusijos bepiločių orlaivių įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę.

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

NATO rengia gynybines karines priemones, reaguodama į dronų ataką prieš Lenkiją, skelbia „Bloomberg“. Apie tai leidiniui kalbėjo anonimu likti pageidavęs šaltinis. Siekiama sustiprinti atgrasymą visoje aljanso rytinėje pusėje. Taip pat bus imtasi politinių priemonių. Pasak šaltinio, karinę reakciją koordinuos Europos sąjungininkų vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich, kuris yra atsakingas už visų aljanso karinių operacijų planavimą ir vykdymą.

Rusija ketvirtadienį paragino Lenkiją atidaryti sieną su Baltarusija, pavadindama šį Varšuvos sprendimą „destruktyviu“ ir įspėdama apie galimas pasekmes. „Raginame Varšuvą apsvarstyti tokių destruktyvių žingsnių pasekmes ir kuo greičiau peržiūrėti savo sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos išplatintame pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, jog Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turi suvokti, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas tyčiojasi iš jo ir taikos iniciatyvų, skirtų karui Ukrainoje nutraukti, rašo „Ukrinform“. R. Sikorskis pabrėžė, kad gerbia D. Trumpo pastangas siekti taikos. „Mes visi – Ukrainos ir Rusijos kaimynai – norime, kad taika būtų atkurta.

Lenkų prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkija nesileis įbauginama Rusijos dronų. K. Nawrockis apsilankė 31-ojoje taktinėje oro bazėje Poznanėje–Kšesine, vidurinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyje, praėjus dienai, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę.  „Mes, lenkų tauta, esame tauta, kurios 1920-aisiais nesugebėjo įbauginti prie Varšuvos vartų stovėjęs sovietų kareivis.

Lenkijai paskelbus, kad jos oro erdvėje buvo numušta keliolika Rusijos bepiločių orlaivių, Vokietija nusprendė didinti savo įsipareigojimus rytiniame NATO sparne, naikintuvais vykdydama papildomas stebėjimo operacijas. Vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius sakė, kad Vokietijos kariuomenė – Bundesveras – „padidins ir išplės“ virš Lenkijos vykdomas oro policijos funkcijas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasidžiaugė Baltarusijos sprendimu išlaisvinti 52 politinius kalinius per prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio vizitą ir paragino paleisti juos visus.  „Jungtinės Valstijos palankiai vertina tolesnį politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje po prezidento Trumpo įsikišimo“, – sakė administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Sakartvele ketvirtadienį sulaikytas didžiausios šalyje opozicinės grupuotės lyderis, šalies valdžiai imantis vis griežtesnių priemonių susidoroti su kitaminčiais iki kitą mėnesį įvyksiančių vietos rinkimų. Šis žingsnis žengtas po virtinės opozicijos lyderių, teisių gynėjų ir žurnalistų areštų, privertusių Vakarų šalių sostines susirūpinti dėl šioje Kaukazo šalyje nykstančios demokratijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad po mirties skirs aukščiausią JAV civilinį apdovanojimą – Laisvės medalį – nužudytam dešiniojo sparno aktyvistui Charlie Kirkui. „Man malonu pranešti, kad netrukus po mirties skirsiu Charlie Kirkui Prezidento laisvės medalį“, – per ceremoniją Pentagone, skirtoje pagerbti Rugsėjo 11-osios aukų atminimą, sakė D. Trumpas.  Ch.

17-metis kosovietis, įtariamas praėjusią savaitę subadęs Vokietijos profesinės mokyklos mokytoją, galėjo turėti religinių motyvų, ketvirtadienį pareiškė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras.  „Pradinė konfiskuotų duomenų laikmenų analizė rodo, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl religinių motyvų“, – Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento vidaus reikalų komitetui sakė Herbertas Reulas.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė apie 8,6 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą 2026–2027 metų laikotarpiui. Ukraina, daugiau nei trejus metus kovojanti su plataus masto Rusijos invazija, šiuo metu siekia didesnės sąjungininkų paramos, kad galėtų atremti Maskvos puolimą. „Tai rodo, kad mūsų parama Kyjivui yra tvari“, – spaudos konferencijos metu sakė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas.

Tarp pusšimčio ketvirtadienį Baltarusijos paleistų šios šalies ir Vakarų valstybių politinių kalinių yra ir garsus opozicionierius Mikalajus Statkevičius, pranešė teisių organizacija „Viasna“. Visgi nepriklausomas portalas „Naša Niva“ teigia, kad 69-erių metų vyras atsisako palikti šalį. 2010-aisiais į prezidentus kandidatavęs M. Statkevičius buvo nuteistas kalėti 14 metų po protestų, kilusių po ginčijamų 2020 metų rinkimų.

 Ketvirtadienį Europos Parlamente kilo audringos diskusijos, kai buvo atmestas kraštutinių dešiniųjų prašymas tylos minute pagerbti nužudytą JAV aktyvistą ir prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką Charlie Kirką. Kraštutinių dešiniųjų, palaikančių glaudžius ryšius su D. Trumpo Baltaisiais rūmais, atstovai EP norėjo, kad ES parlamentas, kaip ir JAV Kongresas, tylos minute pagerbtų 31-erių metų Ch. Kirką.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

Po telefoninio pokalbio su Lenkijos prezidentu, Donaldas Trumpas miglotai ir trumpai reaguoja į Rusijos dronų provokacijas Lenkijoje: socialiniame tinkle teparašė „Štai ir prasideda“. Savo ruožtu Varšuva iki gruodžio uždaro oro erdvę pasienyje su Baltarusija ir Ukraina. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nyderlandų naikintuvas F-35 skrieja virš Lenkijos. Būtent šio modelio naikintuvus pilotuojantys olandai numušė mažiausi tris į Lenkiją įskridusius rusiškus dronus.

Prancūzijos parlamento komitetas ketvirtadienį paragino jaunesniems nei 15 metų vaikams šalyje visiškai uždrausti naudotis socialiniais tinklais, o 15–18 metų paaugliams, pasak įstatymų leidėjų, turėtų būti taikoma naktinė „skaitmeninė komendanto valanda“. Šios rekomendacijos pateiktos komiteto teisininkų ataskaitoje, parengtoje po ilgus mėnesius trukusių konsultacijų su šeimomis, socialinių tinklų vadovais ir nuomonės formuotojais.

Rusijos dronų ataka Lenkijoje tam tikra prasme primena 2014-ųjų įvykius Kryme, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo UNIAN. „Mano nuomone, baisiausia tai, kad šis puolimas primena Krymą. Psichologiškai. Kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas. Dabar nereikia žmonių žaliose uniformose, „žaliųjų žmogeliukų“, kaip juos vadino, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją.

Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas (ETT) panaikino Europos Komisijos sprendimą patvirtinti Vengrijos valstybės pagalbą dviem naujiems Pakso elektrinės branduoliniams reaktoriams. Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo teisėjai teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti ne tik ES valstybės pagalbos taisykles, bet ir tai, ar jos atitinka ES viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus.

Slaptosios tarnybos Vidurio Europoje atskleidė pavojingą Baltarusijos šnipų tinklą. Tarp įtariamųjų – buvęs aukšto rango Moldovos žvalgybos pareigūnas, kuris, kaip teigiama, perdavinėjo valstybės paslaptis užsienio agentams, praneša „The Guardian“. Europos Sąjungos teisinio bendradarbiavimo padalinys Eurojust pranešė, kad bendradarbiavo su Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos institucijomis, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą valstybės paslapčių perdavimu ir išdavyste.

Vokietijos tyrėjai ketvirtadienį atliko kratą kraštutinės dešinės įstatymų leidėjo Maximiliano Kraho biuruose, po to, kai žemuosiuose parlamento rūmuose buvo nubalsuota panaikinti jo parlamentinę neliečiamybę byloje, susijusioje su įtariamu Kinijos kyšininkavimu ir pinigų plovimu.

Rytinėje Latvijos dalyje nuo ketvirtadienio 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku iki rugsėjo 18 dienos bus uždaryta oro erdvė, spaudos konferencijoje pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas ir pridūrė, jog šį terminą bus galima pratęsti. Ministras pabrėžė, jog trečiadienio įvykiai Lenkijoje yra įžūlus NATO oro erdvės pažeidimas, tad Latvija turi veikti atitinkamai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris paprašė, kad Peteris Mandelsonas būtų atšauktas iš Jungtinės Karalystės ambasadoriaus JAV pareigų, ketvirtadienį pranešė  šalies vyriausybė. Tokį sprendimą Dauning Strytas motyvavo P. Mandelsono laiškais liūdnai pagarsėjusiam JAV finansininkui Jeffrey Epsteinui.

Šiaurės Europos šalys ketvirtadienį renkasi Vienoje, kur tarsis dėl bendros pozicijos prieš dvejus metus truksiančias intensyvias derybas dėl kito septynerių metų ES biudžeto.

Po to, kai Lenkija paskelbė, kad įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina, panašių priemonių ėmėsi ir Latvija. Nuo rugsėjo 11 d. 18 val. mažiausiai savaitę bus uždrausti skrydžiai virš rytinės Latvijos sienos. Tai rugsėjo 11 d. spaudos konferencijoje pareiškė šalies gynybos ministras Andris Sprūds, skelbia LSM. Oro erdvė prie sienos su Baltarusija ir Rusija uždaryta pagal Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) rekomendaciją po rizikos įvertinimo.

Naktinis Rusijos puolimas, per kurį kelis kartus buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, parodė šalies pažeidžiamumą. Tarptautinių santykių ekspertas dr. Vitoldas Sokala teigia, kad Lenkija faktiškai jau gyvena karo sąlygomis, o incidentas rodo, jog NATO turi imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų regiono saugumą, rašoma „Onet“. Rusijos naktinio puolimo metu Ukrainos teritorijoje Lenkijos erdvė buvo pažeista keletą kartų.

Nuo rugsėjo 10 d. Lenkija įvedė skrydžių apribojimus palei sieną su Baltarusija ir Ukraina. Jie galios iki gruodžio 9 d., pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra. Sprendimas buvo priimtas Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės prašymu ir yra skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ribojimų zonoje nuo saulėlydžio iki saulėtekio galioja visiškas skrydžių draudimas, išskyrus karinius lėktuvus.

Pirmą kartą NATO pajėgos įsitraukė į kovą su Rusija, kad numuštų jos dronus, kurie įsibrovė į Lenkijos oro erdvę. Tai parodė, kokią riziką pasirengęs prisiimti Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kad patikrintų NATO ryžtą, atkaklumą ir pasirengimą karo Ukrainoje su Vakarais eskalavimui, rašo „The Telegraph“. O tai, kad suprato, jog gali peržengti raudonąsias linijas ir būti nenubaustas – V. Putino pergalė. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad NATO renkasi neeskaluoti konflikto.

Naktį, kai Rusijos dronai puolė Lenkiją, jų judėjimą stebėjo ir vokiečių kariai. Vokiečiai jau anksčiau yra stebėję rusų dronus virš Ukrainos vakarinės sienos, tačiau, kaip skelbia „Spiegel“, šis kartas buvo kitoks, rašo UNIAN. Naktį į rugsėjo 10-ąją Lenkijos pajėgos numušė šalies oro erdvę pažeidusius bepiločius orlaivius, į orą kilo naikintuvai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad NATO sąjungininkai susiduria su didele Maskvos provokacija.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas keliavo į Lenkiją būtent tuo metu, kai šalį puolė Rusijos dronai, skelbia CNN. Apie tai portalui patvirtino šaltinis, susipažinęs su kelionės planais. Kitas šaltinis nurodė, kad K. Kelloggas turėtų tęsti kelionę į Ukrainą artimiausiomis dienomis.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie oro erdvės pažeidimą naktį iš antradienio į trečiadienį, rašo „Evropeiskaja pravda“. Socialiniame tinkle „X“ K. Nawrockis teigė, kad su D. Trumpu aptarė „pakartotinį Lenkijos oro erdvės pažeidimą Rusijos dronais, įvykusį šią naktį“. Jis pridūrė, jog pokalbis su JAV prezidentu yra „dalis konsultacijų, kurias vedu su mūsų sąjungininkais“, ir pažymėjo, kad derybos patvirtino jų vienybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sukritikavo Vakarų šalių ir pasaulio lyderius dėl neveiklumo po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę. Varšuva kai kuriuos rusų dronus numušė.  „Pareiškimų buvo daugiau nei pakankamai, bet iki šiol trūksta veiksmų. Rusai bando savo galimybių ribas. Jie bando reakciją. Jie fiksuoja, kaip elgiasi NATO šalių ginkluotosios pajėgos“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį mėnesį pirmą kartą rekomendavo visame pasaulyje naudoti keletą populiarių vaistų nuo diabeto ir nutukimo, ragindama užtikrinti, kad besivystančių šalių gyventojai galėtų įsigyti pigesnius generinius vaistus. Naujos kartos apetitą slopinantys vaistai, vadinami GLP-1 receptorių agonistais, tarp kurių yra prekių ženklai „Ozempic“, „Wegovy“ ir „Mounjaro“, išpopuliarėjo tarp siekiančiųjų greitai sulieknėti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina sukurti Europos oro gynybos skydą, reaguodamas į Rusijos įsiveržimą į Lenkiją, rašo „Sky News“. Jis taip pat pabrėžė, kad sąjungininkai turi žymiai padidinti bendrą finansavimą dronų gamybai.

Rusijos dronai ir raketos pažeidė Lenkijos oro erdvę, o NATO reagavo pasiųsdama naikintuvus ir surengusi plataus masto operaciją. Ekspertai perspėja, kad tokie išpuoliai gali kartotis, todėl Aljansui teks „pasistengti labiau nei praėjusią naktį“. „Sky News“ karo analitikas Michaelas Clarke‘as teigė: „Gali būti, kad Putinas pervertina savo galimybes, tačiau žinia, kurią jis siunčia Vakarų sąjungininkams ir Donaldui Trumpui, yra ta, jog ši krizė tik dar labiau aštrės, kol jūs nesusitvarkysi...

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė trečiadienį Šiaurės šalių atsparumo aukščiausiojo lygio susitikime sakė, kad po 2014 metų, kai Rusija užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO tapo ypač aktualus atsparumo klausimas. Ji nurodė, kad atsparumo sąvoka NATO kontekste siejama su kolektyviniais veiksmais, nors Aljansas mano, kad tai taip pat yra kiekvienos atskiros šalies atsakomybė.

Dvi Europos Parlamento politinės frakcijos paskelbė apie planus pateikti siūlymus surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija. Apie tai dešiniųjų frakcijos „Patriotai už Europą“ ir „Kairė“ pranešė po U. von der Leyen trečiadienį Europos Sąjungos įstatymų leidėjams pasakytos svarbios kalbos.

Lenkija rugsėjo 10 d. patvirtino, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę. Incidentai sukėlė nerimą dėl augančios įtampos regione, o Lenkijos kariuomenė mobilizavo aviaciją bei vykdo operaciją dronams identifikuoti ir neutralizuoti. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė socialiniuose tinkluose paskelbė, kad trečiadienio Rusijos atakos metu bepiločiai ne kartą pažeidė šalies oro erdvę.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išreiškė „visišką solidarumą“ su Lenkija dėl bepiločių orlaivių įsiveržimo į pastarosios oro erdvę. „Lenkijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas“, – trečiadienį feisbuke parašė V. Orbanas. Dešinysis populistas neužsiminė, kad, kaip teigia Varšuva, dronai buvo rusiški ir kad Maskva yra agresorė Rusijos ir Ukrainos kare. V. Orbano vyriausybė palaiko gerus santykius su Kremliumi ir ne kartą bandė blokuoti ES sankcijas Rusijai.

Lenkija skelbia apie beprecedentę Rusijos provokaciją NATO oro erdvėje. Šią naktį į Lenkijos teritoriją įskriejo kone 20 rusų dronų. Neoficialiai kalbama, kad Rusija dronus į Lenkiją galėjo pasiųsti tyčia – tikrindama NATO reakciją ir Lenkijos oro gynybą. Dronus visą naktį medžiojo lenkų ir olandų naikintuvai, tiesa numušė tik tris ar keturias skraidykles. O viena jų sugebėjo prasibrauti 300 km į Lenkijos gilumą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 3.20 val.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę ir pabrėžė, kad tokiais neapgalvotais veiksmais Maskva sukėlė pavojų šalies visuomenei. „Rusija sukėlė pavojų žmonių gyvybėms valstybėje, kuri yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė“, – sakoma Vokietijos kanclerio išplatintame pranešime.  „Šis neapgalvotas veiksmas yra dalis ilgos provokacijų grandinės Baltijos jūros regione ir rytiniame NATO flange.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino šalis persvarstyti visame pasaulyje augančias karines išlaidas ir daugiau investuoti į žmonių gerovę. „Pasaulis išleidžia kur kas daugiau karui nei taikai kurti. 2024 metais pasaulinės karinės išlaidos šoktelėjo iki rekordinės 2,7 trln. JAV dolerių (2,31 trln. eurų) sumos – tai atitinka po 334 dolerius (285,42 eurus), tenkančius kiekvienam Žemės gyventojui“, – pareiškė JT generalinis sekretorius.

„Bild“ skelbia, trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai. Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO. „Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime. Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Naujasis Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu, trečiadienį pradėjęs eiti pareigas, paragino imtis politinių permainų, o šalyje tą pačią dieną kilo protestų banga. „Turės įvykti lūžiai – ne tik formos, ne tik metodo, bet ir turinio“, – sakė S. Lecornu valdžios perdavimo ceremonijoje Paryžiuje. Jis pakeitė Francois Bayrou, kuris antradienį atsistatydino pralaimėjęs balsavimą dėl pasitikėjimo Nacionalinėje asamblėjoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tikisi, kad „prezidentas Trumpas norės parodyti, kad jo žodžiai apie Lenkijos saugumą bus patvirtinti veiksmais“, rašo „Reuters“. Praėjusią savaitę Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpas sakė, kad JAV gali padidinti savo karių skaičių Lenkijoje, ir pažadėjo užtikrinti šalies gynybą. Tuo metu D. Trumpas sakė, kad JAV turi „puikius santykius“ su Lenkija.

Praėjus vos kelioms valandoms po dronų Lenkijos oro erdvėje, socialinėse medijose pastebėtas šurmulys ir diskusijos dėl to, kas kaltas dėl incidento – Rusija ar Ukraina, skelbia „TVP Info“. Taip pat pradėtos kelti diskusijos dėl NATO pajėgumo apsaugoti. Ekspertai perspėja, kad visa tai gali būti organizuota informacinė kampanija. „Res Futura“ jau išanalizavo 179 tūkst. įrašų „Facebook“, „X“, „YouTube“ ir „Instagram“, kuriuose buvo paminėta dronų ataka Lenkijoje.

Pietų Prancūzijoje peiliu ginkluotas užpuolikas sužeidė sodininkystės mokyklos dėstytoją ir studentą, trečiadienį pranešė policija. Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio išpuolis švietimo įstaigoje Prancūzijoje. Dviejų Antibo mieste sužeistų žmonių patirti sužalojimai gyvybei pavojaus nekelia, pranešė policija, pridurdama, kad užpuolikas buvo sulaikytas.