Kodėl Visuotinis atšilimas labiausiai veikia Europą? Žemei reikia mažiau šilumos nei platiems ir giliems vandenynams, kad ji įkaistų, todėl visi žemynai kaista greičiau nei jūros. Tačiau Europa yra ypač pažeidžiama dėl keturių priežasčių: pasikeitusių orų modelių, artumo Arkties regionui, mažesnio sniego kiekio ir mažesnės oro taršos, rašoma „The Guardian“.
Dėl to Europa dabar yra 2,5 °C karštesnė nei prieš masinį iškastinio kuro deginimą, o tai beveik dvigubai viršija pasaulinį vidutinį 1,4 °C pakilimą. Temperatūra Europoje nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio kyla po 0,56 °C per dešimtmetį, palyginti su 0,42 °C Šiaurės Amerikoje, 0,36 °C Afrikoje ir 0,27 °C Pietų Amerikoje.
Kaip pasikeitė Europos orų modeliai
Atmosferos cirkuliacijos pokyčiai virš Europos lėmė dažnesnes ir intensyvesnes vasaros karščio bangas. Tai apima ir pačią baisiausią visų laikų karščio bangą 2026 m. birželį, kai didžiulis karšto oro plotas buvo įkalintas po stacionariu „karščio kupolu“.
Mokslininkai vis dar tiria visuotinio atšilimo vaidmenį sukeliant atmosferos cirkuliacijos pokyčius, tačiau ryšys atrodo vis labiau tikėtinas.
Mokslininkė Samantha Burgess iš ES „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos teigė: „Žiūrėdami į pastarųjų 40 ar daugiau metų tendencijas, matome statistiškai reikšmingus paviršiaus slėgio modelių ir kitų cirkuliacijos rodiklių pokyčius, ir šiuo laiko masteliu jie labiau siejami su klimato kaita nei su natūraliu kintamumu.“
Šis ryšys gali būti greito aukštybinio vėjo, kuris daro didelę įtaką Europos orams ir kurį patį veikia kylanti temperatūra rezultatas.
Kodėl svarbi Arktis? Arktis yra greičiausiai kaistantis planetos regionas, nors jame nėra sausumos. Taip yra todėl, kad baltas poliarinio ledo skydas, kuris paprastai atspindi didžiąją dalį saulės šviesos atgal į kosmosą, sparčiai tirpsta. Dėl to dėl tirpimo atsiveriantis tamsesnis vandenynas sugeria daug daugiau šilumos, o tai savo ruožtu tirpina dar daugiau ledo ir sukuria užburtą ratą. Kadangi didelė Europos dalis yra palyginti arti Arkties, temperatūra čia kyla greičiau.
O kaip dėl sniego dangos? Didžiojoje Europos dalyje praeityje žiemą iškrisdavo sniegas. Kaip ir Arkties jūros ledas, šis sniegas atspindėjo saulės šviesą ir išlaikė žemyną vėsesnį. Tačiau klimato krizė mažina sniegu padengtus plotus.
2025 m. kovo mėn. Europos sniego danga buvo maždaug 1,3 mln. km² mažesnė už 1991–2020 m. vidurkį – tai yra 31 % sumažėjimas. Šis prarastas plotas yra maždaug lygus Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos plotui kartu sudėjus. Tai buvo trečia mažiausia sniego danga nuo stebėjimų pradžios 1983 m.
Kodėl sumažėjusi oro tarša daro įtaką temperatūrai? Oro tarša kasmet pasaulyje nužudo milijonus žmonių, todėl Europos pasiekimai mažinant toksinio oro lygį pastaraisiais dešimtmečiais yra vienareikšmiškai geras dalykas. Tačiau švaresnis oras taip pat atskleidžia anglies dioksido taršos padidėjimo atmosferoje poveikį.
Oro taršos dalelės gali atspindėti saulės spindulius tiesiogiai arba skatindamos debesų susidarymą, o tai reiškia, kad šiluma nepasiekia žemės. Mažiau dalelių reiškia mažesnį atspindėjimą ir daugiau šilumos, kurią sulaiko šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Mažesnė tarša gali būti susijusi net su blokuojančių orų modelių padidėjimu.
Kiek svarbus kiekvienas iš šių keturių veiksnių? Trumpas atsakymas – mokslininkai to dar nežino, tačiau tikisi pateikti įvertinimą kitais metais.
S. Burgess teigė: „Ką galime pasakyti, tai kad kiekvieno veiksnio svarba turi skirtis priklausomai nuo metų laiko: artumas Arkties regionui yra svarbus rudenį ir žiemą, o cirkuliacijos pokyčiai nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos turi didesnę statistinę reikšmę vasarą.“
Oro taršos sumažėjimas labiausiai pastebimas žiemą dėl mažėjančio namų šildymo anglimi, o sniego danga yra žiemos problema. Pastarųjų dešimtmečių žiemos atšilimas Europoje buvo stipriausias šiaurėje, o vasaros atšilimas – pietryčiuose.
Kokie yra padariniai? Ženklus šilimas lemia vis daugiau mirčių, intensyvesnius miškų gaisrus ir sausras. Audras, intensyvias liūtis ir potvynius taip pat sustiprina papildoma šiluma klimato sistemoje. Visi šie reiškiniai daro didelį poveikį gyvenimui ir pragyvenimo šaltiniams visame žemyne ir toliau blogės, kol emisijos pasieks nulinį lygį. Skubiai reikalingas spartus CO2 taršos mažinimas ir priemonių, skirtų piliečiams apsaugoti, diegimas.
JT klimato vadovas Simonas Stiellis liepos pabaigoje teigė: „Baisios šios klimato krizės išlaidos – tiek žmogiškosios, tiek ekonominės – dabar pasiekia nacionalinės nepaprastosios padėties lygį. Ką reikia padaryti, yra aišku: greičiau atsisakyti anglių, naftos ir dujų, plėtoti atsinaujinančiąją energiją ir saugoti žmones.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
