Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ispanijos gelbėtojai skinasi kelią pro siautėjančias liepsnas miškų gaisrų alinamoje Kasteljono provincijoje. Čia dega daugiau nei 600 hektarų miško, o netoliese esančio Kati miestelio gyventojai palieka savo namus – valdžia evakuoja mažiausiai 700 žmonių.
Rekordiškai karšta vasara
Šią vasarą Vakarų Europą apėmusi gaisrų stichija, kurstoma sausros ir karščio. O karštis „Copernicus“ centro duomenimis, šią vasarą sumušė visus rekordus – birželį ir liepą vidutinė oro temperatūra įkaitusiame žemyne siekė 21,62 laipsnio. Tai aukščiausias rodiklis per visą stebėjimų istoriją.
„Klimato kaita yra viena pagrindinių priežasčių. Kai šildome atmosferą, ji gali iš augmenijos paimti daugiau vandens, augmenija labiau išdžiūsta, o tai reiškia, kad ji užsiliepsnoja daug lengviau“, – pasakoja mokslininkas Stefanas H. Doerras.
Per du mėnesius Ispanijoje išdegė apie 150 tūkstančių hektarų miškų, Prancūzijoje – maždaug 115 tūkstančių, o Graikijoje, kur miškų gaisrai įsiplieskė prieš kelias savaites, jau išdegė 15 tūkstančių hektarų. Ir tai lemia ne tik klimato kaita, bet ir masinis gyventojų išsikėlimas iš kaimų ir regionų – ypač Viduržemio jūros regione.
„Daugelis žmonių nebedirba žemės atokiausiose vietovėse ar net kai kuriose teritorijose aplink miestus. Dėl to augmenija veši, daugėja krūmynų, miškų, todėl kraštovaizdis tampa lengviau užsiliepsnojantis“, – sako S. H. Doerras.
Vandens lygis Vyslos, Reino ir Senos upėse taip pat pasiekė istorinį minimumą – apsunkindamas laivybą ir sukeldamas grėsmę atominių bei hidroelektrinių veiklai.
Žemdirbiai dirba naktimis, tenka rinkti tik vertingiausią derlių
Neįprastas karštis keičia ir šimtmečius gyvuojančias vynuogių derliaus nuėmimo tradicijas Katalonijoje. Vynuogynų darbuotojai į derliaus nuėmimą eina apsiginklavę ne tik sekatoriais, bet ir žibintuvėliais. Mat būsimo vyno vynuogių kekes jie skina nebe rytais, o vidury nakties. Pamaina čia prasideda 3 valandą.
„35–45 laipsnių karščiai buvo per dideli. Todėl, manau, nebegrįšime prie derliaus nuėmimo dieną ir toliau skinsime naktimis“, – teigia vyno daryklos direktorius Rocas Gramonas.
Vyno daryklos vadovas sako, kad tamsoje ne tik dirbti gaiviau, o ir naktį nuskintos vynuogės išlieka šviežesnės ir jų nereikia papildomai vėsinti.
„Šiemet situacija dar blogesnė nei 2022 metais, kurie mums tapo atskaitos tašku, kai dėl sausros žuvo daugybė pasėlių“, – sako direktorius Franco’as Bullano’as.
Naujos orų realijos smarkiai paveikė ir ryžių ūkį Šiaurės Italijoje. Čia neįprastai didelis 40 laipsnių karštis išdžiovino drėkinimui skirto vandens atsargas.
„Dėl šio siaubingo vandens trūkumo turėjome priimti gana drastiškus sprendimus. Nusprendžiau teikti pirmenybę tam tikroms veislėms ir tam tikriems laukams, tęsti jų auginimą taip, kaip priklauso, o kitų visiškai atsisakyti“, – pasakoja ūkio šeimininkas Giuseppe Tagliabue’as.
Italija yra didžiausia ryžių augintoja visoje Europoje. Vien praėjusiais metais šalyje ryžiais buvo apsėta daugiau nei 230 tūkstančių hektarų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
