• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tam tikru momentu daugelis žmonių pasiryžta paprastam eksperimentui. Jie nustoja pirmi rašyti žinutes, skambinti ar planuoti kitą susitikimą – ir tiesiog laukia. Kai dienos virsta savaitėmis, ši tyla gali atrodyti garsesnė už bet kokį ginčą.

GALERIJA (11)

Tam tikru momentu daugelis žmonių pasiryžta paprastam eksperimentui. Jie nustoja pirmi rašyti žinutes, skambinti ar planuoti kitą susitikimą – ir tiesiog laukia. Kai dienos virsta savaitėmis, ši tyla gali atrodyti garsesnė už bet kokį ginčą.

REKLAMA

Psichologai pažymi, kad toks „tylus gesimas“ gali sužeisti stipriau, kai tampame vyresni, kadangi įprastos socialinės struktūros – mokslai, darbas ir kasdieniai reikalai – palaipsniui išnyksta, rašo „Econews“. Remiantis Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos ataskaita, apie 24% žmonių, sulaukusių 65 metų ir vyresnių, yra socialiai izoliuoti, o 43% suaugusiųjų, vyresnių nei 60 metų, teigia, kad jaučiasi vieniši, nors vienatvė – tai ne tas pats, kas buvimas vienam.

Vienatvė apibrėžiama kaip juntamas atotrūkis tarp tų santykių, kurių norite, ir tų, kuriuos turite iš tikrųjų.

REKLAMA
REKLAMA

Draugystės netektis, kurios niekas nevadina tikruoju vardu

Tai sielvarto forma, kurią retai kada vadina sielvartu. Dažniausiai nebūna nei skandalo, nei paskutinio telefono skambučio, nei aiškaus finalo. Vieną gražią dieną jūs tiesiog suprantate, kad draugystė egzistuoja tik tuomet, kai jūs patys stumiate ją į priekį.

REKLAMA

Iš dalies todėl tokia būsena gali atrodyti tokia izoliuojanti. Jei santykiai baigiasi tyliai, aplinkiniai gali net nepastebėti, kad kažkas pasikeitė. O kai nėra bendros istorijos apie tai, kas įvyko, gali būti sunku kalbėti apie tai nejaučiant nepatogumo.

Tyrėjai Aaronas Ogletree ir Rebecca Adams nurodė, kad draugystės studijos brandžiame amžiuje dažniausiai fokusuojasi į pliusus – tokius kaip parama ir bendravimas, tuo tarpu sudėtingesnėms pusėms skiriama mažiau dėmesio.

REKLAMA
REKLAMA

Šis dėmesio trūkumas turi reikšmės, juk disbalansas ir nusivylimas – taip pat realios draugystės dalys, ypač kai gyvenimas susiaurėja ir tampa labiau painus.

„Teisingo apsikeitimo“ psichologija

Esminė idėja čia – „teisingumo teorija“, abipusiškumo koncepcija, kurią pirmasis išvystė J. Stacey Adamsas, o vėliau artimiems santykiams pritaikė kiti tyrėjai, įskaitant Elaine Hatfield.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbant paprastais žodžiais, esmė ta, kad žmonės geriau jaučiasi tuose santykiuose, kur „atidavimo“ ir „ėmimo“ procesai bėgant laikui atrodo maždaug subalansuoti. Draugystėje „atidavimo“ procesas dažnai susideda iš nematomų dalykų.

Tai mokėjimas prisiminti gimtadienius, įprotis pasidomėti reikalais po sunkios savaitės, pasiruošimas ateiti į pagalbą kraustantis arba banali iniciatyva visada pirmam pasiūlyti: „Einam išgerti kavos“. Jei visą šį darbą atlieka vienas žmogus, draugystė pradeda priminti ne dvasinį ryšį, o darbą.

REKLAMA

Be to, draugystės santykiai yra trapūs labai specifine prasme. Neegzistuoja jokia oficiali struktūra, kuri laikytų juos kartu, nėra įgimtų įsipareigojimų ir bendrų dokumentų, pririšančių jus prie žmogaus. Todėl, kai pastangos tampa vienpusės, ryšys gali tyliai silpti, kol išnyks visiškai.

Kiek paplitusi vienpusė draugystė

Labiausiai stebina tai, kiek tai yra normalu. Žurnalo „PLOS ONE“ tyrime, kuriam vadovavo Abdullah Almaatoukas iš Masačusetso technologijos instituto, mokslininkai užfiksavo draugystės ryšius, apie kuriuos teigė patys dalyviai keliose duomenų bazėse.

REKLAMA

Paaiškėjo, kad „tik apie pusė“ ryšių buvo iš tikrųjų abipusiai viename iš analizuotų tinklų. Šioje imtyje 53 proc. draugystės ryšių buvo abipusiai, tai yra, abu žmonės įvardijo vienas kitą draugais. Su abipusiškumu viskas paprasta. Jūs palaikote mane, o aš palaikau jus – bent jau daugeliu atvejų.

Vienpusė draugystė atrodo kitaip, ir būtent iš jos dažnai kyla skausmas: vienas žmogus santykius suvokia kaip artimus, tuo tarpu kitas vertina juos kaip neprivalomus. Prieš darant iš to griežtas išvadas, verta pristabdyti. Daugelis duomenų bazių šioje studijoje apėmė studentus ir specifines bendruomenes, o draugystė gali keistis skirtinguose gyvenimo etapuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir vis dėlto šie skaičiai padeda suprasti, kodėl patikrinimas principu „nustoti rodyti iniciatyvą“ gali atrodyti toks žiaurus – jis apnuogina tai, ką žmonės dažnai suprasdavo klaidingai.

Kodėl su amžiumi tai skaudina stipriau

Kai esate jauni, draugystė atsinaujina dėl artumo. Jūs matote žmones užsiėmimuose, darbe, treniruotėse arba tiesiog todėl, kad būnate tose pačiose vietose tuo pačiu metu. Net jei vienas žmogus neša didžiąją dalį emocinio krūvio, ryšys gali toliau riedėti į priekį išskirtinai dėl įprasto tvarkaraščio.

REKLAMA

Vėliau šie palaikantys pastoliai išnyksta. Išėjimas į pensiją, rūpinimasis artimaisiais, sveikatos problemos, persikraustymai ir šeiminiai pokyčiai gali apsunkinti atsitiktinius susitikimus su tais pačiais žmonėmis. Jei draugystė išgyvena, tai paprastai todėl, kad abu žmonės renkasi ją sąmoningai.

Būtent šiame etape laikas keičia tai, kaip mes investuojame į santykius. Socialinės-emocinės selektyvumo teorija, kurią išvystė psichologė iš Stanfordo Laura Carstensen, teigia: kai žmonės jaučia, kad laikas yra ribotas, jie linkę teikti prioritetą „emociškai reikšmingiems tikslams“, o ne naujų paieškoms.

REKLAMA

Tai gali reikšti mažesnį draugų skaičių, bet gilesnius ryšius. O dar tai reiškia, kad net ir vienpusės draugystės praradimas brandžiame amžiuje gali būti juntamas kaip sunkesnis smūgis, nei tai buvo būnant 25-erių.

Kas iš tikrųjų saugo nuo vienatvės

Viena iš aiškių įvairių tyrimų išvadų yra ta, kad draugystės kokybė turi didesnę reikšmę nei perpildytas kontaktų sąrašas. Sisteminga 2023 metų apžvalga, kuriai vadovavo Christosas Pezirkianidis iš Panteono politinių ir socialinių mokslų universiteto, išnagrinėjo 38 tyrimus, publikuotus laikotarpiu nuo 2000 iki 2019 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai nustatė, kad draugystė suaugusiųjų amžiuje visada yra tiesiogiai susijusi su geresne savijauta. Stipriausi ryšiai išryškėjo aplink tokius dalykus kaip parama, bendravimas ir nuolatinės pastangos, kurias žmonės deda santykių išsaugojimui. Ilgalaikiai medicininiai tyrimai rodo ta pačia kryptimi, tik kitu kampu.

Psichiatras Robertas Waldingeris, vadovaujantis Harvardo suaugusiųjų vystymosi tyrimui Masačusetso bendrojoje ligoninėje ir Harvardo medicinos mokykloje, tiesiogiai reziumavo šią riziką, aptardamas vienatvę ir senėjimą: „Vienatvė žudo. Ji pasižymi tokia pačia griaunamąja galia, kaip rūkymas ar alkoholizmas“.

REKLAMA

Tad ką visa tai reiškia realiame gyvenime, kai telefonas nustoja vibruoti, o jums kyla pagunda priimti tai asmeniškai? Žiūrint plačiąja prasme, tai reiškia, kad vienišiausia senėjimo dalis – visiškai ne tai, kad aplink jus tampa mažiau žmonių.

Tai suvokimas, kurie santykiai laikėsi ant abipusio rūpesčio, o kurie egzistavo tik todėl, kad visą darbą darėte jūs. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
nieko mes neprarandame, mes tiesiog pamažu prarandame pilnavertį gyvenimą. vienatvė nepriklauso nuo laiko kiek jums metų, ji gali būti visada, bet kada, jūsų senatvė čia niekuo dėta.
Reikia,moketi susigyventi su vienatve,su savimi.Kam,reikalingi tau tokie draugai,jei tu buvai reikalingas,tik tada,kai jam reikėjo pasiskolinti pinigų?kam,reikalingi tokie,kur tave stengsis,pašiepti,išjuokti,bet tai plepės už akių.Kam,visa tai ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų