Kaip pažymi leidinys, dauguma keleivių skrydžio metu nepatiria jokių komplikacijų. Vis dėlto sparčiai augant kelionių lėktuvais populiarumui, daugėja ir medicininių incidentų skrydžių metu.
Pernai paskelbto tyrimo duomenimis, šiuo metu skubių medicininių situacijų pasitaiko maždaug viename iš 212 skrydžių, o 2013 metais jos buvo fiksuojamos tik viename iš 604 skrydžių.
Eksperto teigimu, pagrindinė tokio poveikio priežastis yra slėgis lėktuvo salone. Kabina hermetizuojama iki sąlygų, kurios prilygsta maždaug 2400 metrų aukščiui virš jūros lygio.
Dėl to organizmas gauna mažiau deguonies, o širdis ir plaučiai turi dirbti intensyviau.
Pasak A. Tayloro, sveiki žmonės dažniausiai šių pokyčių beveik nejaučia. Tačiau keleiviams, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, ypač lėtine obstrukcine plaučių liga ar hipertenzija, sumažėjęs deguonies kiekis gali kelti papildomą pavojų.
Organizmo dehidratacija
Kita problema – organizmo dehidratacija. Dėl itin mažos drėgmės salone kūnas aktyviai netenka skysčių – iki 360 ml per valandą.
Tai skatina kraujo tirštėjimą, didina apkrovą širdžiai ir padidina kraujo krešulių susidarymo riziką, įskaitant giliųjų venų trombozės išsivystymą.
Publikacijoje taip pat teigiama, kad dažniausia skubi situacija lėktuve yra apalpimas.
Dažniausiai jis įvyksta dėl staigaus atsistojimo po ilgo sėdėjimo, kai kraujas susikaupia kojose, o smegenys trumpam gauna mažiau kraujo.
Situaciją gali pabloginti alkoholis ir dehidratacija.
Be to, dėl sumažėjusio skonio receptorių jautrumo dideliame aukštyje lėktuvo maisto patiekaluose dažnai būna daugiau druskos, o tai taip pat prisideda prie skysčių netekimo.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į virškinimo sistemos ypatumus. Skrydžio metu dėl mažesnio slėgio žarnyne esančios dujos išsiplečia maždaug keturis kartus labiau nei ant žemės. Todėl daugelis keleivių jaučia padidėjusį pilvo pūtimą.
Nors dažniausiai tai nekelia pavojaus sveikatai, retais atvejais stiprūs skrandžio ar žarnyno sutrikimai gali net priversti įgulą pakeisti skrydžio kryptį ir grįžti į oro uostą.
Pasak A. Tayloro, pavojingiausios išlieka širdies smūgiai ir insultai. Nors jie nutinka retai, jų pasekmės lėktuve gali būti sunkesnės nei ant žemės dėl ribotos medicininės įrangos ir nepakankamo medicinos specialistų skaičiaus orlaivyje.
„Didžioji dauguma mirčių skrydžių metu yra susijusios būtent su širdies smūgiais“, – pabrėžė ekspertas.
Siekdamas sumažinti riziką, A. Tayloras rekomenduoja prieš skrydį ir jo metu pakankamai gerti vandens, reguliariai pajudėti bent kas dvi valandas, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir iš anksto pasirūpinti būtinų vaistų vartojimu.
Taip pat ypatingai atsargūs turėtų būti žmonės, kurie neseniai patyrė operaciją, odontologinę procedūrą arba užsiėmė nardymu, nes slėgio pokyčiai gali padidinti komplikacijų tikimybę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
