„Tokie „Laukiniai Vakarai“ šioje platformoje turi baigtis. Taip pat paraginau „Meta“ nedelsiant įdiegti veiksmingus įrankius, kad būtų panaikinti sukčiavimo atvejai, klaidinančios reklamos ir neteisėtų programėlių skatinimas“, – ministras Krzysztofas Gawkowskis paskelbė socialinėje platformoje „X“.
Lenkija prašo ES bendrovei „Meta“ skirti 250 mln. eurų baudą
Šią savaitę žiniasklaidos dėmesį vėl patraukė „giluminio suklastojimo“ (angl. deepfake) turinys plintantis „Meta“ valdomose socialinėse platformose. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito vaizdo įrašas, sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą (DI), kuriame vaizduojamas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, reklamuojantis apgaulingą investavimo programą.
Ministras K. Gawkowskis apkaltino technologijų įmonę pelnantis iš tokio turinio.
„Kažkas naudojasi kito asmens atvaizdu sukčiavimo tikslais. „Meta“ rodo tą reklamą, pelnosi iš to ir bando perkelti atsakomybę anonimiškam vartotojui“, – sakė ministras.
Tuo metu milijardieriaus Marko Zuckerbergo bendrovė „Meta“ nuolat tikina šalinanti klaidinančius skelbimus iš savo platformų, kai apie juos sužino, ir bendradarbiauja su vietos institucijomis kovodama prieš sukčiavimą.
Naujienų agentūra PAP praneša, kad Lenkijos skaitmeninių reikalų ministro neįtikino bendrovės atsakymas dėl DI sukurtų reklamų, kurias Lenkijoje mato socialinių platformų vartotojai.
K. Gawkowskis praėjusią savaitę laiške kreipėsi į „Meta Platforms“, įmonę, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“. Jis prašė pateikti išsamius duomenis apie klaidinančias reklamas, kuriose rodomos Lenkijos įžymybės ir politikai.
Jis taip pat pareikalavo, kad būtų pašalintos reklamos, kuriose neteisėtai naudojamas žinomo Lenkijos milijardieriaus, logistikos bendrovės „InPost“ įkūrėjo, Rafalo Brzoskos atvaizdas.
Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerija pareiškė besitikinti, kad „Meta“ ne tik atsakys į laišką, bet ir pakeis savo elgesį. Kitu atveju ministerija perspėjo išsiųsianti pakartotinį laišką tiesiai Europos Komisijai, prašydama pradėti procedūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA).
„Vakar vakare „Meta“ atsiuntė atsakymą, bet jis manęs netenkina. Tai ne toks atsakymas, kuriame būtų sakoma: „Mes turime aiškų ir paprastą planą, kaip panaikinti šiuos skelbimus“, – ministras sakė interviu „Polsat News“ šį trečiadienį.
Vėliau trečiadienį ministerija paskelbė iš „Meta“ gautą atsakymą savo interneto svetainėje. Jame įmonė užtikrino, kad klaidinančių reklamų problema yra prioritetas ir pasiūlė susitikti su ministro komanda aptarti bendrovės veiksmus ir nustatyti tolesnio bendradarbiavimo sritis.
Įmonė pabrėžė, kad nėra vieno sprendimo, kuris galėtų visiškai pašalinti visus apgaulingus skelbimus, todėl ji taiko daugiasluoksnę sistemą, apimančią išankstinę turinio patikrą, jo šalinimą, reklamuotojų tapatybės tikrinimą, sukčiavimo tinklų blokavimą ir bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis.
„Meta“ paskelbė, kad nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. birželio ji iš savo socialinių platformų pašalino apie 137 tūkst. Lenkijoje sukurtų skelbimų, kurie pažeidė jos kovos su sukčiavimu politiką. Daugiau nei 88 proc. šių skelbimų buvo pašalinta vartotojams dar nesuspėjus apie juos pranešti.
Įmonė teigia bendradarbiaujanti su Lenkijos valdžios institucijomis ir organizacijomis, įskaitant Lenkijos finansų priežiūros tarnybą (UKNF), Mokslinių tyrimų ir akademinį kompiuterių tinklą (NASK), Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybą (UOKiK) bei Kibernetinių nusikaltimų tyrimo centrinį biurą (CBZC).
Neseniai verslininkas R. Brzoska ir jo žmona Omenaa Mensah ėmėsi aktyvesnės kampanijos prieš „Meta“, viešai kritikuodami technologijų milžinę dėl nesugebėjimo sustabdyti apgaulingos reklamos „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, kurioje naudojami suklastoti vaizdo įrašai ir netikri poros atvaizdai. Nuo 2024 m. sukčiai užtvindė socialines platformas pranešimais su netikrais atvaizdais, kuriuose R. Brzoska ir O. Mensah neva siūlo investuoti arba yra neva sulaikomi policijos.
Tokių pranešimų talpinimas nesustoja nepaisant to, kad balandžio mėnesį verslininkas laimėjo bylą prieš „Meta“. Lenkijos apeliacinis teismas nusprendė, kad technologijų įmonė yra atsakinga už jos platformose talpinamą reklaminį turinį. Anksčiau bendrovė teigė, kad ji negali įtakoti tokios veiklos, remdamasi teisinės apsaugos statusu, numatytu Skaitmeninių paslaugų akte (DSA).
DSA yra pirmasis pasaulyje skaitmeninių paslaugų reguliavimo teisės aktas. Jis bus visiškai įgyvendintas 2024 m. ir numato, kad visoje ES veikiančios įmonės yra atsakingos už jų internetinėse platformose skelbiamą turinį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
