Mokslas ir IT

JAV IT milžinė „Microsoft“ paskelbė nebeplėtosianti savo naršyklės „Internet Explorer“, kurios pirmoji versija pasirodė prieš daugiau kaip 25 metus. Pastaraisiais metais „Internet Explorer“ populiarumas buvo smarkiai nusmukęs, nes dauguma vartotojų perėjo prie tokių naršyklių kaip „Google“ plėtojamas „Chrome“ arba „Apple“ programa „Safari“. „Skelbiame, kad „Internet Explorer“ ateitis [operacinėje sistemoje] „Windows 10“ yra „Microsoft Edge“, – sakoma trečiadienį paskelbtame „Microsoft“ tinklar...

Gamtoje yra pastebima aiški tendencija – daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau už patinus. Žmonės nėra išimtis: vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 74,2 metai, o vyrai vidutiniškai gyvena 69,8 metus. Dažnai šį skirtumą bandoma paaiškinti įvairiais aplinkos arba socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, kad vyrai atlieka pavojingesnius darbus, mėgsta rizikuoti arba tiesiog mažiau rūpinasi savo sveikata. Tačiau darosi aišku, kad tai galimai yra susiję su dvigubu lytinių chromosomų skaičiumi.

Prireikė net 15-os metų atidžių stebėjimų, tačiau astronomai pagaliau sužinojo, kokiu greičiu Venera sukasi aplink savo ašį. Tai reiškia, kad dabar žinome kokia yra vienos paros trukmė šioje ugningoje Žemės dvynėje. Viena diena Veneroje prilysta 243,0226 dienoms Žemėje – beveik dviem trečdaliams vienerių metų mūsų planetoje. Tiesa, vienos paros trukmė Veneroje gali skirtis apie 20 min.

Įsivaizduokite pasaulį, kur gatvėse su nusikaltimais tvarkytųsi policijos robotai. Tikriausiai daug kas iš karto pagalvoja apie košmarišką policijos valstybę, primenančią filmą „Robotas policininkas“. Tačiau pasirodo, kad policijos robotai jau dabar važinėja po miestų gatves, ir panašu, kad piliečių gerovė jiems visiškai nerūpi. Jeigu dar neteko girdėti, šiais metais Kalifornijos Hantingtono policininkų gretas papildė naujas pareigūnas-robotas, iš tiesų pavadintas „RoboCop“ (liet.

Dar viduramžių Europoje nevaisingumo problemą spręsdavo sumaltų kiaulių sėklidžių, užpiltų vynu, išvirimu. Eliksyrui nepadėjus, buvo siūloma išgerti vyno su katžole tuščiu skrandžiu. Catherine Rider, viduramžių istorikė Ekseterio universitete (Didžioji Britanija), neseniai tyrinėjo daugybę medicininių ir religinių tekstų iš XII-XV a. apie nevaisingumo gydymą.

Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai mažą mikroschemą, kurią į odą galima implantuoti adata. Tai – mažiausia vienos mikroschemos sistema pasaulyje, tik ką ji gali? Maždaug dulkių erkutės dydžio mikroschema yra kompaktiškesnė už mažiausią kompiuterį pasaulyje. Ji tokia maža, kad be mikroskopo jos ir nepamatysite. Jos tūris – šiek tiek mažiau nei 0,1 kubinis milimetras. Šis prietaisas yra per mažas, kad galėtų naudoti įprastas radijo bangas.

Gyvenime yra dalykų, kurių geriau nežinoti. Į šį sąrašą galima pridėti ir priežastį, kodėl stipriai suspaudus lūpas mūsų smakruose atsiranda daug mažų duobučių. Vienas socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas paklausė „kas tai?“, prieš priartindamas telefono kamerą prie savo smakro ir parodydamas ant jo esančias mažas duobutes. Pasirodo, toks klausimas yra kilęs ne jam vienam. Nors mes turime smakrą visą savo gyvenimą, mes niekada nesusimąstome, kas dedasi mūsų veido apačioje.

Žvaigždėms pernelyg priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, jos yra išardomos proceso, kurį astronomai vadina „spagetizacija“, metu. Kaip jau galima suprasti, tuo metu žvaigždė ištempiama į makaroną panašų siūlą ir išlaisvina tokį energijos pliūpsnį, kurį galima pamatyti už milijonų šviesmečių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkams pavyko pastebėti daug tokių procesų, tačiau pats siūlas dar niekuomet nebuvo užfiksuotas.

„Scam“, arba tiesiog apgaulės internete yra nuolatinis socialinių tinklų palydovas. „Ray Ban“ akinių reklama yra tikriausiai vienas iš seniausių ir ilgaamžiškiausių to pavyzdžių. Nuolat, kaip feniksas, atgimstantis kvietimas įsigyti pigių vardinių akinių ne tik erzina, bet ir kelia saugumo pavojų. „Ray ban“ apgaulė yra skirta sugundyti žmones apsilankyti tinklapyje, kuris tariamai siūlo vardinius akinius už itin mažą kainą.

Verslo parke Arizonoje galima rasti 181 žmogaus kriogeniškai konservuotus palaikus, panardintus į skysto azoto talpyklas -196°C temperatūroje. Palaikai laukia, kol mokslas išpildys jų norą ir juos atgaivins. Šis objektas yra pelno nesiekiančios organizacijos „Alcor Life Extension Foundation“ namai. Organizacija įsikūrusi dykumos mieste Scottsdale, esančiame didingame Phoenix rajone Arizonoje.

Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos jau keletą dešimtmečių sparčiai tirpsta poliariniuose regionuose esantys ledynai. Naujas tyrimas parodė, kad paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl tirpstančių ledynų pakitus vandens pasiskirstymui Žemės paviršiuje pasislinko mūsų planetos sukimosi ašis. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, yra ypatingai svarbūs gamtos ir kosmoso tyrimams.

Dirbtiniam intelektui ir mašininio mokymosi programoms tapus mūsų kasdienybės dalimi, daugiausia diskusijų kyla dėl veido atpažinimo technologijų naudojimo. Vyriausybių ir teisėsaugos pareigūnų nuomone, siekiant efektyviai kovoti su nusikalstamumu, veido atpažinimo funkcijos vaizdo stebėjimo kamerose yra būtinos, tačiau visuomenė tam priešinasi, nes mano, kad ši technologija pažeidžia žmogaus teises ir yra neetiška.

Eteriniai aliejai – tam tikrų augalų ekstraktai, turintys junginių, užfiksuojančių jų kvapo „esenciją“. Medicinoje tai yra itin ginčytina tema. Pardavėjai, siūlydami daugybę aliejų, naudojamų viskam, pradedant nuo streso ir baigiant gimdymu, dažnai drąsiai tvirtina apie jų veiksmingumą ir pritaikymą, daugeliu atvejų neturėdami tvirtų įrodymų. Tai nereiškia, kad kiekvienas eterinis aliejus yra blogas – pavyzdžiui, pipirmėtės tyrimai su gyvūnais rodo, kad jis gali padėti virškinimui.

Pasirodo, dirbtinis intelektas gali būti naudingas mūsų sąjungininkas kovoje su atsparumu antibiotikams. Stiprų naują antibiotiką, sugebėjusį sunaikinti vaistams atsparias bakterijas, atrado mašininio mokymosi algoritmas. Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, panaudoję naują kompiuterinį algoritmą, peržiūrėjo milžinišką skaitmeninį archyvą, kuriame yra aprašyta daugiau nei 100 mln. cheminių junginių.

Kartais žmogų gali lydėti nesėkmės, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio parko prižiūrėtojui Roy‘ui Sullivanui, tikriausiai, nesisekė labiausiai. Per savo 71-erius gyvenimo metus nuo 1912 m. iki 1983 m., R. Sullivanas buvo net septynis kartus nutrenktas žaibo. Laimei, jis visus kartus išgyveno. Manoma, kad vyras iš viso buvo nutrenktas aštuonis kartus, tačiau jis nesugebėjo įrodyti pačio pirmo tokio incidento, kuris, kaip teigiama, įvyko dar jo vaikystėje.

Mes visi turime pažįstamą, kuris, atrodo, nenustoja valgyti, tačiau niekada nepriauga svorio. Deja, mes turime liūdnų žmonių tiems, kurie mano, kad to galima išmokti. Pasirodo, ši savybė yra užkoduota giliai mūsų DNR. Žurnale „PLOS Genetics“ publikuoto tyrimo autoriai užsibrėžė atlikti iki šiol didžiausią tokio tipo tyrimą ir suprasti, kurie genai lemia lieknumą, o kurie – antsvorį. Jie atrado keletą naujų genetinių atmainų.

Kinijos kibernetinis zondas, nešantis marsaeigį „Zhurong“ anksti šeštadienį Pekino laiku sėkmingai nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis pasiekimas per pačią pirmąją Kinijos surengtą Marso tyrimų misiją žymi didėjančių Pekino ambicijų kosmose istorinį triumfą.

Praėjus trisdešimt penkeriems metams po liūdnai pagarsėjusios Černobylio katastrofos, mokslininkai pagaliau atsakė į kai kuriuos aktualiausius klausimus apie ilgalaikius jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio padarinius. Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime atskleidžiama, kad katastrofos paveiktųjų vaikai neturi jokių papildomų DNR pažeidimų, o genetinių mutacijų lygis atitinka visų gyventojų statistiką.

Ar kada nors esate sulaukę klausimo: „Kokia yra pati pavojingiausia vieta Žemėje?“ Tai gana subjektyvus klausimas, nes jo atsakymas priklauso tik nuo paties žmogaus nusistatytų kriterijų. Akivaizdu, kad pati atokiausia Antarktidos vieta yra tikrai pavojinga: neturint galimybės sušilti ir susirasti maisto, žmogus gana greitai mirtinai sušaltų.

Tyrėjai pateikė naujų įžvalgų apie vieną seniausių archeologinių paslapčių – puodynių lygumą, esančią kalnuotoje šiaurinėje Laoso dalyje. Ten yra daugiau nei 2 100 didelių, tačiau skirtingo dydžio megalitinių akmeninių puodynių. Kai kurių jų ilgis siekia beveik 3 m. Ši vieta jau seniai pavergė archeologų vaizduotę. Dabar vyrauja nuomonė, kad anksčiau čia buvo laidojami žmonės, nes vykdant kasinėjimus buvo rasta žmonių ir net vaikų griaučių liekanų.

Hibridinis darbo modelis, kai dirbama tiek namuose, tiek biure, šiandien atsidūrė dėmesio centre. Užklupusi pandemija išryškino ne tik galimybes, bet ir darbuotojų lūkesčius. Statistika atskleidžia – dauguma specialistų tikisi tokį modelį palaikyti ir praėjus karantinui, o jaunoji karta tai laiko idealios darbovietės bei produktyvumo sąlyga.

Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos. 2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis.

Nenumaldomai artėja tas laikas, kai visą dieną leisime lauke, daug keliausime ir mėgausimės vasara. Natūralu, kad ruošiantis vienam laukiamiausių metų laikui norime pasirinkti ir tokius išmaniuosius palydovus, kurie šią vasarą padarytų dar įsimintinesne.

„Plokščiažemininkai“ tikrai nepasižymi logika. Jie kaip tik yra žinomi dėl savo noro nepaisyti faktų. Tačiau kai reikia paaiškinti loginius argumentų trūkumus, tai jiems dažniausiai nepavyksta. Pabandykime ignoruoti visus planetinius požymius, įrodančius, kad Žemė yra apvali, nesuskaičiuojamus eksperimentus, kuriuos galime atlikti namuose, ar net nuotraukas, padarytas esant kosmose. Vis tiek išlieka vienas didelis argumentų trūkumas, kurį reikia paaiškinti.

Kas nutinka mūsų smegenims, kai mirštame? Žmonės tūkstančius metų bandė atsakyti į šį klausimą, pasitelkę mokslą arba religiją. Tačiau paaiškėjo, kad atsakymas visą laiką buvo slepiamas devintojo dešimtmečio „Star Trek“ epizode „The Next Generation“. Vos prieš kelis mėnesius neurologų komanda paskelbė neįtikėtiną tyrimą, paaiškinantį, kas nutinka smegenims, kai mes mirštame. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atlikti su gyvūnais, bet dar niekada – su žmonėmis.

Nuo 2020 m. pradžios, kai naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas pradėjo plisti ir už Kinijos ribų, pasaulinis susidomėjimas šiuo virusu išaugo drastiškai. Nors siaučianti Covid-19 pandemija iškėlė šią virusų grupę į viešumą, mokslininkai ją studijuoja jau ilgiau nei 50 metų. Vienas žmogus, kuris padėjo juos atpažinti XX a. 7 deš. buvo dr. June Almeida (1930–2007). Covid-19 yra naujas virusas, tačiau jis priklauso koronavirusų grupei, kurią 1964 m. savo laboratorijoje Šv.

Ne tiek daug žmonių nusprendžia praleisti daugiau laiko viešajame tualete nei būtina, tačiau naujas tyrimas pateikia dar vieną priežastį, kodėl reikėtų kuo greičiau iš ten pasišalinti.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Galima mėgti savo gimtadienius, galima jų dėl tam tikrų priežasčių nemėgti, bet yra ir realių priežasčių, kuo ši diena gali nepatikti – statistiškai žmogus per savo gimtadienį miršta dažniau.  Yra kelios skirtingos teorijos, kurios bando paaiškinti šį gana nedaug ištirtą fenomeną. Kodėl būtent žmogaus gimtadienis? Priežastys čia gali būti įvairios – nuo žmogiškosios klaidos suvedant mirties datą, iki žmogiškojo polinkio suvartoti per daug alkoholio savo gimtadienio dieną.

Dalelių greitintuvai yra aparatai, kuriuose yra išvystomas milžiniškas dalelių greitis, paprastai siekiant, kad jos susidurtų. Tačiau milžinišku greičiu skriejančios dalelės neturėtų susidurti su žmogaus galva. Deja, vienam vyrui ši pamoka buvo labai skaudi. 1978 m. liepos 13 d. dalelių fizikos specialistas Anatolijus Burgoskis dirbo prie didžiausio dalelių greitintuvo Sovietų Sąjungoje – sinchotrono „U-70“. Incidento metu 36-erių mokslininkas apžiūrinėjo sugedusią aparato dalį.

Lova tinka dviem dalykams – miegui ir seksui (nors kai kurie šaltiniai teigia, kad abu užsiėmimai gali vykti ir kitose vietose). Miegamasis yra šių dviejų žmogaus veiklos elementų vieta, o seksas ir miegas yra glaudžiai susiję. Naujas tyrimas rodo, kad dėl prastos miego kokybės miegamajame gali kilti problemų, būtent tokių kaip moterų seksualinė disfunkcija. „Mayo“ klinikos mokslininkai paklausė daugiau nei 3400 moterų JAV apie jų miego įpročius ir seksualinį elgesį.

Koronavirusas tarp mūsų jau daugiau nei metus. Įpratome prie nuolatinio informacijos srauto apie COVID-19 ir, atrodo, daugiau nieko pasaulyje ir nevyksta. Tv3.lt parengė testą pasitikrinti savo žinias apie šią infekciją, kuris gali mesti iššūkį net ir daugiausiai nusimanančiam šio XXI a. baubo istorijoje.

Per pastaruosius metus terminą „saviizoliacija“ pradėjome naudoti beveik kasdien. Tačiau grupė savanorių šią idėją pritaikė visiškai kitame lygmenyje: jie 40 dienų išbuvo oloje be natūralios šviesos ir kontakto su išoriniu pasauliu. 15 laikinai urvinių žmonių į Lombriveso olą Prancūzijoje įžengė kovo 14 d. Šie savanoriai yra projekto „Deep time“ (liet. „Gilusis laikas“) dalyviai. Eksperimento metu buvo bandoma išsiaiškinti kaip visiška izoliacija paveikia žmogaus fiziologiją ir psichologiją.

Pastarosiomis dienomis internete aidi neįprastas konfliktas, kilęs dėl matematinio uždavinio. Matematinė sąlyga iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta ir aiški: 8÷2(2+2)=? Ją sudaro sveiki skaičiai ir labai paprasti veiksmai. Tačiau žmonės suglumo, nes ją išsprendus, yra gaunami du skirtingi atsakymai: 16 arba 1. Net skirtingi skaičiuotuvai rodo skirtingus atsakymus. Vieni internautai juokavo, kad matematika „sugedo“, kiti skundėsi savo prastomis matematikos žiniomis.

Klasikinė optinė iliuzija vėl išpopuliarėja po to, kai ja buvo pasidalinta „TikTok“ platformoje. Ji plačiai žinoma kaip „tikroji žalsvai mėlynos spalvos iliuzija“, ir dažnai sakoma, kad ji atskleidžia spalvą, kurios dar niekada nematėte. Šis teiginys yra šiek tiek klaidinantis, tačiau iliuzija išryškina gana keistas ir įdomias tiesas apie suvokimo ir spalvų pobūdį. Štai, kaip tai vyksta: jūs paprasčiausiai bent 30 sekundžių spoksote į tašką raudono apskritimo viduje, tada užmerkiate akis.

Estų mokslininkai sukūrė ir pradėjo prekybą vaistinėse purškalu į nosį, kuris galimai bent trumpam apsaugo nuo koronaviruso. Pačių gamintojų teigimu, tai nėra pakaitalas vakcinoms ar kaukių dėvėjimui, tačiau gali būti gera papildoma saugumo priemonė. „BioBlock“ preparatu Estijos vaistinėse jau prekiaujama nuo gegužės 3-iosios.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė likvidavusi „vieną didžiausių tamsiojo interneto vaikų pornografijos platformų pasaulyje“ ir per virtinę reidų balandžio viduryje sulaikiusi keturis jo narius.    Platforma „Boystown“ veikė nuo 2019 metų ir turėjo per 400 tūkst. narių. Ji buvo „sukurta keistis vaikų pornografija tarp narių visame pasaulyje“, nurodė policija išplatintame pranešime.

Mokslininkai paskelbė sukūrę ultra-baltus dažus, kurie dėl savo įspūdingos savybės atspindėti šviesą gali būti naudojami paviršių ir negi pastatų vėsinimui. Ši inovacija turėjo potencialo tapti priemone kovoti su globaliniu atšilimu. Dabar jie sukūrė dar baltesnius dažus. Ultra-balti dažai yra laikomi „vantablack“ dažų, sugeriančių 99,9 proc. šviesos, priešingybe. Ultra-balti dažai atspindi tiek daug šviesos, kad jais nudažytas paviršius tampa vėsesnis už jį supančią aplinką.

Jūs tikriausiai gerai žinote, kad mėlyna ekranų šviesa kenkia miegui. Galbūt vakare telefoną perjungiate į nakties režimą, kuris ekraną nudažo gelsva spalva. Bet ar tai veikia? Naktinį režimą turi kone kiekvienas monitorius, išmanusis telefonas ir nešiojamas kompiuteris. Jo užduotis – sumažinti ekrano išskiriamą mėlyną šviesą, kuri skatina melanopsino išsiskyrimą. Melanopsinas – tai baltymas, kuris nurodo smegenims, kad reikia išlikti žvaliems.

Bet kuris detektyvas, tardytojas ar režisieriaus Chistopherio Nolano sukurtų filmų herojus gali pasakyti, kad mūsų atmintis tikrai nėra sudaryta iš tobulų praeities įvykių kopijų. Tai nepastovus prisiminimų, istorijų ir idėjų rinkinys, kuris yra nuolat yra redaguojamas ir perdirbamas. Naujame tyrime mokslininkai parodė, kaip į žmogaus atmintį galima įdiegti netikrus vaikystės prisiminimus ir tuomet juos pataisyti, nepakenkiant tikriesiems atsiminimams.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Nors šių žmogžudysčių kaltininkų ar aukų jau seniai nebėra, mokslininkai išaiškino daugelį paslaptingiausių pasakojimų apie nusikalstamą ar įtartiną veiklą istorijoje. Tai priverčia suprasti, kaip lengva turėjo būti nusikalsti iki vaizdo stebėjimo kamerų, DNR ir pirštų atspaudų įrodymų bei XXI amžiaus medicinos. Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.

Žmonėms yra nuo 20 iki 40 metų, tačiau po daugiau nei metų pandemijos sąlygomis, jiems kyla keistas pojūtis, lyg būtų pasenę bent dešimt metų. Žmonės jaučiasi greitai pasenę – ir tai yra epidemijos šalutinis poveikis, pažymi ekspertai. Jauni žmonės jaučiasi labai greitai senstantys „Man 40 metų, tačiau pati jaučiuosi kokių 72 metų“, – „Le Figaro“ cituojama Camilla, paklausta apie savo amžių. Priežastis – pandemija, visoje šalyje taikoma komendanto valanda ir trys karantinai.

Virusai nuolatos keičiasi, taip pat ir SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Per tam tikrą laiką įvyksta viruso genetiniai kitimai ir tai gali sąlygoti naujus viruso variantus, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos, lyginant su pirminiu virusu. Viruso variantai atsiranda dėl mutacijų viruso genome ir natūralaus virusų dauginimosi proceso. Viruso variantai gali turėti net ne vieną, o keletą mutacijų.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Žygeiviai Kalifornijos Sent Lusijos kalnuose jau šimtmetį kalba apie „Tamsiųjų stebėtojų“ buvimą. Nuo 1700-ųjų vis pranešama, kad žygeiviai horizonte mato aukštus, bebruožius siluetus, stebinčius juos kelionėje. Didžiajame Sure žyguojantieji pasakoja, kad jie jaučiasi taip, lyg būtų stebimi. Atsigrežę jie pamatydavo nežinomą figūrą, kuri netrukus išnykdavo.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.