Daugeliui žmonių, išgyvenusių Fukušimos incidentą Japonijoje 2011-aisiais, dėl šio atradimo labai palengvės. Paveiktieji galės nusiraminti, nes jų vaikams nebelieka genetinės žalos rizikos.
Tyrimo autoriai nustatė 130 asmenų, gimusių nuo 1987 m. iki 2002 m., genomų sekas. Jų tėvai buvo veikiami radiacijos po Černobylio atominės elektrinės sprogimo Ukrainoje 1986 m. Bent vienas iš ištirtųjų tėvų dalyvavo operacijose užterštoje zonoje arba buvo evakuoti iš miesto, esančio netoli Černobylio.
Taip pat analizuodami tėvų genomus, mokslininkai galėjo stebėti dažnį, kuriuo radiacijos sukeltos mutacijos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimo autoriai paaiškino, kad juos ypač domino mutacijų rūšis, vadinama de novo mutacijomis, kurios atsiranda spermatozoidų ir kiaušialąsčių ląstelėse, todėl lemia genetinius palikuonių pokyčius, kurių neturi tėvai.
Rezultatai parodė, kad de novo mutacijų tarp vaikų, kurių tėvai buvo paveikti Černobylio katastrofos, nepadaugėjo, todėl autoriai padarė išvadą, kad jų duomenys „nepatvirtina jonizuojančiosios spinduliuotės transgeneracinio poveikio žmogaus embriono linijos DNR“.
Tyrimo autorius dr. Stephenas J. Chanockas paaiškino, kad „mes šiuos rezultatus vertiname kaip labai raminančius tuos, kurie 2011 m. avarijos metu gyveno Fukušimoje“.
„Yra žinoma, kad Japonijos radiacijos dozės buvo mažesnės nei užfiksuotos Černobylyje“, – pridūrė jis.
Antruoju tyrimu buvo siekiama nustatyti mechanizmą, pagal kurį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis padidina vėžio, vadinamo papiliarine skydliaukės karcinoma (PTC), riziką. Po sprogimo keliems tūkstančiams žmonių, kurie buvo paveikti katastrofos, išaugo šie navikai, tačiau ryšys tarp radiacijos ir vėžio dar nebuvo visiškai išsiaiškintas.
Mokslininkai išanalizavo skydliaukės navikus, normalų skydliaukės audinį ir kraują, paimtą iš 359 žmonių, kurie buvo paveikti Černobylio spinduliuotės vaikystėje ar būdami gimdoje, ir palygino juos su mėginiais, paimtais iš 81 radiacijos nepaveikto asmens.
Genetinės sekos analizė atskleidė, kad didelę navikų dalį abiejose grupėse sukėlė mutacijos mažoje genų grupėje, susijusios su tam tikru signalizacijos keliu, vadinamu mitogeno aktyvuotos baltymų kinazės (MAPK) keliu. Tačiau buvo nustatyta, kad šiuose genuose įvykusių mutacijų tipai skiriasi priklausomai nuo to, ar navikus sukėlė radiacijos poveikis.
Nepaveiktiems asmenims papiliarinė skydliaukės karcinoma buvo linkusi vystytis dėl taškinių mutacijų – kai pakinta viena bazių pora MAPK genuose. Priešingai, radiacijos sukeltus navikus dažniausiai lemia genų susiliejimas, kai abi DNR dvigubos spiralės sruogos sulaužomos ir sujungiamos atgal neteisingose vietose.
Tai įvyksta, kai jonizuojančiosios spinduliuotės energija nutraukia cheminius ryšius, laikančius DNR kartu, padidindama tam tikrų genetinių mutacijų rūšių tikimybę.
Apibendrindami savo išvadas, tyrimo autoriai rašo, kad „mūsų rezultatai rodo, jog DNR dvigubos grandinės lūžiai yra ankstyvieji kancerogeniniai įvykiai, kurie vėliau leidžia papiliarinei skydliaukės karcinomai augti po radiacijos poveikio aplinkai“.
