Mokslas ir IT

Du dalykai, dėl kurių mokslo bendruomenė sutaria, kalbėdami apie klimato kaitą, yra tai, kad ji yra tikra ir yra sukurta žmogaus. Dažniausiai cituojamas skaičius yra tas, kad 97,1 proc. mokslinių tyrimų patvirtina nuomonę, jog klimato kaitą sukelia žmonės. Nors tai yra vieningas sutarimas, klimato kaitos neigėjai vis tiek mano, kad galbūt teisūs yra tie likę 2,9 proc. „Šiandien globalinio atšilimo panikos kėlėjai yra plokščiažemininkų atitikmuo, – prieš keletą metų sakė Tedas Cruzas.

Ar kartais norite praleisti savo vakarinį pasibėgiojimą ir vietoje jo pagulėti malonioje karštoje vonioje ar pirtyje? Koventrio universiteto tyrėjai turi gerų žinių. Jie pastebėjo, kad reguliarus maudymasis karštoje vonioje turi panašų teigiamą poveikį sveikatai kaip ir vaikščiojimas, bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu.

Radiochemikas vengras George'as de Hevesy greičiausiai bus vienintelis asmuo, laimėjęs Nobelio premiją ir rūgštyje ištirpdęs du Nobelio medaius. G. de Hevesy, gimęs 1885 m., dirbo laboratorijoje nacių okupuotoje Danijoje antrojo pasaulinio karo metu, kai įvyko neįprastas incidentas. „Mano darbas buvo nutrauktas tik vienai dienai priešo okupacijos Danijoje metu“, – rašė jis menkinančiai, lyg naciai jį būtų erzinę.

Šviesos įvaldymas yra mokslinės fantastikos pagrindas, pradedant fotonų torpedomis, baigiant „šviesos kardais“ („lightsabers“) ir hologramomis. Ši naujausia technologija sujungia pastarąją ir tuo pačiu buvusią realybę: mokslininkai žino, kaip priversti hologramą atsirasti tiesiog iš oro. Kaip paskelbta „Scientific Reports“, komanda naudoja vadinamąjį optinių spąstų vaizdavimą (optical trap display). Dalelė įstrigdinama ore ir yra judinima, kad būtų sukuriama tam tikra forma.

Neseniai atliktos mokslininkų analizės nustatė, kad evoliucija tęsiasi, o naujas tyrimas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“, parodė, kad mums galimai vystosi genas, dėl kurio nebetoleruosime alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Atminties technika, vadinama „atminties rūmais“, buvo sukurta dar senovės Graikijoje ir neseniai atgaivinta seriale „Šerlokas Holmsas“. Moksliškai įrodyta, kad tai veikia, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja dar geresnis metodas. Vieno nedidelio bandymo metu buvo nustatyta, kad senovės Australijos gyventojai, norėdami prisiminti dalykus, iš tikrųjų naudojo efektyvesnį metodą, pagerinantį studentų atmintį.

Kadangi 3D spausdinimas ir toliau keičia pasaulį, įmonės tvirtai nusprendė pakeisti mėsos pramonę. Nesvarbu, ar tai leistų apsaugoti daugiau gyvūnų ir nebebūti tiek priklausomais nuo gyvulininkystės pramonės, ar tiesiog būti pirmaisiais greitai besiplečiančioje rinkoje, mokslininkai skuba laboratorijose užaugintą, 3D spausdintuvu atspausdintą mėsą išleisti plačiu mastu. Bet jei (arba kai) tai pagaliau įvyks, ar jūs iškeisite tradicinę mėsą į spausdintą? Kai kuriose vietovėse ji jau parduodama.

Supažindinant su periodine lentele dažnai teigiama, kad natūralūs cheminiai elementai pasibaigia ties uranu. Pasakojama, kad viskas, kas nėra tai, turėjo būti padaryta žmonių. Plutonio-244 atomai, randami prieš milijonus metų susidariusiose uolose, įrodo, kad tai ne visai teisinga, tačiau dar negalime būti tikri, koks gamtos reiškinys yra už tai atsakingas. Supernovos sprogimai sukūrė daug sunkiųjų elementų, be abejo, įskaitant tuos, kuriuose yra daugiau protonų nei urane.

Yra tam tikrų medicininių atvejų aprašymų, kuriais patikėti sunku. Šis yra vienas tokių. Net perskaičius jį medicininiame žurnale, nesinori tikėti, kad tai – tiesa. Istorija apie merginą „be makšties“ retkarčiais pasirodo internete. Joje pasakojama, kad po oralinio sekso, buvo perdurtas jos pilvas. Po 278 dienų ji grįžo į ligoninę, kur cezario pjūvio būdu pagimdė sveiką berniuką. Visa ši istorija skamba lyg kvailas mitas, kurį mokyklose vienas kitam pasakotų vaikai. Tačiau.

Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 12 pasaulio krepšinio rinktinių. Aštuonios iš jų jau aiškios, o dar keturi bilietai bus išdalyti olimpiniuose atrankos turnyruose (Kaunas, Viktorija, Splitas, Belgradas). Olimpiniai krepšinio turnyrai vyks birželio 29 – liepos 4 dienomis, o Tokijo olimpinės žaidynės mažiau nei už mėnesio – liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.

Dar prieš gerą tūkstantmetį mokslininkai pastebėjo keistą koreliaciją: ateistai dažniau būna protingesni už religingus žmones, rašoma „Livescience“. Nėra aišku, kas lemia šią tendenciją, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai turi savo hipotezę. Jų manymu, religija yra instinktas, o žmonės, galintys nugalėti savo instinktus, yra protingesni už tuos, kurie jais vadovaujasi.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

Maždaug antrame amžiuje prieš mūsų erą Pergamono karaliai pastatė šiluminę erdvę Hierapolyje, dabartinėje Turkijoje. Dabar ji glūdi griuvėsiuose, bet kai kas joje vis dar vyksta – kai kas žymiai senesnio už tuos, kurie kadaise gyveno virš jos. Prieš septynerius metus ten buvo atrasti „vartai į požemį“ – dar vadinami Plutoniumu. Jie pavadinti romėnų požemio dievo vardu, nes iš jų sklinda neįprastas rūkas, kuris, kaip paaiškėjo, yra mirtinas.

Centrinė mūsų planetos dalis, branduolys, galimai yra pasviręs. Ši hipotezė yra paremta Kalifornijos universiteto Berklyje seismologų sukurtu modeliu. Tai galėtų paaiškinti, kodėl seisminės bangos per vidinį Žemės branduolį keliauja nevienodai. Šis pastebėjimas buvo detaliai aprašytas moksliniame žurnale „Nature Geoscience“. Mes vis dar nesuprantame daug dalykų, vykstančių tūkstančiai kilometrų po mūsų kojomis.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

Ar kada pabundate traiškanotomis akimis, lengvai prakaituodami, galvodami „ką aš ką tik sapnavau ir kodėl visas tas šlamštas yra mano smegenyse?“ Na, jei ir yra ko pasimokyti iš dirbtinio intelekto (AI), tai būtų tai, kad egzistuoja rimta priežastis, kodėl jūsų sapnai gali būti tokie ryškiai siurrealistiški. Erikas Hoelis, Tuftso universiteto neurologijos mokslų daktaras, įkvėptas tam tikro dirbtinio intelekto veikimo principo, pateikė naują hipotezę, kodėl mes sapnuojame.

Pasiutligės virusas gali labai pakeisti užsikrėtusiojo elgesį. Aliaskos Fairbanks universiteto mokslininkai sako, kad jie pagaliau suprato, kaip ši niokojanti liga paveikia gyvūnus. Nors mes žinome, kad pasiutlige susirgę gyvūnai tampa agresyvesni, mokslininkams nebuvo pavykę tiksliai išsiaiškinti, kaip virusas sukelia tokį elgesį.

Naujame, didžiausiame kada nors atliktame tyrime apie narcisizmą, buvo nagrinėjamas padidėjęs jautrumas – tai bruožas, padedantis nustatyti, kiek žmonės yra narcisistai. Mokslininkai tai pat paaiškino, kad dabartinė karta neatrodo išskirtinai „bloga“. Jo atradimai rodo, kad, priešingai paplitusiam įsitikinimui, tūkstantmečio karta nėra jautresnė nei kūdikių bumo karta. Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.

Kinijoje prasidėjusi pasaulinė pandemija per daugiau nei metus išplito visame pasaulyje. Ilgainiui atsirado ir išplito SARS-CoV-2 viruso atmainos, kurios lengviau plinta ir geba geriau prisitaikyti prie žmogaus imuninės sistemos. Lietuvoje ir toliau dominuoja „britiškoji“ atmaina, kurios atvejų skaičius, pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje, pastaruoju metu siekia 90-99 proc. iš visų tiriamų atvejų.

Šaltojo karo metu tarp JAV ir SSRS vyko visokeriopa mokslinė, militaristinė, kultūrinė ir technologinė kova: nuo vėžlių išsiuntimo kelionei aplink mėnulį, iki absurdiškai galingų bombų kūrimo. Tačiau iš visų šių savo pranašumą bandančių įrodyti projektų, tikriausiai nedaugelis yra sunkiau suprantami nei sovietų išgręžta giliausia skylė pasaulyje.

Ar esate išdykusio sūnaus tėvas ar mama? Ar kada pagalvojote, kad jūsų ar kitų žmonių nepaisymas yra kas nors daugiau nei tik vaikystės ar paauglystės fazė? Na, jūs galimai esate teisus. Naujas žurnale „Current Biology“ publikuotas tyrimas rodo, kad yra būdas pasakyti, ar jūsų sūnui išsivystys psichopatiniai polinkiai. Remiantis Londono universiteto koledžo (UCL) vadovaujamu tyrimu, jei jūsų sūnus linkęs nesijuokti, kai tai daro aplinkiniai, jis turi didesnę riziką tapti psichopatu, kai suaugs.

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Prie Kaune plušančios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ketvirtadienį prisijungė vyriausiasis komandos treneris Darius Maskoliūnas. Su „Barcelona“ prieš keletą dienų Ispanijos čempionu tapęs specialistas ketvirtadienio vakarą jau vadovavo nacionalinės ekipos treniruotei, kurioje plušėjo visi iki vieno rinktinės nariai.

Paauglė, serganti progerija, atrodo daug vyresnė nei yra iš tikrųjų. Dėl retos būklės jos oda susiraukšlėjo ir suglebo. Paauglė mergina atrodo 45-eriais metais vyresnė dėl retos būklės. Penkiolikmetei Xiao Feng buvo diagnozuota progerija. Dėl genetinio sutrikimo, kuris taip pat žinomas kaip Hačinsono–Gilfordo sindromas, oda raukšlėjasi ir suglemba. Paauglė dėl šio sindromo atrodo kaip 60-metė močiutė. Ji taip sielojosi dėl savo išvaizdos, kad net metė mokyklą.

Dvi energetikos bendrovės, priklausančios milijardieriams Billui Gatesui ir Warrenui Buffettui, pasirinko senstančios anglies elektrinės vietą, kurioje, tikėtina, pastatys eksperimentinę atominę elektrinę. B. Gateso „TerraPower“ ir W. Buffetto „PacifiCorp“ tikisi, kad naujojo reaktoriaus vieta bus patvirtinta iki metų pabaigos, o apie potencialią vietą buvo pranešta per spaudos konferenciją Vajominge.

Depresija yra labai rimta liga. Bet gali būti, kad ją galima gydyti juoko dujomis, net jei tai atrodo kaip idėja iš vaikiškos užrašų knygutės. Diazoto monoksidas (N₂O), dar vadinamas juoko dujomis, naudojamas medicinoje. Pavyzdžiui, juo malšinamas skausmas prieš gimdymą ar po traumų. Tačiau mokslininkai dabar mano, kad azoto oksidas galėtų būti naudojamas ir depresijos gydyme. Sunkūs depresijos atvejai kartais sunkiai pasiduoda medikamentiniam gydymui.

Izraelio mokslininkams pavyko stipriai pailginti pelių gyvenimo laiką. Be to, šie graužikai turėjo daugiau energijos ir rečiau sirgo vėžiu. Mokslininkams tai pavyko pasiekti pasitelkus genų inžineriją. Taip jie padidino SIRT6 baltymo išsiskyrimą. Šis baltymas yra atsakingas už DNR grandinių taisymą ir taip savotiškai saugo genus nuo susidėvėjimo. Ši terapija buvo išbandyta su 250 pelių. Jos ne tik gyveno vidutiniškai 23 proc.

Kartais tyrimai pateikia įrodymus, kurie atrodo akivaizdūs, tačiau atradimai gali sukelti tam tikrų svarbiausių padarinių. Tai gali būti atvejis, kai buvo išsiaiškinta, kad laikas, praleistas su terapiniais šunimis, padeda studentams aiškiau mąstyti ir planuoti, o poveikis gali trukti iki šešių savaičių. Greitu metu galime sulaukti dienos, kai gydytojai išrašys tokį receptą – praleisti laiką su korgiu ar paglostyti spanielį.

Šiuo metu vyksta visiškai naujos „kosmoso lenktynės“. Galite pagalvoti, kad misija yra nuskristi į Mėnulį ar net Marsą, tačiau šioms lenktynėms keliamas ne toks didingas, bet vis dėlto įdomus tikslas – pirmiesiems nufilmuoti komercinį filmą kosmose.

Australijos mokslininkai atliko tyrimą, norėdami sužinoti, kur dingsta riebalai, kai numetame svorio. Atliekant tyrimą, mokslininkai paprašė 150 sveikatos priežiūros specialistų pasakyti savo teorijas, kaip išnyksta riebalai. Dauguma jų buvo neteisūs. Mokslininkai teigė, kad riebalai nevirsta energija ar raumenimis, ir paaiškino savo teoriją naujausiame „The Conversation“ straipsnyje. Plintant sveikatingumo judėjimui, daugybė žmonių orientuojasi į kalorijų deginimą ir lieknėjimą.

Pirmą kartą širdies masažus pacientams greitosios medicinos pagalbos automobilyje atliks robotas-paramedikas, leidžiantis kitiems komandos nariams imtis kitų būtinų veiksmų.

Mokslininkai sukūrė patį intensyviausią lazerį. Šviesos spindulys yra 1023 W/cm2 intensyvumo, kuris yra lygus viso Saulės šviesingumo sutelkimui į mažo biuro stalo plotą. Taip, tokiomis sąlygomis rašomasis stalas būtų visiškai sunaikintas. Šis pasiekimas, apie kurį pranešta žurnale „Optica“, yra daugiau nei 10 kartų geresnis už ankstesnį didžiausią intensyvumą, pasiektą 2004 m. Mičigano universitete.

Yra žinoma, kad oro tarša yra viena pagrindinių mirties priežasčių žemėje, tačiau jos įtaka žmogaus gebėjimui mąstyti dažnai yra pamirštama. Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, parodžiusių, kad dėl taršos gali sutrikti žmogaus, ypač senjorų, protinė veikla, beveik visuose šiuose darbuose buvo tiriamas ilgalaikis taršos poveikis. Tačiau dabar mokslininkai atrado, kad padariniai gali būti pastebimi net po neilgo gyvenimo tokiame taršos lygyje, kuris prieš tai buvo laikomas beveik nekenksmingu.

Prabėgus 35-eriems metams nuo pačios baisiausios branduolinės avarijos žmonijos istorijoje, po Černobylio atominės elektrinės griuvėsiais esančioje rūsio patalpoje vėl pastebėtas branduolinio skilimo procesas. Ukrainos mokslininkai iš Atominių elektrinių saugos problemų instituto neseniai aptiko neįprastai didelį skaičių neutronų, sklindančių iš nepasiekiamos patalpos Černobylio atominėje elektrinėje.

Naudodamiesi laboratorijoje užaugintomis mini smegenimis, mokslininkai išsiaiškino, kodėl žmonių smegenys yra didesnės už beždžionių. Maždaug prieš 5–8 mln. metų žmonės ir beždžionės atsiskyrė nuo bendro protėvio. Po kurio laiko žmonėms išsivystė didesnes smegenis: dabar žmogaus smegenys yra maždaug tris kartus didesnės už mūsų artimiausių „giminaičių“ – šimpanzių – smegenis.

Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie jautriai reaguoja į tam tikrus garsus, ypač čepsėjimą ir garsų kvėpavimą, gali turėti įjautrintą ryšį smegenyse, rašoma dailymail.co.uk. Niukaslio universiteto mokslininkai aptiko padidėjusį klausos žievės ir motorinių valdymo sričių, susijusių su veidu, burna ir gerkle, ryšį tiems, kurie kenčia nuo misofonijos.

Galimybė kvėpuoti pro išangę nėra reali. Tačiau kada nors deguonies klizmos gelbės ir žmonių gyvybes. Bent jau tuo įsitikino JAV ir Japonijos mokslininkai, kurie jau atliko ir eksperimentus su gyvūnais. Kai kurie vandens gyvūnai geba, sakykime paprastai, kvėpuoti per užpakalius. Tiksliau sakant, reikalui esant, jų žarnos gali padėti padidinti deguonies kiekį kraujyje. Nesunku įsivaizduoti, kaip toks gebėjimas praverstų žmonėms.

Izraelio psichologas, ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas perspėja - kovoje tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus, žmogus visada pralaimės. Ir bus visiškai sutriuškintas. Kahnemanas yra vienas garsiausių bihevioristinės ekonomikos atstovų. Savo karjeroje jis pastebėjo, kad žmonėms sunku įsivaizduoti eksponentinį augimą. Nors turime įrankių jį apskaičiuoti, žmogaus protas geriau veikia linijinėje progresijoje.

Išorinis Saulės atmosferos sluoksnis – Saulės vainikas – yra beveik 1 000 kartų karštesnis už Saulės paviršių. Nors vis dar nėra aišku, kas lemia šį neįprastą skirtumą, gali būti, kad mokslininkai jau greit šią mįslę įmins. Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Dažnam iš mūsų kartais trūksta miego. Kartais tiesiog kamuoja nemiga, kartais turime per daug darbų, kartais - per daug pramogų, o kartais dėl to kaltos visai kitos priežastys. O ar gali būti atvirkščiai - ar įmanoma miegoti per ilgai? Žinoma, sakysite, kad įmanoma - jei jums 8 valandą ryte reikia būti darbe, o pabudote jau po 9-os, vadinasi, miegojote per ilgai. Bet kalbame ne apie tai - kalbame apie poveikį sveikatai. Sciencealert.com to paklausė mokslininkų, bet tiesaus atsakymo negavo.

Skrydžio metu, kai valandų valandas nėra ką veikti, o pro langą, atrodo, galima stebėti visą pasaulį, kartais susimąstoma apie pačius didžiausius gyvenimo klausimus: Ar visatoje mes vieni? Kaip ji atsirado? Ar mūsų egzistencija turi prasmę? Pala, ar lėktuvo languose yra mažų skilučių? Dėka smalsuolio Robbie‘o Gonzalezo iš „io9“, į paskutinįjį klausimą buvo atsakyta.

Nėra paprasto būdo įvertinti šuns intelektą. Kaip 90-aisiais rašė psichologas Stanley Corenas, yra adaptyvusis intelektas (t.y. dalykų išsiaiškinimas), darbinis intelektas (t.y. įsakymų vykdymas) ir instinktyvus intelektas (t.y. įgimtas talentas). Taip pat egzistuoja erdvinis intelektas, kinestetinis intelektas, tarpasmeninis intelektas ir dar daugiau.

Alkilinti perfluorjunginiai (kitaip – perfluorintos alkilintos medžiagos) arba PFAS yra sintetinė junginių grupė, kuri plačiai naudojama pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, nepridegančioms keptuvėms, vandeniui ir dėmėms atsparioms medžiagoms bei priešgaisrinėms putoms ir net reaktyviniams varikliams gaminti. Jie neoficialiai žinomi kaip „amžini chemikalai“, nes yra ypač atsparūs ir suyra ne iki galo. Ši savybė yra dviašmenis kardas.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Dr. Elizabeth Blackwell, tapusi pirmąja moterimi, gavusia gydytojo diplomą Jungtinėse Amerikos Valstijose, atvėrė moterims galimybę rinktis gydytojo profesiją. E. Blackwell nusprendė tapti medike po savo draugės mirties. Moters draugės manymu, ji nebūtų patyrusi tiek daug kančių, jeigu ją būtų gydžiusi moteris. Mokantis E. Blackwell buvo nuolatos atstumiama tiek mokytojų, tiek pacientų, tačiau ji atkakliai siekė savo tikslo ir 1849 m. tapo pirmąja moterimi gydytoja JAV.