Mokslas ir IT

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Pandemija suteikė mums galimybę realiuoju laiku stebėti, kaip vyksta evoliucija. Mokslininkai atrado daugiau nei 2 milijonus genetinių SARS-CoV-2 viruso sekų, o tai leidžia mums tyrinėti net ir pačius mažiaus evoliucinius skirtumus, kurie dar niekada nebuvo atrasti už laboratorijų ribų, rašė theconversation.com. Tačiau ką taip galime sužinoti apie mutacijas ir atmainas? Mutacijos yra pagrindinis evoliucijos variklis, įgalinantis natūralią atranką.

Spręsdami, ar norime susilaukti vaikų, mes įvertiname savo finansus, būsto situaciją, santykių statusą, karjeros planus ir dar daugybę kitų veiksnių. O pastaraisiais metais iškilo dar vienas vis gilėjančios klimato krizės iškeltas klausimas – kokį poveikį planetai turi vaiko susilaukimas? Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas.

Jūs žinote, kaip skamba jūsų balsas, ar ne? Juk jūs girdite jį kaskart kalbėdami. Ir štai, kuomet išgirstate savo balso įrašą, jis dažnai skamba neatpažįstamai ir priverčia daugelį žmonių susigėsti. Bet kodėl mūsų balsas įrašuose skamba visiškai kitaip, nei kai mes jį girdime kalbėdami? Vibracijos keliai Kai kalbame vibruoja mūsų gerklose esančios balso stygos, taip sukurdamos garsą, kurį mes atpažįstame kaip kalbą.

Daugeliui vyriausybių dirbtinio intelekto (DI, ang. – AI) pritaikymas tapo vienu iš pagrindinių tikslų. Iki 2018 m. mažiausiai 22 pasaulio šalys, taip pat ir ES, paskelbė didžiules nacionalines strategijas, kad dirbtinis intelektas taptų verslo plėtros dalimi, o daugelis kitų pasidalino etikos pagrindais, kaip turėtų būti leidžiama tai vystyti. ES skaičiuojama daugiau nei 290 DI politikos iniciatyvų atskirose ES valstybėse narėse nuo 2016 iki 2020 m., rašo theconversation.com.

„Pfizer/BioNTech“ vakcinos naudojimas šiek tiek padidina galimybę susidurti su širdies uždegimu (miokarditu), lyginant su neskiepytų šia vakcina žmonių grupe, tačiau tos pačios diagnozės sulaukti didesnė tikimybė laukia tiesiog persirgusių COVID-19, skelbiama naujame tyrime. „New England Journal of Medicine“ publikuotame tyrime skelbiama, kad iš 100 tūkst. pacientų, kuriems buvo suleista „Pfizer/BioNTech“ vakcina, 1-5 gali išsivystyti miokarditas, kuris kitokiu atveju jiems nebūtų pasireiškęs.

Išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, kuri palengvina kasdienybę. Bet kaip technologijas pasitelkti sau į pagalbą darbe ar studijuojant? Ypatingai, kai visas pasaulis pratinasi prie hibridinio darbo, o nuotolinis mokymasis nieko nebestebina. Atsakymu į šį klausimą dažnai gali tapti planšetinis kompiuteris – įrenginys, kuris šiandien gali parodyti visą savo potencialą.

Klimato kaita iki devynių kartų padidino pražūtingų didelių potvynių, panašių į praeitą mėnesį nuniokojusius dalį Vokietijos ir Belgijos, tikimybę, rodo antradienį paskelbta tarptautinė studija. Liepos viduryje Vokietijos vakarų regioną apėmę potvyniai pareikalavo mažiausiai 190 žmonių gyvybių, dar 38 žmonės žuvo po ekstremalių liūčių Belgijos pietiniame Valonijos regione. Pasitelkdami sparčiai vystomo prieskyros mokslo (angl.

Socialinis tinklas „TikTok“ tapo populiariausia programėle pasaulyje. Pagal atsisiuntimų skaičių pernai iš ketvirtos vietos į pirmą pakilęs socialinis tinklas aplenkė „Facebook“ ir jai priklausančias pranešimų platformas „Facebook Messenger“ ir „WhatsApp“, skelbia rinkos tyrimų bendrovė „App Annie“. Kas lemia „TikTok“ sėkmę, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“. „Nors „TikTok“ geriausiai žinomas kaip socialinis tinklas paaugliams, karantino metu čia persikėlė ir vyresnė auditorija.

Liepos pradžioje NFT tokenų (kriptoaktyvų, žetonų) rinkoje atsirado projektas „Fame Lady Squad“ („Šaunių moterų būrys“). Ši autorių grupė aukcione pateikė 8888 „moterų NFT bendruomenėje reprezentacijos“ idėja persmelktus piešinius. Tačiau jau po mėnesio paaiškėjo, kad projektą kūrė grupė vyrų programuotojų ir dizainerių iš Rusijos.

„Niekur nėra saugu“ – perspėja Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) savo naujausioje ataskaitoje. Jų teigimu, klimato kaita ir jos padariniai liks dar ilgam.

Gvinėjos sveikatos apsaugos specialistai patvirtino, kad pietinėje šalies Gueckedou prefektūroje buvo užfiksuotas Marburgo viruso atvejis. Tai pirmasis kartas, kai šis hemoraginę karštligę sukeliantis virusas buvo nustatytas šalyje ir visoje vakarų Afrikoje. Marburgo virusas, priklausantis tai pačiai virusų šeimai kaip ir Ebola, buvo aptiktas nepraėjus net dviem mėnesiams po Gvinėjos pranešimo, kad šalis įveikė šių metų pradžioje prasidėjusį Ebolos protrūkį.

Švedijos tyrėjų duomenimis, vieniši vyrai išskiria apie 18 procentų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei moterys. Šią vasarą žurnale „Journal of Industrial Ecology“ paskelbtame naujame tyrime buvo lyginamas vienišų vyrų ir vienišų moterų anglies pėdsakas prieš ir po to, kai abi grupės pakeitė savo gyvenimo būdą į tvaresnį, pavyzdžiui, vyko atostogų ne lėktuvu, o traukiniu, ir iškeitė pieno produktus į augalinius.

Didelė tikimybė, kad šiandien jau naudojatės belaidėmis ausinėmis arba ruošiatės jų įsigijimui. O ruoštis naujų belaidžių ausinių paieškai reikėtų kuo anksčiau, nes išsirinkti tokias ausines 2021 m. gali būti gana sudėtinga.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ antradienį pranešė nutraukusi dezinformacijos kampaniją, kuria siekta skleisti melagingas žinias apie COVID-19, apgaulės būdu įtraukiant į tai nuomonės formuotojus. Socialinis tinklas šią kampaniją pavadino „dezinformacijos skalbykla“ ir sakė, kad ja siekta legitimizuoti melagingas žinias, jų sklaidai pasitelkiant švarios reputacijos žmones.

„TikTok“ pernai tapo dažniausiai atsisiųsta programėle pasaulyje, aplenkusi „Facebook“ ir jos pranešimų platformas, antradienį pranešė rinkos stebėtoja „App Annie“. Pasak tyrimų bendrovės, Kinijos vaizdo įrašų programos populiarumas išaugo, nepaisant buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų ją uždrausti arba priversti parduoti JAV investuotojams. Manoma, kad „TikTok“, priklausanti Kinijoje įsikūrusiai „ByteDance“, turi milijardą vartotojų visame pasaulyje, įskaitant daugiau nei 100 mln.

Markas Zuckerbergas nori iš naujo sukurti „Facebook“. Jis sakė analitikams ir žurnalistams, kad nori, jog bendrovė rodytų visiškai kitokio interneto pavyzdį. Jis pasakė: „Ateinančiais metais tikiuosi, kad žmonės matys mus nebe tik kaip socialinių tinklų įmonę, o kaip metaversinę įmonę. Daugeliu atžvilgių metaversas yra galutinė socialinių technologijų išraiška.

Dviejuose ledo mėginiuose, paimtuose iš Tibeto plokščiakalnio Kinijoje, mokslininkai aptiko senovės virusus, kurių dauguma dar niekada nebuvo matyti. Žurnale „Microbiome“ paskelbti rezultatai buvo gauti ištyrus du 2015 m. išgręžtus ledo kernus. Mokslininkų teigimu, šis ledas pradėjo formuotis prieš 14 400 metų.

Skaičiuojama, kad pirmieji žinomi muzikos instrumentai pasirodė prieš 40 tūkst. metų, o pirmosios muzikos apraiškos – dar seniau. Tai įrodo, kad muzika visais laikais buvo vienu svarbiausiu žmonijos raidą lydėjusių aspektų. Šiandien situacija – nei kiek nepakitusi ir muzika figūruoja praktiškai kiekvieno žmogaus gyvenime: nuo mėgstamų dainų klausymo laisvalaikiu iki triukšmingų vakarėlių su draugais.

Turbūt kiekvienam tekę atsidurti situacijoje, kai intensyviai dirbant ar rašant užstringa kompiuteris. Tokiu atveju kyla rizika, kad prarasime svarbų dokumentą, o atliktas darbas nueis veltui. Nereikia panikuoti – prarastus ar neišsisaugojusius dokumentus galima lengvai atkurti. Kaip tai padaryti greitai, pranešime žiniasklaidai dalinasi „Bitės Profai“, rašoma pranešime spaudai.

Mokslininkai pademonstravo, kaip galima panaudoti CRISPR genų redagavimo įrankį SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, dauginimosi užkrėstose žmogaus ląstelėse sustabdymui. Demonstracija buvo atlikta laboratorijoje, todėl tai dar nėra būsimas gydymas, tačiau šis metodas gali būti revoliucinis. Kaip pranešta „Nature Communications“, komanda naudojo fermentą CRISPR-Cas13b, kad prisijungtų prie viruso genetinio kodo dalies (jo RNR), naudojamos replikacijai.

Gali būti sunku turėti daug pasiekusių brolių ir seserų. Kiekvienas šeimos susibūrimas tampa ginču – kuriam vaikui sekasi geriau, kas yra už ką protingesnis. Žiūrėk, po kelių minučių jau kumščiuojiesi su savo seserimi virtuvėje dėl to, ar Mahleris buvo įtakingesnis už Pitagorą. Na, tik džiaukitės, kad šiais metais jums nereikia kviesti Laurento Simonso kartu švęsti Kalėdų.

Prasidėjo dirbtinio intelekto era, neįtikėtinai pakeitusi mūsų pasaulį. Tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, dabar yra visai paprasta. Technologijos leidžia sutaupyti laiko, greičiau atlikti užduotis ir dirbti produktyviau. O kaip pati įranga?  „Copilot+ PC“ kompiuteriai yra efektyviausi „Windows“ kategorijoje – jie duomenis apdoroja iki dviejų kartų greičiau, suvartodami mažiau energijos. Tai – „Windows“ kompiuterių spartos ir išmanumo etalonas.

JK, ES ir NATO prisijungė prie Baltųjų rūmų ir pasmerkė programišius iš Kinijos, įvykdžiusius kibernetines atakas prieš „Microsoft“ serverius. Tiesa, ES dėl šio išpuolio nekaltino Kinijos vyriausybės. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Jungtinė Karalystė (JK) kaltina Kinijos vyriausybę, tačiau Europos Sąjunga (ES) laikosi kitokios pozicijos, praneša „politico.eu“. Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Kanada taip pat prisijungė prie šios sąjungos.

Kartais net nesusimąstome, kaip tarpusavyje susiję net labai skirtingi mus supantys daiktai. Pavyzdžiui, išmanusis laikrodis, kuris telpa delne, ir didelis reaktyvinis lėktuvas, kuriam reikia atskiro angaro. Kas tarp jų gali būti bendro? Atsakymas gali būti kiek netikėtas: tiek vienas, tiek kitas yra pagaminti naudojant titaną, kuris laikomas stipriausiu metalu Žemėje.

Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkų komanda sukūrė psichopatinį dirbtinį intelektą, naudodamasi socialiniame tinkle „Reddit“ patalpintomis nuotraukų antraštėmis. Ir jie jį pavadino Normanu pagal Alfredo Hitchcocko Normaną Batesą.

Lietuvoje dėl karščio vietomis jau lydosi asfaltas, Kanadoje temperatūra siekia 50 laipsnių, Kuveitas praneša apie net 70 laipsnių karštį. Ši vasara yra tik dar sykį praktiškai patvirtina globalaus atšilimo teoriją, o klimatologai perspėja – net jeigu per dieną pašalintume visus teršimo šaltinius, panašūs kataklizmai tęstųsi dar mažiausiai 30 metų. Birželį Lietuvoje buvo vienas po kito fiksuojami dienos karščio rekordai – dažnai ankstesnįjį pagerinant visu laipsniu ar daugiau.

Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių Saulės sistemoje išlikusių kraterių – Pietų ašigalio-Eitkeno baseinas, esantis tolimoje palydovo pusėje. Ši sritis yra daugelio tyrimų dėmesio centre, regioną tyrinėja įvairūs simuliatoriai ir net kinų nusileidimo aparatas „Chang’e-4“. Dabar mokslininkai po jo paviršiumi atrado kažką nenormalaus. Planetų mokslininkai atrado sandarą, kuri sveria 2,18 milijardo kilogramų ir tęsiasi daugiau nei 300 kilometrų į gylį.

Ko reikia, norint pereiti Lietuvą? 12-os dienų, 458 km, 585 tūkst. žingsnių ir dalykų, kurie nebūtinai tilps į jūsų kuprinę – ištvermės ir tinkamo nusiteikimo. Būtent tokį iššūkį savo gimtadienio proga metė trijų vaikų tėtis, dviejų knygų autorius ir tinklaraštininkas Simonas Urbonas, nužygiavęs nuo Vilniaus iki Karklės, pakeliui neaplenkdamas ir Neringos.

JAV bendrovės „Blue Origin“ sukurta raketa antradienį sėkmingai atliko pirmąjį pilotuojamą skrydį, kuriame dalyvavo įmonės įkūrėjas milijardierius Jeffas Bezosas, matyti įvykio tiesioginėje vaizdo transliacijoje. Šis skrydis yra dar vienas itin svarbus momentas besirandančiai kosminio turizmo pramonei, turinčiai atverti galimybę elitiniams turistams aplankyti beorę erdvę. Raketa „New Shepard“ su keturių žmonių įgula 13 val. 12 min. Grinvičo (16 val. 12 min.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

„Apple“ pateikė ilgą sąrašą prietaisų, kurie, jų teigimu, turėtų būti laikomi „saugiu atstumu“ nuo širdies stimuliatorių ir kitų galimai gyvybę gelbėjančių implantuojamų širdies prietaisų. Visas sąrašas, paskelbtas 2021 m. birželio 25 d., yra ilgas ir apima daugybę populiarių „Apple“ produktų, įskaitant „iPhone 12“ modelius, ausines „AirPods“, laikrodį „Apple Watch“, kompiuterius „MacBooks“, išmaniąsias kolonėles „HomePod“, tam tikras „Beats“ ausines ir daugybę įkrovimo priedų.

Jei praėjusią savaitę negyvenote po akmeniu, tikriausiai žinote, kad Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus užklupo ypatinga karščio banga, dėl kurios didelė dalis JAV ir Kanados šiuo metu gyvena labai aukštoje temperatūroje. Kanadoje užfiksuota rekordinė 47,9°C temperatūra, o JAV Nacionalinė oro tarnyba išsiuntė įspėjimus apie karščius didelėje Vašingtono, Oregono, Montanos ir Aidaho dalyje.

Tiriant ligas matematika yra naudojama jau daugiau kaip 250 metų, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių pastaraisiais metais situacija tapo labai įdomi. Nors gali būti sunku pamatyti šviesiąją besitęsiančios koronaviruso pandemijos pusę, matematikos ir mokslo taikymas, siekiant suvaldyti pasaulinę krizę, suteikia nemažai optimizmo. Nors antraštėse dažniausiai yra skelbiama apie įvairius mokslinius proveržius, matematikai taip pat tyliai prisidėjo prie pandemijos valdymo.

Rankiniai laikrodžiai – vienas populiariausių aksesuarų ir kasdienių pagalbininkų visame pasaulyje. Taip pat tai – vienas universaliausių daiktų: jo reikia tiek dėl laikrodžio funkcijų, tiek kaip svarbaus mūsų stiliaus elemento. Kita vertus, būtent rankinių laikrodžių istorija siekia kiek daugiau nei šimtmetį ir jei ne vienas lemtingas atsitiktinumas, rankinių laikrodžių šiandien galbūt neturėtume visai.

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis. Mokslininkai neseniai atrado, kad po jūros dugnu gyvenančių mikrobų bendruomenės gali išgyventi uolienų nuosėdose daugiau nei 100 milijonų metų, vartodamos beviltiškai mažai maistinių medžiagų.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus paslaptingos kilmės „super grybelis“, pasaulyje jau spėjęs sukelti tūkstančius keistų infekcijų. Panašu, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, pripildytos koronaviruso pacientų su nusilpusia imunine sistema, tapo patraukia terpe neseniai atrastam „super grybeliui“ plisti.

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip? Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“. Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti.

Keletas nematodų, iškastų iš amžinojo šiaurės rytų Sibiro įšalo, ropinėja ir valgo Rusijos mokslų akademijos petri lėkštelėse. Tai yra stulbinantis žygdarbis, turint omenyje, kad maži organizmai, dar vadinami apvaliosiomis kirmėlėmis, buvo užšalę nuo Pleistoceno laikų. Pasak tyrėjų komandos iš Maskvos ir Prinstono, ledyno šerdies mėginyje, paimtame iš 30 metrų po amžino įšalo telkinio paviršiumi šalia Kolymos upės krantų, buvo rasta viena grupė nematodų.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Ar kada nors kalbėjotės su draugu apie tam tikros prekės pirkimą ir kitą dieną pamatėte tos pačios prekės reklamą? Jei taip, galbūt susimąstėte, ar jūsų išmanusis telefonas jūsų „klauso“. Bet ar tikrai? Na, tikrai neatsitiktinai jums buvo pasiūlyta to daikto, kuris jus sudomino, reklama. Bet tai nereiškia, kad jūsų įrenginys iš tikrųjų klauso jūsų pokalbių – tai nėra būtina. Yra didelė tikimybė, kad jau suteikėte jam visą reikalingą informaciją.

Per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje, ypač tam tikrose Kanados dalyse, vis greičiau plinta retas parazitas, sukeliantis į vėžį panašius auglius. Kaip pranešta „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“, Albertos universiteto komanda teigia, kad Vakarų Kanados Albertos provincija tapo Šiaurės Amerikos retosios infekcijos, vadinamos žmogaus alveoline echinokokoze (AE), židiniu. Iki 2013 m. visoje Šiaurės Amerikoje buvo patvirtinti tik du žmogaus parazitinės infekcijos atvejai.

Prieštaringai vertinamas tyrimas pademonstravo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio Covid-19 infekciją, genetinės medžiagos įsiterpimo į mūsų genomą galimybę. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings od the National Academy of Sciences“ (PNAS), galimai pateikia paaiškinimą, kodėl nuo koronaviruso pasveikę asmenys vis dar gauna teigiamus viruso testų atsakymus, praėjus mėnesiams po susirgimo.

Šiaurės šalių meteorologai savaitgalį fiksavo beveik rekordinius karščius – kai kur termometrų stulpeliai pakilo iki 34 Celsijaus laipsnių padalos, pirmadienį pranešė naujienų agentūros. Kiek anksčiau Suomijos nacionalinis meteorologijos institutas pranešė užfiksavęs aukščiausią birželio temperatūrą nuo matavimų pradžios 1844 metais.

Du Kinijos astronautai sekmadienį pirmąkart išėjo dirbti į savo šalies naujosios kosminės stoties „Tiangong“ išorę. Trijų žmonių įgula į orbitinę stotį buvo atskraidinta birželį ir dirbs ten tris mėnesius. Jų misija yra iki šiol ilgiausia per Kinijos kosmoso programos istoriją. Sekmadienį ryte du įgulos nariai išėjo į atvirą kosmosą iš stoties pagrindinio modulio, nurodė Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių agentūra.

Tai vienas ryškiausių vasaros garsų. Triukšmas, kurį sukelia žmonės, barbendami į gaiviųjų gėrimų skardinių viršų prieš jas atidarydami. Bet ar tikrai šis plačiai paplitęs ritualas sustabdo alaus ar limonado putojimą ir išsipylimą? Atidarius gazuoto gėrimo skardinę, gaivus „šnypštimas“ yra dujų burbuliukų „pabėgimo“ iš skysčio rezultatas, pasikeitus anglies dvideginio (CO2) tirpumui jame.

Tikriausiai visi žino mikrobangų krosnelės istoriją. Tai vienas geriausių visų laikų „netyčinių“ mokslo išradimų. Tiems, kurie nežino, XX a. 5 deš. inžinierius Percy‘is Spenceris dirbo kompanijoje „Raytheon“, kur vieną dieną testavo aktyvųjį radarą, savo kišenėje turėdamas šokolado plytelę. Vykdydamas tyrimus jis pastebėjo, kad jo kišenėje buvęs šokoladas ištirpo.

Populiarusis socialinis tinklas „TikTok“ nuo ketvirtadienio leido vartotojams skelbti iki trijų minučių trukmės vaizdo įrašus, trigubai padidindamas ankstesnę didžiausią trukmės ribą, siekdamas neužleisti pozicijų konkurentams. Manoma, kad „TikTok“ turi 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje, įskaitant daugiau nei 100 mln. vartotojų Jungtinėse Valstijose, ir yra ypač populiarus tarp jaunųjų išmaniųjų telefonų naudotojų.

Mokslininkai aptiko naują pretendentą į maro „nulinio paciento“ titulą: vyro, kuris mirė prieš daugiau nei 5 tūkst. metų dabartinės Latvijos teritorijoje, palaikuose aptiko seniausią žinomą maro atmainą. Medžiotojo-rinkėjo kauluose, aptiktuose neolitinėje archeologinėje vietovėje Riniukalns, Latvijos šiaurėje, aptikti maro sukėlėjai – bakterija Yersinia pestis.